Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Darjai Bočekovai, dalyvaujant ieškovui T. K., jo atstovui adv. J. J., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui D. C.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo T. K. ieškinį atsakovei O. K., institucija, teikianti išvadą byloje – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo AB SEB bankas, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo bei kitų santuokos nutraukimo teisinių pasekmių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. T. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 3-10), kuriuo prašo:

1) nutraukti jo ir atsakovės O. K. (ikisantuokinė pavardė – G.) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), apskaitytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) nepilnamečio vaiko, dukters P. K., gim. (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su O. K. jos gyvenamojoje vietoje;

3) konstatuoti, kad T. K. sutinka mokėti gera valia nepilnametei dukrai P. K. , gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka (ieškovas teismo posėdžio metu sutiko, kad iš jo būtų priteistas nepilnametei dukrai 500 Lt dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukters pilnametystės);

4) nustatyti, kad priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai P. K., uzufrukto teise tvarko O. K.;

5) Nustatyti, kad T. K. turi teisę, iš anksto suderinęs su O. K., paimti dukrą P. K. ir kartu praleisti vieną mėnesį jos mokyklinių vasaros atostogų, apmokant visas atvykimo bei grįžimo atgal išlaidas;

6) padalinti bendrąją jungtinę nuosavybę, priteisiant T. K. nuosavybėn 70,04 kv.m. butą (unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), įpareigojant T. K. išmokėti O. K. 10 000 Lt kompensaciją už T. K. natūra tenkančią turto dalį. Nustatyti, jog kompensacija turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos;

7) po santuokos nutraukimo palikti ieškovui pavardę „K.“;

8) nustatyti, kad visus įsipareigojimus pagal 2007-06-15 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su SEB Vilniaus banku po santuokos nutraukimo prisiima ieškovas T. K.;

9) nustatyti, kad T. K. AB SEB banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos lieka jo asmenine nuosavybe.

Atsakovė nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Išvadą teikianti institucija - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, išvadoje (t. 1, b. l. 149-150) nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimais dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir 400 Lt dydžio išlaikymo iš ieškovo priteisimo. Neprieštarauja dėl ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos.

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pareikštus reikalavimus. Patikslino, kad ieškovas sutinka teikti nepilnametei dukrai 500 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį. Papildomai pareiškė reikalavimą taikyti santuokos nutraukimo teisines pasekmes nuo gyvenimo skyrium momento, t.y. nuo 2008 m. balandžio mėnesio. Paaiškino, kad gražiuoju santuokos nutraukti nepavyko. Jų santykiai visiškai nutrūko nuo 2008 metų, nuo to laiko atsakovės nėra matęs. Su atsakove sunku bendrauti, sunku pasimatyti su dukra. Dukrai išlaikymą teikia nuolat, perveda pinigus, siunčia rūbus. Neprieštarauja, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, tik norėtų bent kartą per metus, dukters atostogų metu pasimatyti su dukra. Butą po santuokos nutraukimo prašo priteisti jam, nes apie 65 000 Lt pradinį įnašą jis sumokėjo asmeniškai iš savo lėšų. Tai, kad ieškovas turėjo šią pinigų sumą, patvirtina pajamų deklaracijos. 2006 metais iš individualios veiklos gauta pajamų 65 600 Lt, 2007 metais – 98 850 Lt. Dirba pagal verslo liudijimą, užsiima (duomenys neskelbtini) ir papildomo mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo, veda edukacines veiklas vaikams ir suaugusiems: metų kalendorinės šventės. Atsakovė niekada nedirbo ir neturėjo pajamų. Visus mokesčius už butą ir kreditą mokėjo tik jis, atsakovė prie turto įsigijimo, jo pagerinimo nėra prisidėjusi. Ieškovas pagerino turtą, įstatė bute šarvuotas duris, pirko šilumos katilą. Atsakovė prie būsto pirkimo, įmokų pagal kredito sutartį mokėjimo, mokesčių už komunalines paslaugas mokėjimo, būsto įrengimo neprisidėjo. Už butą mokėjo 240 000 Lt, būsto vertė yra kritusi. Sutinka vaikui išlaikymui mokėti po 500 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Šalių paaiškinimais ir kita bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovo T. K. ir atsakovės O. K. (ikisantuokinė pavardė – G.) santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), 2006-09-09 apskaityta Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 21, 22). Santuokoje šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra P. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 24).

