Utenos apylinkės teismo įsakymas

Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Algirdas Baliulis išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Gražinos Valinčienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nesusituokęs, neteistas, dirbantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas dėl vienos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. 2017 m. rugpjūčio 15 d., apie 20 val. 30 min., Ignalinos rajono savivaldybės Rimšės miestelyje, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) esančio I. M. gyvenamojo namo kieme, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu – smogdamas kumščiu A. M. į veidą, o nukritusiam ant žemės šešis kartus spirdamas į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimus tarpuakyje, dešinio antakio išoriniame krašte, nosies nugarėlėje, kaklo dešinėje, dešinėje alkūnėje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairėje blauzdoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą – demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

A. L. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino ir paaiškino (b. l. 67-70), kad gyvena (duomenys neskelbtini). Mamos pusbrolis A. M. gyvena Vilniuje, o į Rimšę atvažiuoja pas motiną. A. M. sūnėnas V. M. skolingas jam apie 3000 Eur. 2017 metų rugpjūčio mėnesį, gali būti rugpjūčio 15 dieną, telefonu kalbėjo su V. M. dėl skolos grąžinimo. V. aiškino, kad pinigų neturi. Tada pasakęs, kad iš jo močiutės kiemo pasiims žemės ūkio inventorių. V. M. leido daiktus paimti. Vakare su V. M. atvažiavo prie V. močiutės namo. Kieme sutiko A. M., kuriam pasakė, kad ketina pasiimti žemės ūkio inventorių, nes V. M. jam skolingas. A. M. inventoriaus nedavė, liepė išvažiuoti ir jis išvažiavo. Iš O. pasiskolino priekabą ir su V. M., M. K. ir G. Ž. grįžo. Norėjo į priekabą sukrauti daiktus, bet pribėgęs A. M. pasakė, kad neatiduos, bandė pastumti ir sudavė kumščiu į veidą. Jis taip pat smogė A. kumščiu į veidą, o nukritusiam ant žemės spyrė. Kiek kartų spyrė, nežino, bet gali būti, kad šešis. Pataikyti į galvą galėjo atsitiktinai. Buvo neblaivus ir piktas. Dėl to ką padarė, labai gailisi.

Nukentėjusysis A. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (b. l. 26-29), kad (duomenys neskelbtini), gyvena motina I. M.. Šeimoje trys sūnūs – jis, R. M. ir A. M.. Visi gyvena Vilniuje. Turi nusipirkę žemės ūkio padargus ir techniką, kurią laiko mamos gyvenamojo namo kieme. 2017 m. rugpjūčio 15 d., apie 20 val., buvo motinos namo kieme, kai atėjo pusseserės N. L. sūnus A. L. ir pasakė, kad už sūnėno V. M. skolą paims kieme esantį inventorių. A. L. pasakė, kad inventoriaus neduos, nes jis V. M. nepriklauso. A. išėjo. Vėliau pamatė, kad A. L. su dviem vyrais į kiemą atitempė automobilio priekabą ir nori krautis daiktus. Pasakė A., kad nieko iš kiemo paimti neleis. A. buvo labai agresyvus, norėjo kažką paimti, bet jis paėmė jam už rankos ir pakartojo, kad nieko iš kiemo nepaims. Tada A. smogė kumščiu į veidą. Nuo smūgio nukrito ant žemės. Gulintį A. spardė. Spyrė penkis ar šešis kartus į įvairias kūno vietas. A. L. veiksmus nutraukė kaimynas A. A., o jis nubėgo į garažą ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. Po įvykio teismo medicinos ekspertas nustatė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl įvykio ilgai jautė baimę ir stresą, veidas buvo sumuštas, sveikata prasta.

Liudytoja I. A. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (b. l. 41-43), kad (duomenys neskelbtini), gyvena motina D. M.. 2017 m. rugpjūčio 15 d. su sutuoktiniu A. A. ir vaikais buvo kaime. Pas kaimynę I. M. lankėsi sūnus A. M.. Apie 20 valandą buvo atėjusi pas kaimynus, o išeidama matė, kad atvažiavo automobilis, iš kurio išlipo trisdešimtmetis, iš matymo pažįstamas vyras, kurio vardo ir pavardės nežino. Vyras nuėjo į M. kiemą, kur buvo I. M. ir A. M.. Girdėjo, kaip jie ginčijosi dėl skolos. Atėjęs vyras sakė, kad už skolą nori pasiimti kieme buvusius daiktus. A. M. aiškino, kad tie daiktai jo ir nieko neatiduos. Vyras pasakė, kad dar sugrįš ir išvažiavo. Po pusvalandžio sutuoktinio paprašė nueiti pas A.. Būdama name, girdėjo triukšmą. Pro langą pamatė sumuštą A. M. veidą. Šalia A. matė savo vyrą, 20-22 metų jaunuolį, kurio nepažįsta, 50-60 metų vyrą, kurio taip pat nepažįsta, ir vyrą, kuris prieš tai buvo atvažiavęs. A. veidas buvo kruvinas. Matė, kad A. suklupo, o vyras, kuris buvo pirmiau atvažiavęs, kelis kartus spyrė jam į pilvą. A. atsistojo ir nubėgo į namą. Po kelių minučių atvyko policijos pareigūnai. Įvykis stipriai sukrėtė, labai išsigando, buvo nesmagu, bijojo dėl namuose buvusių vaikų saugumo. Fiziškai pati nenukentėjo, bet sutrikdyta dvasinė pusiausvyra, pasijuto nesaugi net savo namuose.

