- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-07-30
- Bylos Nr.
- 1-2363-667/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29590-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Kaltinamasis
- A. T.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.25.6Kitos BK XXXIX skyriuje numatytos nusikalstamos veikos
- 2.1.16.1.7Dokumentų paėmimas (BPK 134 str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., gimęs (duomenys neskelbtini) d., Kauno r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
A. T. 2019 m. liepos 13 d., nuo tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 20.00 val. nuo Kėdainių rajono, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos, iki Kauno, Žemaičių pl. ties Mosėdžio g. namu Nr. 7, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti motorines transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Zafira“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o konkrečiai – alkoholio matuokliu jam nustatyta mažiausia 2,01 promilės alkoholio koncentracija.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Kaltinamasis A. T., baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. liepos 13 d. buvo Kėdainių rajone, kur šventė žmonos klasės 50 metų baigimo susitikimą, kurio metu vartojo alkoholį. Po to jam vairuojant šeimos automobilį „Opel Zafira“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) registruotą žmonos V. T. vardu ir važiuojant Žemaičių pl., prie Šilainių „Maximos“ jis sukėlė eismo įvykis, kadangi priekyje važiavęs vairuotojas ketino sukti į kairę, tačiau staigiai sustojo, kurio metu jo automobilis atsitrenkė į priešais sustojusį automobilį. Avarijoje labiausiai buvo apgadintas jo vairuojamas automobilis. Dėl policijos nustatyto girtumo laipsnio sutinka. Supranta, kad dėl šio įvykio jis praras darbą, nes dirba vairuotoju, dėl ko sumažės pajamos, kurios dabar buvo 300 eurų jo atlyginimas bei 280 eurų pensija, žmonos pensija tokia pati. Nurodė, kad turi judėjimo apribojimų, po kelių sąnario operacijų jam sunku vaikščioti, dėl ko žmona kai reikia jį paveža. Jis dirba vairuotoju 47 metus, pirmą kartą teisiamas už tokį nusikaltimą, du kartus yra teistas užsienyje už krovininių transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, paskirtas teismų baudas užsienyje yra sumokėjęs. Savo poelgį vertina blogai ir pasižada ateityje apsvaigęs nuo alkoholio nevairuoti.
Be kaltinamojo A. T. prisipažinimo, jo kaltė grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka surinktais įrodymais, kurie buvo ištirti teisme BPK 273 straipsnio pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.
Liudytojas L. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos 13 d., apie 20.00 val. jam važiuojant savo automobiliu „BMW 320 D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Žemaičių pl. nuo IX-ojo forto g. link Baltų pr, sustojus 4-oje eismo sankryžoje su Mosėdžių g., kur degė raudonas šviesoforo signalas ir laukiant, kada galės sukti kairėn į Šarkuvos g., pajuto, kad privažiavęs automobilis kliudė galinės dalies kairįjį šoną, užvažiavo ant žalios juostos, kliudė ir nuvertė šviesoforą. Tada minėtas automobilis pavažiavo atbuline eiga ir sustojo gale už jo automobilio. L. K. išlipęs iš automobilio pamatė, kad į jį atsitrenkė „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas jo atsiprašė, po ko L. K. pranešus apie tai bendrajam pagalbos centrui, jie supildė eismo įvykio deklaraciją. Bendraujant su vairuotoju jis nejuto nuo jo sklindančio alkoholio kvapo. Avarinė tarnyba jau buvo atvykusi ir dirbo įvykio vietoje. Dar po keliolikos minučių atvyko policijos patruliai, kurie bendravo su „Opel Zafira“ vairuotoju. Po kurio laiko priėjęs policijos pareigūnas pasakė, kad deklaracijos pildyti nereikės, nes „Opel Zafira“ vairuotojas neblaivus, bus pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 50–51).
Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota eismo įvykio vieta esanti Žemaičių pl. ties Mosėdžio g. 7 namu (b. l. 26–33).
Iš Kauno AVPK neblaivumo nustatymo akto matyti, kad alkoterteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0373, patikros Nr. 0856084, 2019 m. liepos 13 d., 20.53 val. A. T. nustatytas 2,05 promilės girtumas, o 21.10 val. – 2,01 promilės (b. l. 23–24).
Iš informacijos apie kelių transporto priemones pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM duomenimis matyti, kad transporto priemonės – automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini) savininkė valdytoja yra V. T. (b. l. 63).