Byloje taip pat nustatyta, kad sutuoktiniai santuokos išsaugoti nesiekia ir tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, nebegalima, skirti terminą susitaikyti netikslinga (CK 3.64 str.).

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vienas kito išlaikymo ir pavardžių po santuokos nutraukimo

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.100 ir kituose straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Be to, pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).

Iš ieškovo ieškinio, teismo metu duotų paaiškinimų akivaizdu, kad sutuoktiniai abu iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, t.y. sutuoktinių pareigą vienas kitą remti, kuri reiškia, jog sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str.), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Nėra jokių abejonių, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, nes sutuoktiniai daugiau kaip 6 metus nebegyvena kartu. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, daro išvadą, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iširimo, todėl jų santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.).

Šalys viena iš kitos išlaikymo nereikalauja (CK 3.72 str.).

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės (CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

Ieškovas prašo nustatyti šalių nepilnametės dukters P. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su atsakove O. K.. Atsakovė šiam reikalavimui prieštaravimo nepareiškė. Atsakovas nurodė, kad šalių dukra nuo dvejų metukų gyvena su atsakove (duomenys neskelbtini), todėl tikslinga jos gyvenamąją vietą nustatyti su motina. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius palaikė ieškovo reikalavimą nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove. Šiuo metu nepilnametė šalių dukra gyvena su atsakove ir duomenų, kad ji būtų netinkamai prižiūrima, nėra. Taip pat nėra duomenų, kad ieškovė neturėtų sąlygų ir galimybių užtikrinti tinkamas sąlygas vaiko gyvenimui, vystymuisi ir auklėjimui.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, daro išvadą, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove labiau atitinka vaiko interesus ir poreikius, todėl nepilnametės šalių dukters Paulinos gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove (CK 3.174 str. 2 d.).

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad sutinka nepilnametės dukters išlaikymui mokėti po 400 Lt per mėnesį. Teismo posėdžio metu sutiko, kad nepilnametei dukrai išlaikymui būtų priteista po 500 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jos pilnametystės.

Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 - 3 dalis išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tačiau tėvo ar motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Todėl sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Šis principas reiškia, kad teismas priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai tenkinti jo poreikius sumažėja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad orientaciniai kriterijai dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytini atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, į tai, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (žr., pvz., LAT 2004-04-26 nutartį c.b. Nr. 3K-3-259/2004, 2009-11-10 nutartį c.b. Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.).

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2014 m. rugsėjo 26 d. minimali mėnesinė alga yra (duomenys neskelbtini) Lt.

T. K. nuo 2006-12-04 iki 2039-09-29 nustatytas 55 procentų darbingumas (t.1, b.l. 45). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodyta, kad T. K. gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje aplinkoje. Rekomenduojama dirbti 6 ir daugiau valandų per dieną ar 5 dienas per savaitę (t.1, b.l. 47). Netekto darbingumo pensija nuo 2013-09-01 iki 2014-09-30 sudarė 680,33 Lt (t.1, b.l. 133). Ieškovas 2013-08-23 – 2013-10-19, 2013-12-18 – 2013-12-31, 2014-03-01 – 2014-03-15, 2014-04-03 – 2014-05-31 dirbo pagal verslo liudijimą (t.1, b.l. 132). 2007 metų pajamos sudarė 12 775,68 Lt, 2012 metų - 13 216,27 Lt; individualios veiklos pajamos 2006 metais sudarė – 65 600 Lt, 2007 metais – 98 850 Lt (t.1, b.l. 49-53, 169-175). Atsakovė duomenų apie savo pajamas nepateikė. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovė dėl tam tikrų aplinkybių, pvz., neįglumo ir pan., būtų nedarbinga.

