- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-31
- Bylos Nr.
- eI3-3720-583/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00171-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Talša“
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Laura Daumantaitė
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,
nuotoliniu būdu dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ atstovui advokatei Laurai Daumantaitei, atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui Vytautui Korsakui, trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Virginijai Vermontaitei,
2022 m. gegužės 10 d. viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suintegruotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei „Valstybinių miškų urėdija“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Talša“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi su skundu į teismą prašydama:
1) panaikinti atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) 2022 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. (4.17.E) D3-259 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Sprendimas);
2) įpareigoti atsakovę organizuoti Šventosios gyvenvietės detaliojo plano koregavimą teritorijoje prie statinių adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę jų paskirtį, inicijuojant Valstybinės reikšmės miškų plotų, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1046, tikslinimą;
3) priteisti iš atsakovės visas pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodė, kad nuosavybės teise valdo 22 pastatus ((duomenys neskelbtini)), ir kiemo statinius (unikalus Nr. 2596-7001-2237), esančius adresu (duomenys neskelbtini), Palanga (toliau – ir Pastatai).
Paaiškino, jog 2021 m. spalio 19 d. atsakovei pateikė prašymą organizuoti Šventosios gyvenvietės detaliojo plano koregavimą teritorijoje prie Pastatų, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti. Administracija Sprendimu informavo Bendrovę, jog buvo nuspręsta nepritarti teritorijų planavimo proceso inicijavimui valstybiniuose miškuose, numatant žemės sklypo formavimą adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje.
Bendrovė atkreipia dėmesį, jog atsakovė Sprendime nenurodė nė vienos teisės aktų normomis pagrįstos priežasties netenkinti prašymo. Sprendimas yra grindžiamas tik pamąstymais apie miškų ir rekreacinių teritorijų svarbą miestui. Atsakovė taip pat nepagrįstai nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) nuostatomis teritorijų planavimas bei aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga yra savarankiškosios savivaldybės funkcijos, todėl ji gali savo nuožiūra spręsti ar tenkinti prašymą dėl detaliojo plano sprendinių koregavimo procedūros inicijavimo.
Nurodo, kad kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija turi paisyti teisėtumo reikalavimų. Teisėtumo principas viešojo administravimo srityje reiškia, kad viešojo administravimo subjektų veikla privalo atitikti teisės aktų reikalavimus ir kad jų priimti sprendimai būtu pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Viešojo administravimo subjektų veiklai būdingas formalizmo principas, nes jų veikla turi atitikti nustatytas procedūras. Tokių procedūrų nustatymas yra susijęs ir su teisėtumo principo įgyvendinimu, nes viešojo administravimo institucijos turi veikti taip, kaip nustatyta jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.
Laikosi pozicijos, kad atsakovės argumentai, jog miškai yra skirti viešai rekreacijai – poilsiui ir turizmui, o ne privatizavimui ir privačių poreikių tenkinimu yra atmestini kaip nepagrįsti. Pažymi, jog Pastatai yra poilsio paskirties, o suformuoto žemės sklypo naudojimo būdas būtų nustatytas būtent kaip rekreacinės teritorijos. Pareiškėja neturi tikslo mažinti miško ploto ar aptverti teritoriją savo privatiems tikslams. Kreipdamasi į atsakovę su prašymu organizuoti Šventosios gyvenvietės detaliojo plano sprendinių koregavimą, yra siekiama įgyvendinti savo, kaip Pastatų savininkės, teises. Šiuo metu, kol prie Pastatų nėra suformuotas žemės sklypas, pareiškėja neturi galimybės net gauti leidimą statinių remontui. Akcentuoja, jog Bendrovė teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę ir pareigą tinkamai eksploatuoti nuosavybes teise valdomus statinius pagal tiesioginę jų paskirtį, ko nėra galimybės įgyvendinti nesuformavus prie jų žemės sklypo.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, kad jokiuose teisės aktuose nėra numatytas draudimas vykdyti prašomas administracines procedūras. Lietuvos Respublikos miškų įstatyme yra aiškiai nurodyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, kai siekiama prie teisėtai pastatyto pastato suformuoti žemės sklypą jo eksploatavimui. Administracijos teiginiai, kad Bendrovės siekiami tikslai prieštarauja aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams yra nepagrįsti. Vadovaujantis teisės aktais atsakovė turi pareigą inicijuoti Šventosios gyvenvietės detaliojo plano koregavimą ir užtikrinti, kad Bendrovė turėtų galimybę įgyvendinti įstatymuose numatytą teisę suformuoti žemės sklypą prie Pastatų, todėl Sprendimas turi būti panaikintas kaip nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ atstovė advokatė Laura Daumantaitė nurodė, kad palaiko skundą, prašė skundą tenkinti jame pateiktų argumentų pagrindu. Atkreipė dėmesį, kad iš valstybinės įmonės „Valstybinių miškų urėdija“ Bendrovei pateikto rašto turinio akivaizdu, jog minėta įmonė neprieštarauja, jog Pastatų eksploatavimui būtu suformuotas žemės sklypas. Akcentavo, jog Bendrovės siekiamas tikslas neprieštarauja Miškų įstatymo nuostatoms.
