Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2012-05-23 teismo nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos LR BK 22 str. 1 d., 187 str. 2 d., atleistas ir baudžiamoji byla prieš jį nutraukta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. 2 d., 82 str. 1 d. 1 ir 5 p., 83 ir 87 str., D. S. skirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas šešiems mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti bei uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą, teistas:

1) 2012-11-27 Biržų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 187 str. 2 d. 45 parų areštu; bausmė atlikta;

2) 2012-12-18 Biržų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. (2 epizodai), 187 str. 3 d., 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p. - 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3) 2014-04-17 Vilniaus rajono apylinkės teismo nusprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ str. skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, t. y. iki 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1, 2 d., 82 str. 1 d. 5 p. bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, skiriant 1 metų elgesio apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti mokslą arba darbą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-11 nutartimi bausmės vykdymas nuteistajam panaikintas ir jis nusiųstas į pataisos namus atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekantis bausmę nuo 2014 m. gruodžio 24 d.,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kaltinamasis D. S. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą bei veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2014 m. kovo 10 d., apie 21.20 val., Žirmūnų g. 15, Vilniuje, vieną kartą trenkė šaligatviu einančiam R. A. į galvą bei vieną kartą į kairės pusės šoną, po ko nukentėjusysis R. A. prarado sąmonę ir nukrito, tuomet nuo jo peties nuplėšė 40 Lt vertės rankinę, kurioje buvo maistas, materialiai nukentėjusiojo nevertinamas, ir 0,5 l talpos butelis brendžio „Alita“, kurio vertė 25 Lt, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą ir pagrobė R. A. priklausantį 65 Lt (18,83 eurų) vertės turtą (plėšimas).

Kaltinamasis D. S. nusikalstamos veikos padarymo faktą teismo posėdžio metu pripažino iš dalies ir dėl jo aplinkybių parodė, kad įvykio vakarą, o tai galėjo būti ir 2014 m. kovo 10 d., kartu su pažįstamu V. B. vartojo alkoholinius gėrimus, po to be jokio aiškaus tikslo važinėjo visuomeniniu transportu. Dėl išgerto alkoholio kiekio jis neatsimena, kaip atsirado Žirmūnuose, kaip ir kas smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu, atėmė iš jo rankinę. Tačiau, jeigu kaltinamajame akte nurodyta, jog liudytojai matė, kad tai padarė būtent jis, tuomet prisipažįsta visiškai kaltu. Buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Po sulaikymo jam aiškino, jog trenkė nukentėjusiajam į galvą, atėmė rankinę, neneigia, kad taip galėjo būti. Gali paaiškinti savo nusikalstamus veiksmus tik tuo, kad buvo labai girtas. Tuo metu aplamai dažnai vartojo alkoholinius gėrimus, dėl to pastoviai ir turėjo problemų. Vėliau išvyko į Airiją, dirbo. Gailisi dėl padarytos veikos, atsiprašo nukentėjusiojo, jo prašymu draugė atlygino pastarajam žalą. Nori dirbti, pakeisti gyvenimo būdą, nevartoti alkoholio, ko jam nepavyks padaryti, jeigu ilgam neteks laisvės. Aiškina, kad nusikaltimo metu Vladas buvo su kapišonu, jo plaukai buvo ilgi, o jis pats buvo labai trumpai kirptas.

Nukentėjusysis R. A. parodė, kad įvykio vakarą ėjo pro daugiabutį namą, esantį Žirmūnų g. 15, Vilniuje. Per petį laikė persimetęs juodą vyrišką rankinę. Rankinėje, kurią vertina 40 Lt, buvo maisto likučiai, kurių nesuvalgė darbe ir kurių materialiai nevertina, taip pat buvo butelis brendžio „Alita“, 0,5 l, kurį vertina 25 Lt. Negali pasakyti, kas tai padarė, nes veiksmas vyko jam iš už nugaros, tačiau pajuto smūgius į kairį šoną bei į galvą. Kuo jam trenkė ir kas tai padarė, pasakyti negali. Negalėjo ir atpažinti užpuolikų. Krito ant žemės, trumpam neteko sąmonės. Atsipeikėjęs pastebėjo, kad atvyko policijos pareigūnai. Nusikaltimo metu jis neteko savo rankinės ir iš viso patyrė 65 Lt (18,83 eurų) turtinę žalą, tačiau vėliau apgadinta rankinė jam buvo grąžinta. Pas tyrėją kaltininko pažįstama moteris sumokėjo jam 15 eurų, todėl žala visiškai atlyginta ir ieškinio jis nereiškia. Daro išvadą, kad buvo sekamas nuo stoties, kai išgrynino pinigus ir kišenėje turėjo porą šimtų litų. Kaltininkas su kitu asmeniu galėjo sekti jį ir užpulti nežinodami, kad pinigų jis neįdėjo į rankinę, bet turi kišenėje. Tą vakarą jis buvo išgėręs. Atleidžia jaunam kaltininkui. Turtinė žala atlyginta, po to įvykio skaudėjo galva ir krūtinė, negalėjo kvėpuoti, tris mėnesius buvo nedarbingas.