Šalių vardu, bendrosios jungtinės nuosavybės teise registruotas butas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 28-29). Atsakovė duomenų apie jai nuosavybės teise priklausantį registruotiną turtą, esantį (duomenys neskelbtini) Respublikoje, nepateikė. Šalių vardu Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonės neįregistruotos (t.1, b.l. 129, 135).

N. P. K., gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, lanko mokyklą. Tokio amžiau vaikų poreikiai yra pakankamai nemaži, be to, vaikams augant jų poreikiai tik didėja.

Atsižvelgiant į išdėstytą, į ieškinyje nurodytas aplinkybes, Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovo poziciją, į ieškovo pajamas, į šiuo metu patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį, į tai, kad ieškovas sutinka teikti 500 Lt dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai, į tai, jog specialių poreikių vaikui nenustatyta, į vaiko amžių bei pateiktus įrodymus, pripažintina, kad 500 Lt išlaikymo dydis vaikui atitinka proporcingumo principą; tad iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai P. periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį nuo 2014-03-05 iki jos pilnametystės (CK 3.3 str. 1 d., 3.194 str. 1 - 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p., 11 str.).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise atsakovei (CK 3.185 str. 1 d., 3.190 str.).

Ieškovas prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, t. y. nustatyti, kad T. K. turi teisę, iš anksto suderinęs su O. K., paimti dukrą P. ir kartu praleisti vieną mėnesį jos mokyklinių vasaros atostogų, apmokant visas atvykimo bei grįžimo atgal išlaidas.

CK 3.156 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia, ar tėvai gyvena skyrium. Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (CK 3.159 str. 2 d.). Tėvų bendravimas su vaikais ir dalyvavimas jų auklėjime turi atitikti minėtose teisės normose įtvirtintus principus. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su jais ir dalyvauti juos auklėjant, o kai skyrium gyvenantys tėvai nesusitaria dėl dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 1 d., 4 d.).

Byloje nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės nepilnametė dukra gyvena su motina ir nutraukus tėvų santuoką jos gyvenamoji vieta lieka su motina (duomenys neskelbtini) Respublikoje. Nustatydamas skyrium gyvenančio ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, teismas pirmiausia turi atsižvelgti į tai, ar ši tvarka neprieštarauja vaiko interesams. Ieškovas paaiškino teismui, kad dukra mokosi, todėl tikslinga nustatyti, jog dukra dalį savo kasmetinių vasaros atostogų praleistų pas ieškovą Lietuvoje, jam apmokant visas atvykimo ir grįžimo atgal išlaidas. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas tokiai bendravimo tvarkai neprieštaravo.

Atsižvelgiant į vaiko interesus, jos amžių ((duomenys neskelbtini)m.), gyvenamąją vietą, bei tą aplinkybę, kad pasikeitus aplinkybėms, bendravimo tvarka gali būti pakeista, ieškovo prašymas nustatyti bendravimo su vaiku tvarką tenkintinas, nustatant, jog T. K. turi teisę, iš anksto suderinęs su O. K., paimti dukrą P. K. ir kartu praleisti vieną mėnesį jos mokyklinių vasaros atostogų metu, apmokant visas atvykimo bei grįžimo atgal išlaidas (CK 3.170 str., 3.175 str. 2 d.).

Dėl santuokos nutraukimo įtakos sutuoktinių turtinėms teisėms

Ieškovas prašo teismo nustatyti, kad sutuoktinių turtinėms teisėms santuokos nutraukimas teisines pasekmes sukelia ne nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, o nuo gyvenimo skyrium momento, t.y. nuo (duomenys neskelbtini) m. balandžio mėnesio. Nurodė, kad atsakovė tiek prieš sudarant santuoką, tiek po jos sudarymo niekada nedirbo, o nuo 2008 metų balandžio mėnesio su vaiku išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) ir nuo to laiko ieškovas jos nėra matęs.