Atsiliepimas
Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais motyvais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1046 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo patvirtinta Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų ploto schema (toliau – ir Schema). Vadovaujantis Schemos sprendiniais pareiškėjai priklausantis Pastatai patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 patvirtinto Palangos miesto bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas) sprendiniuose taip pat yra nurodyta, kad teritorija patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. D1-889 „Dėl Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos patvirtinimo“ patvirtintus Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos (toliau – ir Miškų tvarkymo schema) sprendinius ginčo teritorija patenka į II grupės, specialiosios paskirties miškų, rekreacinių miškų plotus, miesto parkai kategoriją. Pažymi, jog ginčo teritorijoje esantys miškai yra skirti viešajai rekreacijai – poilsiui ir turizmui, o ne privačių poreikių tenkinimui.
Teritorija adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, taip pat patenka į gamtinio karkaso teritoriją. Gamtinio karkaso teritorijose skatinama veikla, kuria užtikrinama kraštovaizdžio ekologinė pusiausvyra, palaikomas ar stiprinamas ekosistemų stabilumas, renatūralizacija, vykdomas ekosistemų atkūrimas, palaikoma ir didinama kraštovaizdžio ir biologinė įvairovė: bendro teritorijos miškingumo didinimas, atskirųjų ir priklausomųjų želdynų, želdinių apsauga ir įveisimas kelių sanitarinės apsaugos zonoje, agrarinėse ir urbanizuotose teritorijoje. Atkreipia dėmesį, kad Palangos miesto savivaldybės teritorijoje miškingumas nesudaro 50 proc. t. y. teritorija nėra miškinga, todėl yra tikslinga didinti, o ne mažinti miškų plotus.
Informuoja, jog Miškų įstatymas draudžia paversti miško žemę kitomis naudmenomis miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, II grupės rekreaciniuose miškuose, jeigu atitinkamų objektų statyba ar atitinkamų teritorijų formavimas nėra numatytas bendruose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose arba šių saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose. Sprendime Bendrovei buvo išaiškinta, kad Bendrojo plano sprendiniuose, žemės sklypų formavimas valstybiniuose miškuose nėra numatytas. Pažymi, jog Schema ir Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schema yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentai.
Akcentuoja, jog teisės aktai reglamentuoja, kad planavimo iniciatoriaus pasiūlymas gali būti atmetamas kai jis prieštarauja įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimams ir (ar) to paties ar aukštesnio lygmens patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Numatomi detaliojo plano tikslai prieštarauja Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos ir Bendrojo plano sprendiniams bei siekiui išsaugoti pajūrio miškus, išlaikyti kuo žalesnį Lietuvos pajūrį, todėl Administracija Sprendimu nusprendė nepritarti teritorijų planavimo proceso inicijavimui.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovas Vytautas Korsakas nurodė, jog palaiko institucijos poziciją išdėstytą atsiliepime, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Valstybinių miškų urėdija“ (toliau – ir Urėdija) atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė teismo ginčą spręsti savo nuožiūra.