Liudytoja I. L. parodė, kad gyvena Žirmūnuose, Vilniuje. Įvykio vakarą, tai galėjo būti 2014 m. kovo 10 d., apie 21.30 val., kartu su draugu Z. L. buvo balkone. Matė šaligatviu einantį vyriškį su rankine ant peties. Atstumas iki jo buvo apie 3-4 metrai. Jis dar pasisveikino su ja. Tuo metu pastebėjo, kad prie einančio vyriškio iš nugaros pribėgo du vaikinai ir vienas iš jų, kuris buvo trumpai kirptas („plikas“), be žodžių, vieną kartą ranka trenkė vyriškiui į galvą. Ar buvo suduota daugiau smūgių, ji nematė. Nukentėjusysis nuo smūgio nukrito ant šaligatvio. Pradėjo šaukti, kad nemuštų to vyriškio. Antras vaikinas, kuris buvo su kapišonu ant galvos, išgirdęs jos šauksmą, iš karto nubėgo. Šis vaikinas vyriškio nemušė. Nukentėjusiajam gulint plikagalvis vaikinas traukė iš jo rankų rankinę. Vyriškis dar priešinosi, bet vaikinas išplėšė iš jo rankų rankinę ir nubėgo link mokyklos pastato. Paskambino policijai. Netrukus prie jos balkono pribėgo nepažįstami trys ar keturi vaikinai ir paklausė, kur nubėgo užpuolikai. Nurodė jiems ir jie nubėgo link mokyklos. Netrukus bėglį vaikinai pagavo. Tuomet visi grįžo prie nukentėjusiojo. Greitai atvažiavo policijos pareigūnai. Jie sulaikė trumpai kirptą, „pliką“ vaikiną ir išsivežė su savimi.

Liudytojas Z. L. parodė, kad šio įvykio vakarą jis buvo pas draugę I. L., (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Apie 21.30 val. kartu su I. išėjo į balkoną. Matė šaligatviu einantį vyriškį, kuris per petį nešėsi juodą rankinę. Jis pasisveikino su jais. Netrukus pamatė, kad vyriškiui iš nugaros pribėgo du vaikinai: vienas iš jų su kapišonu ant galvos, kitas - trumpai kirptas, t.y. „plikas“. Pastarasis dešine ranka trenkė vyriškiui į galvą. Ar jis smūgiavo daugiau ir kur, jis nepastebėjo. Nukentėjusysis nuo smūgio nukrito ant šaligatvio. I. šaukė, kad jie nemuštų gulinčio. Vaikinas su kapišonu iš karto pabėgo. Nematė, kad jis būtų mušęs nukentėjusįjį. Nukentėjusiajam gulint plikas vaikinas iš jo rankų pradėjo traukti rankinę. Gulintis priešinosi, t.y. nenorėjo atiduoti rankinės, bet vaikinui pavyko ją išplėšti. Su rankine jis nubėgo link mokyklos. I. skambino policijai, o jis išbėgo į kiemą. Netrukus prie jo pribėgo nepažįstami trys ar keturi vaikinai, klausė, kas nutiko ir jam paaiškinus visą situaciją, jie nubėgo link mokyklos vytis vaikino su pagrobta rankine. Po kiek laiko pamatė, kad pliką vaikiną tie nepažįstami vaikinai pagavo ir veda link namo. Tuomet grįžo prie nukentėjusiojo. Netrukus pasirodė ir pareigūnai. Plikas vaikinas buvo perduotas pareigūnams.

2015 m. sausio 22 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas Z. L. atpažino D. S. kaip asmenį, kuris trenkė nukentėjusiajam vyriškiui ir atėmė iš jo rankinę (t. 1, b. l. 45-46).