Byloje esantys duomenys iš esmės patvirtina, kad šalys kartu negyvena nuo 2008 m. balandžio mėnesio; nuo to laiko šalys jokio bendro ūkio nebeveda. Atsakovė šių aplinkybių neginčija. Tad laikytina, kad šalys faktiškai kartu nebegyvena nuo 2008 m. balandžio mėnesio.

Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t.y. nuo 2008 m. balandžio mėnesio (CK 3.67 str. 2 d., 3.127 str. 2 d.).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnis reglamentuoja konkrečiai koks turtas ir kokiu atveju pripažįstamas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, o CK 3.89 straipsnis - asmenine sutuoktinių nuosavybe. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimą reglamentuoja CK 3.116 – 3.129 straipsniai. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie visą dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi abu sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Pažymėtina, kad privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.).

Bylos duomenimis šalių vardu bendrosios jungtinės nuosavybės teise registruotas butas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 28-29).

Atsakovė duomenų apie jai nuosavybės teise priklausantį registruotiną turtą, esantį (duomenys neskelbtini) Respublikoje, nepateikė. Šalių vardu Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonės neįregistruotos (t.1, b.l. 129, 135).

Ieškovas prašo padalinti bendrąją jungtinę nuosavybę, priteisiant jam santuokos metu įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), įpareigojant jį išmokėti O. K. 10 000 Lt kompensaciją už ieškovui natūra tenkantį turtą. Nustatyti, jog kompensacija turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

Teismas nustato bendro turto vertę tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias pateikia ginčo šalys (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Byloje dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai. Teismas neturi pareigos rinkti įrodymus apie šalių turimą turtą ir jo vertę ir nėra aktyvus (CPK 178 str., 382 str. 4 p.).

Šioje byloje teismui atsakovė duomenų apie turto vertę nepateikė, todėl nekilnojamojo turto vertė nustatytina pagal VĮ Registrų centro duomenų bazėje nurodytą buto vertę 2014-01-01 - 129 000 Lt.

CK 3.117 straipsnio 1 dalis nustato, jog preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (2 d.). CK 3.123 straipsnio 1 dalis nustato, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

Ieškovas prašo taikyti CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, t. y. ieškovui priteisti butą natūra, išmokant ieškovei 10 000 Lt kompensaciją. Vadovaujasi tuo, kad perkant būstą avansas, pradinis įnašas, sudarantis 65 000 Lt sumokėti iš ieškovo asmeninių lėšų, kurias įrodinėja 2006 m. ir 2007 m. individualios veiklos pajamomis; kredito sutartis dėl likusios būsto kainos – 176 000 Lt sudaryta su ieškovu; ieškovas moka kredito įmokas, komunalinius mokesčius, atliko būsto įrengimo darbus, tuo tarpu ieškovė nėra finansiškai prisidėjusi prie būsto pirkimo, kredito įmokų bei komunalinių mokesčių mokėjimo, būsto pagerinimo darbų. Iki atsakovės išvykimo į (duomenys neskelbtini) 2008 metų balandžio mėnesį, pagal sutartį su banku buvo atlikti 9 mokėjimai: 2007 m. rugpjūčio mėnesį – 171,71 Eur, 2007 metų rugsėjo – 2008 metų balandžio mėnesiais - po 266,86 Eur. Iš viso minėtu laikotarpiu sumokėta 2 306,59 Eur (7 964,20 Lt). Ieškinio pateikimo dienai neišmokėta kredito dalis sudarė 40 119,11 Eur (138 523,27 Lt). Atsakovė prieštaravimų dėl šių ieškovo nurodytų aplinkybių nėra pareiškusi.

