- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-10
- Bylos Nr.
- ATP-814-290/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
- Kategorijos
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo G. D. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutarties, kuria jo prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo buvo atmestas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad 2013 m. birželio 10 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimu G. D. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 2 d., 127 str. 3 d. ir nubaustas 4000 (keturių tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Šalies argumentai
2015 m. sausio 14 d. G. D. Alytaus rajono apylinkės teismui pateikė prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, tačiau Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 6 d. nutartimi šį prašymą atmetė, motyvuojant tuo, kad praėjo per trumpas laiko tarpas nuo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
2015 m. birželio 11 d. Alytaus rajono apylinkės teisme buvo gautas pakartotinis G. D. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, tačiau Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 26 d. nutartimi ir šį G. D. prašymą atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G. D. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Apeliaciniame skunde nurodė, kad įvykio dieną automobilį jis vairavo neblaivus tik todėl, kad norėjo jį perstatyti į tinkamesnę vietą, tačiau dėl padaryto pažeidimo prisipažino iš karto ir nuoširdžiai gailėjosi dėl to, kas įvyko. Be to, jis laiku sumokėjo jam paskirtą piniginę baudą bei savanoriškai atlygino žalą. Jis dirba (duomenys neskelbtini), jokių drausminių nuobaudų neturi, darbe yra charakterizuojamas teigiamai, darbinėje veikloje yra pasiekęs labai aukštų rezultatų. Nuo 2014 metų rudens padidėjus (duomenys neskelbtini) krūviui bei taupant valstybės lėšas, darbdaviui atsirado poreikis siųsti jį į (duomenys neskelbtini) tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse. Šiam tikslui tenka naudoti nuosavą transportą, kas, jo įsitikinimu, yra neabejotinai svarbi aplinkybė sprendžiant jam grąžintinos teisės vairuoti transporto priemones klausimą.
Apeliaciniame skunde teigiama ir tai, kad neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, jis negali prižiūrėti sergančios sutuoktinės mamos, kadangi nėra kaip pas ją nuvykti, nuvežti jos pas gydytojus ir panašiai, dėl ko smarkiai išgyvena jo sutuoktinė bei kenčia jo šeiminiai santykiai.
Atsiliepimas
Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į G. D. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
G. D. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
ATPK 329 str. nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Tačiau sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, ATPK 329 str. nurodytos sąlygos netaikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą, ankstesnius jo baustumus tiek už analogiškų, tiek panašaus pobūdžio administracinius teisės pažeidimus, pažeidimo padarymo metu pažeidėjui nustatytą girtumo laipsnį bei kitas aplinkybes, iš kurių galima būtų spręsti, ar šioje administracinės nuobaudos vykdymo stadijoje jau pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012).
Šiuo aspektu būtina akcentuoti, jog galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, remiantis ATPK 329 str. nuostatomis, yra nuobaudą paskyrusio pareigūno teisė, bet ne pareiga, todėl vien tai, kad teismas atsisakė sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą net ir teisės pažeidėjui atitinkant ATPK 329 str. įtvirtintus formaliuosius reikalavimus, nelaikytina pagrindu pripažinti tokį teismo sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu. Nors nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. D. nagrinėjamu atveju atitinka visus formaliuosius ATPK 329 str. reikalavimus – naujų teisės pažeidimų nepadarė, jau yra suėję daugiau kaip pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, yra atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, nėra teisinio pagrindo, tačiau vis tik pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl komentuojamo straipsnio taikymo galimybės, vien tik formaliųjų pagrindu nepakanka, būtina įvertinti ir tai, ar taikant šios specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai.
Sutinkamai su ATPK 20 str., administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Atkreiptinas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dėmesys, jog skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių bei nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.
Kaip matyti iš analizuojamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, G. D. 2013 m. birželio 10 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimu 4000 (keturių) tūkstančių litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams buvo nubaustas už vieną šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavimą esant neblaiviam, jam nustatytas sunkus, net 2,95 promilės girtumo laipsnis. Tokiais savo veiksmais G. D. neabejotinai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, todėl šio administracinio teisės pažeidimo pavojingumas visuomenei nekvestionuotinas. Tuo tarpu įstatymo leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 3 d. padarymą sankcijoje numatęs griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Šiuo aspektu vertinant G. D. asmenybę pabrėžtina ir tai, kad, remiantis išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, G. D. jau buvo baustas už analogiško administracinio teisės pažeidimo padarymą ir nors šis pažeidimas buvo įvykdytas pakankamai seniai, t. y. 2005 metais, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, ši aplinkybė vis tik neigiamai charakterizuoja apeliantą, atskleidžia jo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis nėra linkęs pasimokyti iš savo klaidų ir leidžia abejoti jo teiginiais, jog administracinės nuobaudos tikslai jo atžvilgiu jau yra pasiekti. Priešingos išvados neleidžia daryti ir G. D. išdėstyti argumentai dėl jo darbo pobūdžio ir santykių su sutuoktine, pažymint, kad nagrinėjamu atveju šios aplinkybės vis tik nelaikytinos išskirtinėmis bei nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti.
Atmetant G. D. apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina ir tai, kad 2013 m. birželio 10 d. nutarimu jam paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas atitiko minimalų ATPK 127 str. 3 d. sankcijoje įtvirtintą specialiosios teisės atėmimo terminą. Šio sprendimo priėmimo metu Alytaus rajono apylinkės teismas įvertino visas apelianto skunde nurodytas aplinkybes, t. y. atsižvelgė į jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, darbo pobūdį, teisės pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl švelninti nuobaudą, remiantis tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios jau buvo įvertintos administracinės nuobaudos paskyrimo metu, nėra objektyvaus pagrindo. Šių duomenų kontekste atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai, susiję su atitinkamos sankcijos – teisės vairuoti transporto priemones praradimu, siejami su darbu, finansiniais įsipareigojimais ar galimybe aplankyti savo šeimos narius, nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, nes darydamas pažeidimą, apeliantas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl, vis tik laikytina, kad pažeidėjui ir jo šeimos nariams dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.
Įvertinus visumą paminėtų duomenų, darytina išvada, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę dėl kurių būtų pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti apylinkės teismo išvadomis byloje nėra. Naujų šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių, kurių būtų neįvertinęs pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą, G. D. skunde nenurodė. Jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl konstatuojama, kad skundžiama Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartimi teismas G. D. atžvilgiu ATPK 329 str. nuostatų netaikė teisingai, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
nutarė:
palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį nepakeistą ir G. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.