Liudytojas E. T. M. parodė, kad pernai, kovo mėnesį, vakare, apie 21.00 val. susitiko su draugais Žirmūnuose, Vilniuje, vieno namo kieme. Neatsimena, kas iš draugų pasakė, jog netoliese prie namo nukrito žmogus. Bėgo pasižiūrėti. Pribėgo, nukentėjusysis atsikėlė nuo žemės, moteris iš balkono sušuko, kad iš vyriškio ką tik atėmė rankinę. Nurodė kryptį, kur nubėgo vagys. Kartu su draugais bėgo ieškoti pastarųjų ir pastebėjo, kad link mokyklos bėga vaikinas, trumpai kirptas, plikas, jaunas. Bėglys pastebėjo juos, bandė peršokti tvorą, nuo savęs numetė rankinę. Prie jų prisijungė dar vienas vyriškis ir plikas vaikinas buvo sulaikytas. Buvo prie jo iki atvyko policijos pareigūnai. Rankinė buvo rasta netoliese. Galima buvo suprasti, kad sulaikytasis išgėręs, tačiau jis suvokė, kas vyksta, nes prašėsi paleidžiamas, siūlė jiems pinigus. Atvykus policijos darbuotojams vaikiną ir rankinę perdavė jiems. Sulaikytas asmuo buvo visiškai orientuotas, matėsi, kad gali būti išgėręs, tačiau ne tiek, kad nesuvoktų įvykių, siūlė jiems pinigus, prašė paleisti. Kas buvo rankinėje, nežino. Su nukentėjusiuoju nebendravo. Ikiteisminio tyrimo metu iš nuotraukų atpažino bėglį, teismo posėdžio salėje atpažįsta kaltinamąjį kaip asmenį, kuris bėgo ir buvo sulaikytas.

Iš ikiteisminio tyrimo eigoje duotų liudytojo R. P. parodymų matyti, kad įvykio vakarą matė, kaip du vaikinai pribėgo prie vyriškio iš nugaros ir vienas iš jų, o būtent plikas, juodai apsirengęs, apie 182 cm ūgio, vieną kartą trenkė vyrui per galvą ir pradėjo atiminėti rankinę. Vyras jam priešinosi, bet tas vaikinas vis tiek išplėšė iš rankų rankinę ir pradėjo bėgti. Kitas vaikinas, kuris nieko vyrui nedarė, o stovėjo šalia, taip pat bėgo kartu su tuo vaikinu, bet vėliau jie išsiskyrė. Girdėjo, kaip kažkas šaukė ant tų vaikinų. Jis kartu su draugais nusprendė nubėgti pasižiūrėti. Pribėgę į tą vietą pastebėjo, kad nuo žemės atsistojo vyriškis ir balkone stovėjo moteris, kuri sušuko, kad iš vyriškio atėmė rankinę. Jie paklausė, kur nubėgo tie asmenys, kurie pagrobė rankinę. Moteris nurodė kryptį. Jis kartu su draugais nubėgo nurodyta kryptimi ir pastebėjo, kad link mokyklos bėga trumpai kirptas vaikinas, “plikas“, apie 18 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, apie 182 cm ūgio. Pastarasis juos pastebėjo ir bandė peršokti prie mokyklos esančią tvorą, tuo pat metu numetė pavogtą rankinę. Lipdamas per tvorą suklupo ir tuomet prie jo gaudynių metu prisijungęs nepažįstamas vyriškis (duomenų nežino), jį pagavo ir prispaudė prie žemės. Kažkas iš draugų iškvietė policiją. Kol policija atvyko, vaikinui neleido nuo jų pabėgti. Policijai atvažiavus vaikiną ir rankinę perdavė pareigūnams. Kas buvo rankinėje, nežino. Nei jis, nei draugai nežiūrėjo (b. l. 48-49). Liudytojas ikiteisminio tyrimo metu iš nuotraukų atpažino įtariamąjį D. S. kaip asmenį, kuris trenkė vyrui ir atėmė rankinę (b.l.50-51).