Ieškovo pateiktas nekilnojamojo turto išrašas patvirtina, kad butas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), registruotas šalių vardu, bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Vidutinė rinkos vertė 2007-05-16 nustatyta 151 556 Lt, 2014-01-01 – 129 000 Lt (t. 1, b. l. 28-29, 59). 2007-06-15 tarp T. K. ir AB SEB Vilniaus banko sudaryta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovui suteiktas 51 100,40 Eur (176 000 Lt) kreditas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pirkti. Kreditas suteiktas 35 metų laikotarpiui, iki 2042-06-14. A. O. K. patvirtino sutikimą dėl kredito suteikimo minėtam būstui įsigyti (t.1, b.l. 80-82). Ieškovas 2013-08-23 – 2013-10-19, 2013-12-18 – 2013-12-31, 2014-03-01 – 2014-03-15, 2014-04-03 – 2014-05-31 dirbo pagal verslo liudijimą (t. 1, b. l. 132). Iš ieškovo 2006 ir 2007 metų metinių pajamų mokesčių deklaracijų matyti, kad 2007 metų ieškovo pajamos sudarė 12 775,68 Lt, 2012 metų - 13 216,27 Lt; ieškovo individualios veiklos pajamos 2006 metais sudarė – 65 600 Lt, 2007 metais – 98 850 Lt (t.1, b.l. 49-53, 169-175). Kaip minėta, butui įsigyti bankas ieškovui suteikė 176 000 Lt kreditą, o butas įsigytas už 240 000 Lt. Atsižvelgiant į ieškovo pajamas, galima daryti išvadą, jog ieškovas turėjo realią galimybę padengti 64 000 Lt buto kainos skirtumą.

Ieškovas 2008-01-11 sudarė šilumos pirkimo-pardavimo sutartį butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 9-11). Iš pateiktų mokestinių dokumentų matyti, kad ieškovas 2007-2014 metais mokėjo mokesčius už minėtam butui teikiamas komunalines paslaugas (t. 2, b.l. 12-54). Ieškovas taip pat nurodo, kad pagerino turtą savo lėšomis, 2007-09-18 pirko šarvuotas duris, pirko dujinį katilą (t. 2, b.l. 5). Be to, ieškovas nurodo, taip pat 2007-06-15 kredito sutartis patvirtina, kad ir po santuokos nutraukimo teks padengti kreditą, paimtą būstui įsigyti. Ieškovas nurodo, kad kreditorinius įsipareigojimus sutinka įvykdyti asmeniškai, jei jam po santuokos nutraukimo bus priteistas butas. Trečiasis asmuo AB SEB bankas teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad 2014-11-27 įvyko SEB banko kredito komiteto posėdis, kurio metu buvo nuspręsta leisti perkelti ieškovui T. K. po santuokos nutraukimo vienasmeniškai vykdyti įsipareigojimus pagal 2007-06-15 kredito sutartį, su sąlyga, jog po santuokos nutraukimo AB SEB bankui įkeistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), atiteks ieškovui T. K. asmeninės nuosavybės teise. Tuo tarpu byloje duomenų, kad atsakovė yra finansiškai prisidėjusi prie buto pirkimo, kredito įmokų ir komunalinių mokesčių, teiktų butui, mokėjimo byloje nėra. Ieškovė nuo 2008 metų gyvena (duomenys neskelbtini), Lietuvoje nėra dirbusi, duomenų, kad dirba (duomenys neskelbtini), taip pat byloje nėra.

Teismas mano, kad šios aplinkybės leidžia teismui padaryti išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 str.); taip pat yra pagrindas visą butą natūra priteisti ieškovui, o atsakovei atitinkamo dydžio kompensaciją, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kai teismas pripažino, kad šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 127 str. 3 d.). Taigi, šalių bendras butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priteistinas ieškovui, tuo tarpu atsakovei priteistina 10 000 Lt kompensacija už ieškovui tenkantį turtą, nustatant, jog kompensacija turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos (CPK 284 str.).

Ieškovas taip pat prašo nustatyti, kad jo AB SEB banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos lieka jo asmenine nuosavybe.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į tai, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmės nustatytos nuo 2008 m. balandžio mėnesio, ieškovo piniginės lėšos, esančios AB SEB banke (t. 1, b.l. 32), prižintinos asmeninėmis lėšomis.

Duomenų apie kitą dalintiną šalių turtą byloje nėra.

