Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant prokurorei Ingai Balkūnei, kaltinamajam J. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 1 kartą (2016-03-23 Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 str.): 2016-04-08 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 300 str. 2 d.- 2 mėnesių laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė

J. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016-03-15, apie 22.27 val., viešoje vietoje- daugiabučio namo, esančio Gegučių g. 11, Kėdainiuose, kieme, prie laiptinės, matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra tyčia, be priežasties, rankomis ir kojomis sudavė dešimt smūgių A. V. į galvą, taip padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Įrodymų vertinimas.

Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams– žmogaus sveikatai arba turtui. Tam, kad veiką būtų galima kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d., būtina įrodyti šiuos objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius - veikos padarymo vietą, padarytos veikos (veiksmų) pobūdį, kilusius padarinius. Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Šie veiksmai gali pasireikšti viešojoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių (nepagarbos demonstravimas aplinkiniams), tiek ir tada, kai aplink žmonių nėra (nepagarbos demonstravimas aplinkai). Pagal teismų praktiką smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, ir asmeniniai. Tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką gali kilti staiga, spontaniškai, dėl menkavertės dingsties arba visai be dingsties. Visais atvejais, kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 d., būtina nustatyti esminį viešosios tvarkos pažeidimo požymį (padarinius) - sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimo pasekmė.

J. P. įžūlus elgesys nukentėjusiojo A. V. atžvilgiu pasireiškė viešoje vietoje– prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Gegučių g. 11, Kėdainiai, kiemo laiptinės. Įžūlūs kaltinamojo veiksmai pasireiškė tuo, kad jis dėl menkavertės dingsties (kaip paaiškino pats, norėdamas sužinoti kitos laiptinės kodą) tyčia panaudojo fizinį smurtą A. V. atžvilgiu. Pats nukentėjęs A. V. kaltinamojo atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Kaip kaltinamasis viešoje vietoje smurtavo prieš A. V., matė kartu su kaltinamuoju ėjęs L. L.. Be to šioje vietoje dėl laisvo priėjimo turėjo teisę būti ar atsirasti bet kurie asmenys. Tokiu būdu kaltinamojo įžūliais veiksmais buvo pademonstruota nepagarba aplinkai, sutrikdyta įprastinė rimtis ir nusistovėjusi tvarka, sukeltas išgąstis ir sumaištis. Be to kaip jau nustatyta, J. P. savo smurtiniais veiksmais A. V. sukėlė ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis J. P. pripažino iš chuliganiškų paskatų A. V. sudavęs dešimt smūgių rankomis ir kojomis į jo galvą. Nukentėjęs taip pat nuosekliai parodė, kad J. P. negavęs atsakymo į užduotą klausimą, t. y. iš chuliganiškų priežasčių sudavė šiuos smūgius. J. P. privalėjo suprasti ir suprato, kad savo neteisėtus veiksmus jis atlieka viešoje vietoje, kur gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų, suvokė, kad tai sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, ir to siekė. Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, ji baigta. Dėl paminėtų aplinkybių jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

Teismo ištirtų įrodymų visuma pagrindžia pareiškime nurodomas aplinkybes, t. y. kad J. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016-03-15, apie 22.27 val., viešoje vietoje- daugiabučio namo, esančio Gegučių g. 11, Kėdainiuose, kieme, prie laiptinės, matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra tyčia, be priežasties, rankomis ir kojomis sudavė dešimt smūgių A. V. į galvą, taip padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro kategorišką išvadą, kad J. P. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Bausmės skyrimas.

J. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų veikų (BK 59 str. 1 d. 2 p.), Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į J. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį (nusikalstama veika viešajai tvarkai, kurių papildomas objektas yra nukentėjusiojo sveikata), pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), į nusikalstamos veikos padarymo žemus motyvus, į tiesioginės tyčinės kaltės formą. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į J. P. asmenybę. Jis buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 154) šiuo metu irgi dirba, yra nevedęs ir šeimos neturi (t. 1, b. l. 122), nėra registruotas VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse (t. 1, b. l. 152). Jis praeityje teistas du kartus (visus kartus 2016 m., iš jų vieną kartą nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas BK 38 str. pagrindu), teistumas neišnykęs. Šiuo metu jis atlieka įpareigojimus, skirtus BK 75 str. pagrindu atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą pagal ankstesnį 2016-04-08 teismo nuosprendį, tačiau jam šiuo metu inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu teistas nebuvo. J. P. baustas ir administracine tvarka (iki 2013 m. kovo mėn. buvo sistemingai buvo baudžiamas už vairavimą neturint tam teisės, o 2015-09-12 baustas už girto pasirodymą viešoje vietoje, nuobauda galiojanti; t. 1, b. l. 142- 148). Taigi kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, ji yra nulemta susiformavusių neigiamų nuteistojo dorovinių ir vertybinių nuostatų. Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs J. P. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad už BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą J. P. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšis. Nustatydamas šios bausmės dydį, teismas atsižvelgia į paminėtas jo asmenines savybes ir sprendžia, kad valstybės požiūris į nusikalstamą veiką padariusį kaltinamąjį, taip pat BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. P. paskyrus bausmę, mažesnę nei sankcijos vidurkis.

Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Teismas atsižvelgia į jau anksčiau nurodytas A. P. charakterizuojančias aplinkybes, tai kad jis teisiamajame posėdyje pakankamai kritiškai įvertino savo veiksmus, dėl jų nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamojo teigimu jis nukentėjusiojo yra atsiprašęs ir sutaręs dėl žalos atlyginimo, šis jam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nukentėjęs nėra pareiškęs. Taip pat atsižvelgtina į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, tai, kad sunkių pasekmių nebuvo sukelta. Kaip jau minėta kaltinamais dirba, nusikalstama veika padaryta iki priimant jo atžvilgiu 2016-03-23 ir 2016-04-08 nuosprendžius. Atsižvelgus į tai teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant BK 75 str., bei skiriant įpareigojimus. Teismo manymu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą, turės didesnį efektą siekiant BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų, todėl kaltinamajam suteiktina galimybė įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamajam atidėjus bausmės vykdymą skirtini tokie įpareigojimai, kurie įtakotų jo elgesį bei suteiktų galimybę pasikeisti. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, J. P. įpareigojimai: 1) tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kadangi baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 str. numatyta tvarka, J. P. prisipažino esantis kaltas dėl jam inkriminuotos veikos, šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ str. (redakcija nuo 2013-07-13, Žin. 2013, Nr. 75-3770) nuostatų, pagal kurias jam skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Baudžiamajame įstatyme nurodytos dvi bausmių sudėjimo rūšys: visiškas ir dalinis bausmių sudėjimas. Įstatyme nenurodoma, kokiais atvejais teismas paskirtas bausmes bendrina visiško, o kada – dalinio bausmių sudėjimo būdu. Tai palikta teismo nuožiūrai. Nustatyta, kad J. P. šiuo nuosprendžiu įrodytą nusikaltimą padarė prieš 2016-04-08 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžio priėmimą. Todėl šiuo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016-06-08 nuosprendžiu už nusikalstamą veiką skirta laisvės atėmimo bausmė ir paskutiniuoju Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016-04-08 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, anksčiau paskirtą bausmę ir jos dydį, bendrintina visiško jų sudėjimo būdu, prie griežčiausios paskirtos bausmės pridedant švelnesnę bausmę.

Į skirtiną bausmę, realios bausmės atlikimo atveju, įskaitytinas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2016-03-15, 23.20 val., iki 2016-03-16, 16.00 val. (t. 1, b. l. 94- 95, 96)- BK 66 str.

Kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, 118- 120). Ši kardomoji priemonė paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl 79,67 Eur už nukentėjusiojo A. V. gydymą atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas rašytiniais duomenimis, todėl visiškai tenkintinas. LR CK 6.283 str. 1 d. numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 str. atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa už nukentėjusiojo A. V. gydymą patyrė 79,67 Eur žalą, tai šią sumą turi materialinę ir regresinę teisę išieškoti iš kaltinamojo A. V..

Bylą perdavus į teismą gautas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius ieškinys dėl 175,54 Eur žalos atlyginimo. Kadangi A. V. laikotarpiu nuo 2016-03-18 iki 2016-03-25 buvo nedarbingas, VSDFV Kauno skyrius paskyrė ir už laikino nedarbingumo laikotarpį išmokėjo jam 175,54 Eur pašalpą. Dėl šios priežasties Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 175,54 Eur dydžio turtinė žala. Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 2 d. nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos CK 6.290 str. 1 d. ir 3 d. numato, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai įmokas už nukentėjusįjį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Kadangi J. P. yra kaltas dėl A. V. laikino nedarbingumo, dėl ko jam buvo paskirta ir išmokėta 175,54 Eur dydžio ligos pašalpa, todėl civilinis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius ieškinys dėl 175,54 Eur žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia

J. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad jam paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą ir 1/3 sumažintą bausmę subendrinti su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016-04-08 nuosprendžiu paskirta 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas 1 metams paskyrus įpareigojimus, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., galutinės subendrintos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, J. P. viso bausmės vykdymo metu paskiriant įpareigojimus – 1) tęsti darbą ar būti registruotam darbo biržoje; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 str. 1 d., realios bausmės atlikimo atveju, į bausmės laiką įskaityti vienos paros laikino sulaikymo laiką šioje byloje nuo 2016-03-15, 23.20 val., iki 2016-03-16, 16.00 val.

Kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kauno teritorinės ligonių kasos, įmonės kodas 188783839, Aukštaičių g. 10, 44147 Kaunas, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT08 7300 0100 7637 9652, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, civilinį ieškinį patenkinti visiškai. Jai iš J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti 79,67 EUR (septyniasdešimt devynis eurus 67 ct) žalai atlyginti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, įmonės kodas 188677437, A. Mickevičiaus g. 42, 44240 Kaunas, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT58 4010 0424 0349 5020, AB DNB bankas, civilinį ieškinį patenkinti visiškai. Jai iš J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti 175,54 EUR (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus 54 ct) žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.