2014 m. kovo 20 d. teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad R. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, konstatuotos kraujosruvos žastuose (b.l.26).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Remiantis BPK 20 straipsniu įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Nors kaltinamasis D. S. aiškina, kad dėl išgerto kiekio alkoholio neatsimena to vakaro visų įvykių, pripažįsta kaltinimus, jeigu taip nurodo nusikaltimo liudytojai, byloje surinktų ir teismo patikrintų įrodymų visuma nustatyta, kad būtent kaltinamasis D. S., veikdamas su bendrininku, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, panaudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, po ko išplėšė jam iš rankų rankinę su daiktais ir pasišalino. Pažymėtina, kad kaltinamasis keičia savo parodymus, yra nenuoseklus, nes iš karto po nusikaltimo - 2014 m. kovo 11 d.- įtariamojo apklausos metu jis parodė, kad pripažįsta, jog prieš nukentėjusįjį veikė su vaikinu, kurio vardas T.. Neatsimena, kuris pasiūlė apiplėšti asmenį, neatsimena, kad trenkė jam per galvą ir kūną, atsimena, kad jis iš gulinčio atėmė rankinę ir pabėgo (b.l.58-59). 2015 m. sausio 23 d. įtariamojo apklausos metu jis nurodė, kad buvo ne su T., bet su V., kad būtent pastarasis trenkė nukentėjusiajam ir pagriebė iš jo rankinę, kurią perdavė jam (b.l.67). Teismo proceso metu aiškina, kad dėl neblaivumo įvykių ir savo veiksmų neatsimena, tačiau sutinka su kaltinimu.

Iš liudytojų I. L., Z. L. parodymų matyti, kad jie iš balkono, apie 3-4 metrų atstumu, stebėjo ir matė, kad būtent trumpai kirptas vaikinas („plikas“) sudavė smūgį nukentėjusiajam ir išplėšė iš jo rankų rankinę. Pagal jų parodymus, kitas vaikinas buvo su kapišonu ir nesmurtavo. Teismo posėdžio metu kaltinamasis pripažino, kad tai jis buvo trumpai kirptas bei kad su kapišonu ant galvos buvo jo pažįstamas. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Z. L. iš trijų nuotraukų atpažino D. S. kaip asmenį, kuris naudojo smurtą ir atėmė rankinę (b.l.45-46). Iš karto po to, kai iš nukentėjusiojo buvo atimta rankinė, liudytojas E.T. M. kartu su R. P. ir kitais vijosi ir pagavo bėglį, t.y. kaltinamąjį D. S.. Liudytojas E.T. M. teismo posėdžio metu, o R. P. ikiteisminio tyrimo parodymuose (b.l.48-49) nurodė, kad bėglys buvo apie 18 metų amžiaus, trumpai kirptas.

Taigi, liudytojai, kurie betarpiškai matė įvykį (I. L., Z. L.) ir liudytojai, kurie vijosi šį asmenį (E.T. M., R. P.), vienodai apibūdina kaltininko požymius, detalizuoja jo atliktus veiksmus, nurodo į kaltinamąjį D. S..

Plėšimo objektyviąją pusę apibūdina ne tik turto pagrobimas, bet ir fizinio ar psichinio smurto panaudojimas. Įstatymas nereikalauja, kad tais atvejais, kai keli asmenys padaro nusikaltimą bendrininkaudami (BK 24 straipsnio 1 dalis) visi bendrininkai padarytų visus veiksmus, aprašytus BK 180 straipsnio dispozicijoje. Nusikaltimo bendrininku ir, skyrium imant, vykdytoju yra ir tas asmuo, kuris pilnai realizavo plėšimo objektyviuosius požymius (naudojo smurtą ir grobė turtą), ir tas, kuris bent iš dalies realizavo kai kuriuos objektyvius plėšimo požymius, nurodytus BK 180 straipsnio 1 dalyje (tik naudojo smurtą arba tik grobė turtą). Plėšimo metu fizinis smurtas naudojamas kaip turto užvaldymo priemonė. Plėšimo, kaip nusikalstamos veikos, tikslas – svetimo materialaus turto užvaldymas ir pasisavinimas.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo patikrintais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis D. S. buvo šio nusikaltimo vykdytoju, o būtent - pavartojo nukentėjusiojo atžvilgiu smurtą, sudavė smūgius į galvą ir į šoną, nuo ko nukentėjusysis nukrito, trumpam neteko sąmonės. Po to jis išplėšė jam iš rankų rankinę su daiktais. Tokiu būdu, smurtą kaltininkas panaudojo kaip priemonę užvaldyti svetimą turtą. Nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis veikė su bendrininku, kuris pagal liudytojų parodymus, smurto nenaudojo. Nenustatyto asmens atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą (b.l.3-4).