Dėl kreditorių

Bylos duomenimis (duomenys neskelbtini) tarp ieškovo T. K. ir trečiojo asmens AB SEB Vilniaus banko sudaryta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovui suteiktas 51 100,40 Eur (176 000 Lt) kreditas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pirkti. Kreditas suteiktas 35 metų laikotarpiui, iki 2042-06-14. A. O. K. patvirtino sutikimą dėl kredito suteikimo minėtam būstui įsigyti (t. 1, b.l. 80-82).

Ieškovas prašo visus įsipareigojimus pagal 2007-06-15 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su SEB Vilniaus banku palikti vykdyti po santuokos nutraukimo jam. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime nurodė, kad 2014-11-27 įvyko SEB banko kredito komiteto posėdis, kurio metu buvo nuspręsta leisti perkelti ieškovui T. K. po santuokos nutraukimo vienasmeniškai vykdyti įsipareigojimus pagal 2007-06-15 kredito sutartį, su sąlyga, jog po santuokos nutraukimo AB SEB bankui įkeistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), atiteks ieškovui T. K. asmeninės nuosavybės teise (t. 1, b. l. 153-154).

Atsižvelgiant į ieškovo ir trečiojo asmens nurodytas aplinkybes, į tai, kad butas, kurio įsigijimui yra paimtas kreditas, po santuokos nutraukimo priteisiamas ieškovui, - ieškovo skoliniai įsipareigojimai AB SEB bankui pagal 2007-06-15 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo pripažintini asmeniniais ieškovo įsipareigojimais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovo ieškinys tenkintas pilnoje apimtyje, tad laikytina, kad sprendimas priimtas ieškovo naudai; jis turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovas byloje yra sumokėjęs 1 000 Lt žyminį mokestį (t. 1, b.l. 2), o nuo likusios žyminio mokesčio dalies, t. y. nuo 1 956 Lt mokėjimo jis 2014-03-13 teismo nutartimi atleistas (t. 1, b. l. 89-90).

Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovės priteistinas 1 000 Lt / 289,62 Eur žyminis mokestis ieškovui (CPK 93 str., 98 str.) ir 1 956 Lt / 566,50 Eur žyminio mokesčio bei 14,52 Lt / 4,21 Eur procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo išlaidų (teismo pažyma), iš viso 1970,52 Lt / 570,70 Eur, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu, 385 straipsniu, teisėjas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovo T. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės O. K. (ikisantuokinė pavardė – G., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką įregistruotą (duomenys neskelbtini), apskaitytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes: ieškovui „K.“, atsakovei - „K.“.

Nepilnamečio vaiko P. K. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove O. K. jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš ieškovo T. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai P. K. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 144,81 Eur / 500 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 81 euro centus / penkis šimtus litų) kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės.

Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę O. K..

Nustatyti, kad T. K. turi teisę, iš anksto suderinęs su O. K., paimti dukrą P. K. ir kartu praleisti vieną mėnesį jos mokyklinių vasaros atostogų, apmokant visas atvykimo bei grįžimo atgal išlaidas.

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio.

Nustatyti, kad ieškovo T. K. AB SEB banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra T. K. asmeninė nuosavybė.

Priteisti ieškovui T. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise butą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovei O. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo T. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 896,20 Eur / 10 000 Lt (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų 20 euro centų / dešimties tūkstančių litų) kompensaciją už ieškovui tenkantį nekilnojamąjį turtą. Nustatyti, kad kompensacija turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

Pripažinti, kad skoliniai įsipareigojimai, kylantys iš ieškovo T. K. ir AB SEB Vilniaus banko 2007-06-15 sudarytos kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo yra ieškovo T. K. asmeninė prievolė.

Priteisti iš atsakovės O. K. ieškovui T. K. 289,62 Eur / 1 000 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 ct / vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės O. K. 570,70 Eur / 1 970,52 Lt (penkis šimtus septyniasdešimt eurų ir 70 euro centų / vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt litų ir 52 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją per 3 dienas išsiųsti Vilniaus rajono civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.