Paaiškino, kad Bendrovei priklausantys Pastatai patenka į valstybinės reikšmės miškų plotą, kuriame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 454 „Dėl valstybinės reikšmės perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonėms miškų urėdijoms“ Urėdijai yra pavesta vykdyti kompleksinę miškų ūkio veiklą – atkurti, prižiūrėti, saugoti miškus, racionaliai naudoti miškų išteklius ir prekiauti mediena bei miškų ištekliais. Tuo pačiu nutarimu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos buvo pavesta suformuoti valstybinės reikšmės miškų žemės sklypus, rengiant ar keičiant žemės reformos žemėtvarkos projektus arba kitus specialiuosius ar detaliuosius planus, ir įregistruoti šiuos sklypus Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu, perduoti įregistruotus Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu valstybinės reikšmės miškų žemės sklypus patikėjimo teise valstybės įmonėms miškų urėdijoms valstybinėms funkcijoms atlikti. Nagrinėjamu atveju ginčo teritorijoje valstybinės reikšmės miško žemės sklypas nėra suformuotas ir nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl Urėdija neturi pozicijos nagrinėjamu klausimu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuotas asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Virginija Vermontaitė nurodė, jog nesutinka su pareiškėjos skunde keliamais reikalavimais, palaiko atsakovės atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. (4.17.E) D3-259 „Dėl informacijos pateikimo“ teisėtumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus pagrįstumo.
Iš teismui pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo turinio matyti, kad pareiškėja nuosavybės teise valdo poilsio paskirties pastatus, 1 kultūros ir švietimo paskirties pastatą, 2 negyvenamosios paskirties pastatus ir kiemo statinį. Visi minėti statiniai yra adresu (duomenys neskelbtini), Palanga.
Pareiškėja 2021 m. spalio 12 d. atsakovei pateikė prašymą inicijuoti Šventosios gyvenvietės detaliojo plano koregavimo teritorijoje prie Pastatų procedūrą. Prašyme teigiama, jog projekto tikslas – suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Teigiama, jog prašymas yra grindžiamas Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatomis, kurios numato, kad miško žemė galima paversti kitomis naudmenomis, kai siekiama suformuoti žemės sklypą reikalingą teisėtai pastatyto pastato eksploatavimui.
Bendrovė 2021 m. lapkričio 12 d. Administracijai pateikė raginimą pateikti atsakymą į jos 2021 m. spalio 12 d. prašymą, nurodydama, jog Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 6 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad Administracijos direktorius per 10 darbo dienų nuo pasiūlymo pradėti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimo procesą gavimo dienos privalo priimti sprendimą tenkinti pasiūlymą arba motyvuotai ji atmesti. Atsakovė 2021 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. (4. 17.E) D3-3728 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo Bendrovę, kad ji spręsdama 2021 m. spalio 12 d. prašymo pagrįstumo klausimą kreipėsi tarnybinės pagalbos į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją, atsakymas į prašymą bus parengtas susipažinus su minėtu institucijų atsakymais.
Bendrovė 2022 m. sausio 3 d. atsakovei dar kartą pateikė raginimą parengti atsakymą į prašymą organizuoti Šventosios gyvenvietės detaliojo plano sprendinių koregavimą. Administracija 2022 m. sausio 14 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė nepritarti teritorijų planavimo proceso inicijavimui. Sprendime nurodoma, kad pagal Schema ginčo teritorija patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus, kurie remiantis Miškų tvarkymo schemos sprendiniais priskirti II grupės „Specialiosios paskirties miškai, rekreacinių miškų plotai, miško parkai“ kategorijai. Miškų tvarkymo schemos aiškinamajame rašte teigiama, kad rekreaciniai miško sklypai tai rekreaciniam naudojimui suformuoti iki 50 ha ploto miškai su atitinka rekreacine įranga ir infrastruktūra. Miestų parkai – intensyviai rekreacijai naudojami ne mažesnio nei 3 ha ploto miškai su atitinkama rekreacine įranga ir infrastruktūra Sprendime akcentuojama, jog minėti sprendiniai patvirtina, kad ginčo teritorijoje esantys miškai yra skirti viešajai rekreacijai – poilsiui ir turizmui, o ne privatizavimui ir privačių poreikių tenkinimui. Vadovaujantis Bendrojo plano sprendiniais teritorija adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, taip pat patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus, juose žemės sklypų formavimas valstybiniuose miškuose nėra numatytas. Sprendime teigiama, kad pareiškėjos prašyme nurodomi projekto tikslai prieštarauja Miškų tvarkymo schemos ir Bendrojo plano sprendiniams bei siekiant išsaugoti pajūrio miškus, išlaikyti kuo žalesnį Lietuvos pajūrį, Administracija nutarė nepritarti teritorijų planavimo proceso inicijavimui valstybiniuose miškuose.