Po to, kai kaltinamasis užvaldė svetimą turtą, jis iš įvykio vietos skubiai pasišalino, kadangi iš balkono šaukė liudytojai. Kaip parodė liudytojas E.T. M., bėglys nubėgo pakankamai, bėgo paskui apie 3 minutes. Kaltininkas bėgdamas išmetė rankinę ir buvo sulaikytas be jos, o liudytojai rado ją numestą netoli sulaikymo vietos. Taigi, kaltinamasis iki sulaikymo pilnai disponavo pagrobtu turtu (rankine su daiktais), išmetė ją, galėjo kitur paslėpti. Taigi, nusikaltimas buvo baigtas.

Todėl kaltinamojo veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Bausmės skyrimas

D. S. padarė nusikaltimą, kurį įstatymas priskiria prie apysunkių (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta, jis buvo neblaivus, tačiau kaltinamajame akte nėra nurodytas neblaivumas, kaip sunkinanti aplinkybė, turėjusi įtakos jo nusikaltimo padarymui.

Skiriant bausmę kaltinamajam D. S. turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.

Kaltinamasis D. S. teisiamas yra 4 kartą. Jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, jis vėl įvykdė tyčinį nusikaltimą, todėl konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (Lietuvos Respublikos BK 27 str.1d.). Baustas administracine tvarka už girtavimą viešojoje vietoje, pareigūnų reikalavimų nevykdymą (b.l.114-115). Nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi. Šios kaltinamojo veiksmus ir jo asmenį apibūdinančios aplinkybės rodo polinkį nusikalsti. Padarė savanaudišką nusikaltimą, pavartojo smurtą kaip turto užvaldymo priemonę, dėl ko nukentėjusysis ilgą laiką buvo nedarbingas. Matyti, kad ankstesni teistumai teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui iki šiol neturėjo. Esant nusikaltimų recidyvui (Lietuvos Respublikos BK 56 str.) kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

Įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusysis atleidžia kaltinamajam, kaip jauno amžiaus žmogui, kad yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad teismo proceso metu jis atsiprašė nukentėjusiojo, jo jauną amžių, tai, kad jis tikina, jog nori keisti gyvenimo būdą - nustoti vartoti alkoholį, pradėti dirbti bei vadovaudamasis LR BK 41 str., 54 str. ir 61 str. teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam už plėšimo padarymą laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu nesiekia įstatymo numatyto šios bausmės rūšies vidurkio. Taikytini Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d. reikalavimai dėl bausmių subendrinimo.

Civilinio ieškinio, daiktinių įrodymų byloje nėra.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gautas prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kuriuo prašoma priteisti valstybės naudai 63,69 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už kaltinamajam D. S. teiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kaltinamajam D. S. gynėjas buvo paskirtas LR BPK 51 str. 2 d. pagrindu, pripažinus jo dalyvavimą būtinu, kadangi kaltinamasis yra įkalintas ir jo galimybė savarankiškai realizuoti teisę į gynybą apribota.

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų matyti, jog teismas neprivalo, o gali priteisti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo teisė į gynybą yra esminė teisingo proceso garantija ir kaltinamojo teisė į gynybą jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Teismas daro išvadą, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šiuo atveju neturi būti priteisiamos.

Dėl kardomosios priemonės

D. S. atlieka laisvės atėmimo bausmę. Šioje byloje jam buvo paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijoje, kuri teismo 2015-02-12 nutartimi buvo panaikinta, nes ji negalėjo būti realiai vykdoma.

Kaltinamajam iki bus pradėtas vykdyti šis teismo nuosprendis skirtina kardomoji priemonė-suėmimas, kadangi anksčiau jis buvo teistas, buvo paieškomas dėl 2014-04-17 teismo nuosprendžio vykdymo. Neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, yra pagrindas manyti, jog nesuimtas jis gali slapstytis nuo nuosprendžio vykdymo, daryti naujus nusikaltimus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str.,

nusprendė:

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., ir nuteisti 1 metams ir 5 mėnesiams laisvės atėmimo.

Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1d., 4 d., 9 d. pagrindu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimu būdu subendrinti su bausme, paskirta jam 2014 m. balandžio 17 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir nustatyti nuteistajam 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

Įskaityti nuteistajam į bausmės laiką laikinojo sulaikymo laiką nuo 2014-03-10 d. 21.40 val. iki 2014-03-12 d. 11.28 val. (dvi paras).

Įskaityti nuteistajam bausmės laiką, atliktą vykdant Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-04-17 nuosprendį ir bausmės pradžią nuteistajam skaičiuoti nuo 2014-12-24 d.

Paskirti nuteistajam iki bus pradėtas vykdyti nuosprendis šioje byloje kardomąją priemonę -suėmimą, suimant jį teismo posėdžių salėje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.