Liudytojas A. A. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (b. l. 49-52), kad (duomenys neskelbtini), gyvena žmonos motina, kurios kaimynė M.. 2017 m. rugpjūčio 15 d. su šeima buvo kaime. Vakare žmona paprašė nueiti pas kaimynę. Jos sūnus A. M. paprašė padėti į automobilio priekabą sukrauti žemės ūkio padargus. Paaiškino, kad atvykęs jaunimas ketino juos pasiimti, todėl nori paslėpti. Tuo metu automobiliu su priekaba atvažiavo keturi asmenys. Vienas iš jų – A. L., paprašė kartu atvykusių padėti kieme buvusius padargus pakrauti į priekabą. A. M. sakė A. L., kad tai jo daiktai ir pastūmė A. L. į šalį. A. L. smogė A. M. kumščiu į veidą. Pamatė, kad nuo smūgio A. M. veidas ties akimis ir nosimi tapo kruvinas. A. M. bandė A. L. stumti, bet A. L. spyrė jam koja į kaklą. A. M. nukrito ant žemės, o A. L. kelis kartus spyrė jam į įvairias kūno vietas. Pareikalavo, kad A. L. nutrauktų smurtinius veiksmus. A. L. pasitraukė. A. M. atsikėlė ir nuėjo į namus. Greitai atvyko policijos pareigūnai. Įžūlus A. L. elgesys sukėlė nerimą dėl mažamečių vaikų, žmonos ir savo saugumo.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017 m. rugpjūčio 17 d. specialisto išvada Nr. G 2663/2017(01) (b. l. 14-1) patvirtina, kad A. M. padaryti kūno sužalojimai – odos nubrozdinimai tarpuakyje, dešinio antakio išoriniame krašte, nosies nugarėlėje, kaklo dešinėje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairėje blauzdoje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiriamojo nurodytu laiku (2017 m. rugpjūčio 15 d.), vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Įvertinęs nukentėjusiojo A. M., liudytojų I. A., A. A. ir paties kaltinamojo A. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą, teismas pripažįsta, jog šių įrodymų pakanka konstatuoti, kad A. L. 2017 m. rugpjūčio 15 d., apie 20 val. 30 min., Ignalinos rajono savivaldybės Rimšės miestelyje, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – I. M. gyvenamojo namo kieme, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

A. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

A. L. neteistas, padarė nesunkų nusikaltimą, o pagal Baudžiamojo kodekso 55 straipsnį asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Aplinkybių, dėl kurių A. L. turėtų būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, nėra, todėl jam skiriama Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio sankcijose numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, o A. L. prisipažįsta esąs kaltas, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (Baudžiamojo kodekso 641 straipsnis).

Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo A. L. paliekama Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos L. J. 2017 m. spalio 17 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 71-72).

Nukentėjusysis A. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Nurodo, kad patyrė 50 Eur turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos, susijusios su medicinos apžiūra (23,90 Eur), ir vaistų įsigijimu.

Dėl A. L. smurtinių veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, jautė diskomfortą dėl sužaloto veido, veidas buvo ištinęs, su kraujosruvomis, skaudėjo kitas sumuštas kūno vietas. Patirtą neturtinę žalą įvertina 450 Eur.

A. L. įsipareigojimas iki 2018 m. balandžio 24 d. atlyginti turtinę ir neturtinę žalą (b. l. 22) patvirtina, kad jis ieškinį pripažįsta, todėl ieškinys tenkinamas.

Pagal Civilinio kodekso 6.283 straipsnį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Teismas konstatuoja, kad dėl A. L. nusikalstamos veikos A. M. patyrė neturtinę žalą – fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, nepatogumus. Neturtinę žalą privalo atlyginti nusikaltimą padaręs asmuo.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio ribų įstatymas nenustato. Neturtinės žalos dydį turi nu-statyti teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos pi-niginio įvertinimo kriterijais, t. y. įvertinęs: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas, turinčias reikšmės bylai, aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant žalos dydį, turi būti atsižvelgta į visumą įstatyme nurodytų kriterijų. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės. Nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio jis jautė fizinį skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bet byloje nėra duomenų apie išlikusį nukentėjusiojo sveikatos pakenkimą, darbingumo netekimą ar kitas negrįžtamas neigiamas pasekmes sveikatai, todėl laikytina, kad patirti sužalojimai nesukėlė nukentėjusiajam negrįžtamų neigiamų pasekmių sveikatai. Žala padaryta dėl tyčinio nusikaltimo. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgta į kaltininko turtinę padėtį. Byloje nėra duomenų apie A. L. turtą, bet būdamas jaunas ir darbingas, gali dirbti ir taip gauti lėšų nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos atlyginimui, todėl jo turtinė padėtis, sprendžiant atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą, esminės įtakos neturi. Nustatant neturtinės žalos dydį, privalu atsižvelgti į padarytos turtinės žalos dydį, kuri šiuo atveju nedidelė, bet, atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų sužalojimų pobūdį, turtinės žalos dydis neturi didesnės reikšmės sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio. Įvertinęs aptartų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatuoja, kad A. M. padarytos neturtinės žalos atlygintinas dydis yra 450 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti bausmę – 12 MGL, t. y. 451,92 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt vieno euro 92 ct) baudą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu iki 8 MGL, t. y. 301,28 Eur (trijų šimtų vieno euro 28 ct).

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti galioti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos L. J. 2017 m. spalio 17 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Civilinį ieškinį patenkinti.

Priteisti iš A. L. A. M. naudai 50 Eur (penkiasdešimt eurų) turtinės žalos ir 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Kaltinamasis A. L., nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per keturiolika dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Ignalinos rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, gavęs kaltinamojo prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, o jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.