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad automobilio „Opel Zafira“ 2.0 DTI. 2004 m. laidos, vidutinė kaina Lietuvoje be PVM yra 1686 eurų (b. l. 64).
Motyvuojamoji dalis
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad A. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims ir 2019 m. liepos 13 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, ne vėliau kaip iki 20.00 val., nuo Kėdainių r., iki šviesoforu reguliuojamos sankryžos, esančios Žemaičių pl. Kaune, ties Mosėdžio g. 7-uoju namu, kur atsitrenkęs į kitą automobilį, užvažiavo ant žalios vejos ir nuvertė šviesoforo įrenginį, vairavo jo sutuoktinei priklausančią transporto priemonę – automobilį „Opel Zafira“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra nustatytas 2,01 promilės girtumas.
IV. Dėl prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Sprendžiant kaltinamojo A. T. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamojoje byloje posėdžio metu pareikštas kaltinamojo A. T. žmonos V. T. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą. Liudytoja V. T., kaip galima laiduotoja, bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jos ir vyro santykiai yra geri, jie susituokę daug metų, vaikų neturi, jos sutuoktinis V. T. klauso, tačiau paskutinį kartą nepaklausė. Ji žinojo, kad jis anksčiau teistas užsienyje už vairavimą esant neblaiviam, šį kartą jie abu buvo išgėrę, nes buvo jos klasės šventė ir ji nemanė, kad vyras tiek galėtų įpusti, nes jis išgėrė su jos klasiokais tik kelias taureles alkoholio. Ji buvo girtesnė, todėl nevairavo mašinos, nors turėjo teises, gal dėl girtumo ji nejuto nuo jo sklindančio alkoholio kvapo. A Po šventės vykstant namo jo vairavimas jai nekėlė įtarimų, nes A. T. vairavo tvarkingai, Avarija įvyko dėl to, kad jis galėjo būti padidinęs greitį prieš šviesoforą ar prieš įvykį mėgino persirikiuoti į kitą eismo juostą. Jų automobilis įgytas santuokoje ir yra reikalingas jų šeimai. Sutiktų būti laiduotoja, tačiau jei teismo paskirtų 500 eurų užstatą, jis būtų per didelis jų pajamoms, kadangi jos pensija yra 274 eurai, vyro pensija 276 eurai ir 300 eurų atlyginimas. Jos vyras yra užsispyręs kaip buvęs sportininkas, turi savo poziciją, todėl nevisada jos paklauso. Ji norėtų, kad jos vyras būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ji galėtų būti jo laiduotoja, mano, kad po šio įvykio ji galėtų jį paveikti teigiamai, kad jis daugiau nebenusikalstų ir nevairuotų transporto priemonių būdamas neblaivus (b. l. 102 - 103).
Prokuroras siūlė laidavimo netaikyti, nes kaltinamasis vairuoja transporto priemones būdamas neblaivus nebe pirmą kartą, už tai anksčiau buvo teistas užsienyje, sumokėjo teismų skirtas baudas, tačiau išvadų nepadarė, todėl yra pagrindas manyti, kad gali vėl analogiškai elgtis.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.
Sprendžiant klausimą dėl A. T. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010).
Kaltinamasis A. T. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė būdamas neteistas, tačiau du kartus teistas už analogiškas nusikalstamas veikas užsienyje 2000 metais Vokietijoje ir 2007 metais Lenkijoje (b. l. 57 - 60), turi dvi galiojančias administracines nuobaudas už grubius KET pažeidimus, tai yra už dvi sukeltas autoavarijas, kurių metų žmonės nenukentėjo, bet buvo apgadintos transporto priemonės (b. l. 55 - 56), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamasis A. T. psichikos sveikatos centro psichikos ligų registre neįrašytas (b. l. 57), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 62), jis būdamas pensininku dar dirba.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo manymu kaltinamojo žmona V. T., nors galimai ir atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, yra pensininkė, su kaltinamuoju sutaria gerai, negalėtų būti tinkama laiduotoja, nes ji, išvykusi į savo klasės baigimo šventę kitame rajone, neužtikrino, kad jos vyras nevartotų alkoholinių gėrimų, nors žinojo, kad jis turės ją parvežti vakare namo, o tai toleravo. Prieš vykdama namo žinojo, kad jis mažiausiai yra išgėręs kelias taureles alkoholio, nesiėmė priemonių patikrinti jo girtimo laipsnį, išsiaiškinti, ar jis dėl savo girtumo laipsnio dar turi teisę vairuoti transporto priemonę, todėl ji ir ateityje teismo manymu negalėtų daryti jam teigiamos įtakos.
Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad nėra visų būtinų BK 40 straipsnyje numatytos sąlygų atleisti kaltinamąjį A. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis teistinas jam paskiriant baudžiamajame įstatyme numatytą bausmę.
V. Dėl bausmės skyrimo
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, padarytas nusikaltimas baigtas, nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, yra pakaltinamas.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra pensijinio amžiaus, turi judėjimo apribojimų, teismo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailėjimąsi, dirba, kaltinamajam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus nesuvaržytų jo laisvės, laisvės atėmimas, griežtesnė bausmės rūšis nei areštas, kuris vykdomas nuosprendžiui įsiteisėjus, tai yra laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis) ir skirtina galutinė 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu atidedamas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant kaltinamąjį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
VI. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir valstybės BK 68 straipsniu siekiamus tikslus– padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kaltinamajam, kartu su bausme, skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Prokuroras siūlo kaltinamajam A. T. paskirti šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatyti jos terminą – 2 (dviem) metams.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra pensijinio amžiaus, nusikalstamą veiką padarė faktiškai naudodamasis specialia teise, vairuodamas jo sutuoktiniai nuosavybės teise priklausantį automobilį, kuriuo kaltinamasis gali laisvai disponuoti bet kuriuo metu, jo iki nusikalstamos veikos padarymo 47 metus dirbo vairuotoju ir už šią nusikalstamą veiką teisiamas pirmą kartą, be to byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų neigiamai vertinamas darbdavio, kaltinamajam nustatytinas mažesnis nei prokuroro siūlomas baudžiamojo poveikio priemonės terminas – 1 (vieneri) metai, kuris yra proporcingas padarytam nusikaltimui, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2019 m. liepos 15 d., apie tai pranešant VĮ „Regitra“.
VII. Dėl turto konfiskavimo
Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta tie atvejai kada gali būti konfiskuojamas ir kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis turtas.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurį padarė A. T., buvo įvykdytas vairuojant jų šeimai priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo registruotas jo sutuoktinės V. T. vardu. Šiuo turtu kaltinamasis, būdamas jos sutuoktiniu, galėjo naudotis bet kuriuo metu, išskyrus tada, kai buvo apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų svaiginančių medžiagų. Kaip matyti, jis to nepaisė ir būdamas neblaivus šį turtą paėmė savo reikmėms ir panaudojo savo nusikalstamiems tikslams pasiekti, tai yra nusikalstamai veikai, numatytai BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padaryti, transporto priemonės savininkui ir valdytojui žinant. Esant nurodytoms aplinkybėms, taikytinos BK 72 straipsnio 2, 3, 5 dalių nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.
Kaip matyti iš byloje pateikto VšĮ „Emprekis“ rašto vidutinė automobilio „Opel Zafira“ 2004 m. laidos, vidutinė kaina Lietuvoje be PVM yra 1686 eurų. Vadovaujantis proporcingumo principu ir atsižvelgiant į tai, kad šeimos turtas - automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris kaltinamojo buvo apgadintas, reikalauja remonto, kad kaltinamojo sutuoktinė galėtų juo toliau naudotis, į tai, kad kaltinamasis ir jo sutuoktinė yra pensininkai, į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, tai yra 600 eurų, kas laikytina proporcinga ir adekvačia suma kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, o jai sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nustatomas 6 (šešių) mėnesių terminas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. T. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (b. l. 73–77), kurios pradėjus bausmės vykdymą panaikintinos, kaltinamojo vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 78) perduodant VĮ „Regitra“.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į V. T. priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą policijos automobilių saugojimo aikštelėje (b. l. 47), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas ir automobilis grąžintinas savininkei V. T., paliekant jį jos nuosavybėje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
A. T. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu ir skirti galutinę 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 10 punktu, atidėti paskirtos bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68, 72 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:
– uždrausti A. T. naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2019 m. liepos 15 d., apie tai pranešant VĮ „Regitra“, kartu perduodant kaltinamojo vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) .
– iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini) vertė atitinkančią pinigų sumą – 600 eurų (šeši šimtai eurų).
A. T. išaiškinti, kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma - 600 Eur turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, ji bus išieškoma priverstinai.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į V. T. priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą policijos automobilių saugojimo aikštelėje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir automobilį grąžinti V. T., paliekant jį jos neribotoje nuosavybėje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.