Įvertinus anksčiau minėtą darytina išvada, jog Bendrovė siekia inicijuoti Šventosios gyvenvietės detaliojo plano sprendinių koregavimą tikslu, kad jai priklausančių Pastatų eksploatavimui valstybinio miško teritorijoje būtų suformuotas žemės sklypas, o atsakovė Sprendimu atsisakė organizuoti teritorijų planavimo procesą, motyvuodama aplinkybė, jog projekto tikslai prieštarauja Bendrojo plano ir Miškų tvarkymo schemos sprendiniams.
VSĮ 6 straipsnio 19 punkte įtvirtinta savarankiška savivaldybių funkcija – teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas. Minėto straipsnio 28 punkte įtvirtinta kita savarankiška savivaldybių funkcija – aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga.
TPĮ (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2021-07-01 iki 2021-11-01) 28 straipsnio 1 dalis teigia, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami sprendimą rengti tą teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu dėl dokumento keitimo, laikantis šiame įstatyme nustatytų teritorijų planavimo proceso reikalavimų ir taikant tą pačią dokumento tvirtinimo procedūrą. Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui keisti vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą šio įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.
TPĮ 6 straipsnio 3 dalis nurodo, jog fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi planavimo iniciatyvos teisę ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei ar kitų įstatymų nustatytiems specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo, šio įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais – dėl savivaldybės lygmens bendrojo plano koregavimo. Savivaldybės administracijos direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai per 10 darbo dienų nuo šio pasiūlymo gavimo dienos privalo priimti sprendimą tenkinti pasiūlymą arba motyvuotai atmesti pasiūlymą
Atsižvelgiant į anksčiau minėtą konstatuotina, jog teisės aktų nuostatos juridiniams asmenims suteikė planavimo iniciatyvos teisę ir jie gali Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriui pateikti prašymą organizuoti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių keitimą. Savivaldybės administracijos direktorius turi pareigą priimti sprendimą tenkinti prašymą arba jį motyvuotai atmesti. Planavimo iniciatoriaus pasiūlymas gali būti atmetamas, jeigu jo nagrinėjamo metu nustatoma, kad jo tikslai prieštarauja įstatymams ar kitų teisės aktų reikalavimams arba (ir) patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams.
Pagal Bendrojo plano pagrindinį brėžinį ginčo teritorija patenka į kurorto paslaugų ir kompleksų teritorijas be gyvenamosios statybos, tarp jų – teritorijos su dideliu želdinių kiekiu. Minėtos teritorijos skirtos visuomenės poreikiams, kurorto paslaugoms: socialinei veiklai, aptarnavimo ir paslaugų veiklai, krašto apsaugai, civilinei saugai, gelbėjimo tarnyboms. Šventosios gyvenvietės detaliajame plane (aiškinamajame rašte), patvirtintame Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38, (toliau – ir Detalusis planas), kurio sprendiniai sustabdyti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 54, ginčo teritorija patenka į kvartalą Nr. 10, ir yra urbanizuota, bendramiestinio centro teritorija, kurioje funkcionuoja infrastruktūros, visuomeninė paskirtis, komercinė, gyvenamoji teritorija, rekreacinė, miškų ūkio. Pagal kvartalo brėžinį (duomenys neskelbtini), Palanga teritorija priskiriama rekreacinei paskirčiai – moteliams, kempingams, sporto kompleksams, vasarnamiams.
Iš Schemos ir Miškų tvarkymo schemos grafinių sprendinių turinio matyti, kad ginčo teritorija yra priskirta valstybinių miškų teritorijai. Miškų tvarkymo schemoje nurodoma, kad Bendrovei priklausantys statiniai patenka į „II grupė. Specialios paskirties miškai. B. Rekreaciniai miškai. Miesto miškai“ teritoriją. Miškų tvarkymo schemos aiškinamajame rašte nurodoma, jog rekreaciniai miško sklypai – rekreaciniam naudojimui suformuoti iki 50 hektarų ploto miško sklypai su rekreacine infrastruktūra ir įranga. Miestų miškai – miestų teritorijose esantys miškai, išskyrus miestų teritorijose esančių draustinių miškus, miško parkus ir priešerozinius miškus. Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis TPĮ 5 straipsnio 4 dalies 2 punktu miškų tvarkymo schemos yra priskiriamos specialiojo teritorijų planavimo dokumentams.
Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog Bendrovė siekia, kad valstybinio miško teritorijoje būtų suformuotas žemės sklypas, skirtas eksploatuoti jai nuosavybės teise priklausančius statinius, numatant miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 22 d. nutarime nurodė, kad ypatinga ekologinė, socialinė ir ekonominė miško reikšmė aplinkai, viešiesiems interesams lemia miško savininkų nuosavybės teisės tam tikrus apribojimus ir suvaržymus. Tai, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, atitinka miško, kaip išimtinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, ypatingą teisinį statusą. Nutarime taip pat pažymėta, kad teisinis reguliavimas įstatymu nustatant žemės sklypų priskyrimo miškų ūkio paskirties žemei keitimą į kitos paskirties žemę, taip pat miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis gali būti diferencijuotas, inter alia atsižvelgiant į miško vertingumą, funkcinę paskirtį, poveikį ekosistemai.
Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis teigia, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais: 1) valstybei svarbiems projektams įgyvendinti; 2) inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti; 3) visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo ir atskirųjų želdynų teritorijoms formuoti; 4) naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje arba kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas; 5) teritorijose, skirtose valstybės sienos apsaugos tikslams ir krašto apsaugos tikslams; 6) atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijoms formuoti, kai nėra galimybės tokių teritorijų formuoti ne miško žemėje; 7) buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą; 8) gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę; 9) teisėtai pastatyto pastato arba pastato kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti.
Vadovaujantis interneto tinklalapyje www.regia.lt pateikta informacija nustatyta, jog Pastatai yra 662,14 m. atstumu nuo Baltijos jūros kranto. Atsižvelgiant į anksčiau minėtą konstatuotina, jog Miškų įstatymo nuostatos numato galimybę paversti miško žemę kitomis naudmenomis, kai miško žemėje ketinama suformuoti žemės sklypą, skirtą teisėtai pastatyto pastato eksploatavimui, tačiau draudžiama tai daryti miško žemėje, esančioje arčiau nei vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros kranto, jeigu atitinkamų teritorijų formavimas nėra numatytas Bendrojo plano sprendiniuose ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose.
Analizuojant Bendrojo plano ir Miškų tvarkymo schemos sprendinius nustatyta, kad juose nėra numatyta galimybė paversti valstybinio miško žemę kitomis naudmenomis, todėl darytina išvada, jog atsakovė Sprendime pagrįstai nurodė, kad inicijuojamo teritorijų planavimo proceso tikslai prieštarauja patvirtintiems bei galiojantiems kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Kaip ir anksčiau minėta, Apraše yra aiškiai nurodyta, kad Administracijos direktorius turi imperatyvią prievolę atmesti planavimo iniciatoriaus pasiūlymą, jeigu nustatoma, kad jo tikslai prieštarauja kitiems to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, todėl atsakovė pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos 2021 m. spalio 12 d. prašymą.
Svarbu pažymėti ir tai, kad dėl tos pačios teritorijos žemės sklypo suformavimo prie nuosavybės teise valdomų pastatų (duomenys neskelbtini), Palanga galimybės 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi yra pasiakęs ir Lietuvos vyriausiais administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-1287-552/2021. Šios nutarties 21 - 29 punktuose akcentuodamas, kad įvertinus tai, jog minėtas žemės sklypas yra tik kelių šimtų metrų atstumu nuo Baltijos jūros, šioje teritorijoje taikomas imperatyvus draudimas miško žemę paversti kitomis naudmenomis. Taip pat pažymėta, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimas, kraštovaizdžio, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų apsauga bei aplinkos kokybės apsaugą yra savarankiška savivaldybės funkcijos. Vykdydama šias funkcijas, Palangos savivaldybė teisėtai ir pagrįstai atsisakė leisti formuoti žemės sklypą pareiškėjos pageidaujamu tikslu.
Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. (4.17.E) D3-259 „Dėl informacijos pateikimo“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Netenkinus pareiškėjos skundo reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinį skundo reikalavimą dėl Administracijos įpareigojimo organizuoti Detaliojo plano koregavimą teritorijoje prie statinių adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę jų paskirtį, inicijuojant Valstybinės reikšmės miškų plotų, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1046, tikslinimą
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo jos naudai iš Administracijos priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).
Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad pareiškėjos skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir jis atmetamas kaip nepagrįstas. Akivaizdu, jog ginčas nėra išspręstas Bendrovės naudai, todėl jai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.