- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-03-24
- Bylos Nr.
- 2A-31/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas (pran.), Virginija Čekanauskaitė, Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Oruva“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Parex lizingas“
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės ,,RRD“
- Advokatai
- Valdemaras Bužinskas, Tadas Kelpšas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Parex lizingas“ atstovui advokatui Valdemarui Bužinskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-75-71/2005 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams likviduojamai akcinei bendrovei ,,Oruva“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Oruva“ ir Ko, uždarajai akcinei bendrovei ,,Parex lizingas“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,RRD“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas LR finansų ministerija, atstovaujama AB Turto banko, 2003 m. sausio 14 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas teismą pripažinti negaliojančiais 2002 m. lapkričio 15 d. BAB ,,Oruva“ ir UAB ,,Oruva ir Ko“ priešpriešinių reikalavimų, kurių dydis 311 789,28 Lt, įskaitymą, BAB ,,Oruva“ ir UAB ,,Oruva ir Ko“ reikalavimų, kurių dydis 645 421,73 Lt, įskaitymą pagal vienašalį UAB ,,Oruva“ ir Ko 2002 m. gruodžio 6 d. pareiškimą Nr. 205, BAB ,,Oruva“ ir UAB ,,Oruva“ ir Ko reikalavimų, kurių dydis 8049838,94 Lt, įskaitymą pagal vienašalį UAB ,,Oruva“ ir Ko 2002 m. gruodžio 6 d. pareiškimą Nr. 203 bei BAB ,,Oruva“ ir UAB ,,Parex lizingas“ reikalavimų, kurių dydis 6 911 101,06 Lt, įskaitymą pagal UAB ,,Parex lizingas“ vienašalį 2002 m. gruodžio 6 d. pareiškimą Nr. 01-1429. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2001 m. sausio 30 d. nutartimi iškelta bankroto byla AB „Oruva“ ir teismo 2001 m. gruodžio 12 d. nutartimi patvirtintas patikslintas LR finansų ministerijos 89 272 879,56 Lt reikalavimas, kuris yra užtikrintas 1996 m. spalio 2 d. ir 1998 m. sausio 15 d. turto įkeitimo sutartimis. BAB ,,Oruva“ bankroto procedūra buvo vykdoma vadovaujantis 1997 m. birželio 17 d. Nr. VIII-270 LR įmonių bankroto įstatymu. UAB ,,Oruva“ ir Ko bei UAB ,,Parex lizingas“ prieš įvykdant reikalavimų įskaitymus buvo BAB ,,Oruva“ ir kreditoriai, ir skolininkai. Ieškiniu ginčijami UAB ,,Oruva“ ir Ko bei BAB ,,Parex lizingas“ reikalavimų įskaitymai vertintini kaip skolų iš bankrutuojančios įmonės išieškojimas ne ginčo tvarka ir tai prieštarauja LR įmonių bankroto įstatymo 1997 m. birželio 17 d. Nr. VIII-270 14 straipsnio šeštosio dalies 3 punktui, draudžiančiam po bankroto bylos iškėlimo vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, baudų ir mokesčių mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismine ar ne ginčo tvarka. Atliekant paminėtus reikalavimų įskaitymus buvo pažeisti nurodyto įstatymo 41 straipsnio nustatyti kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas bei apimtis. Todėl nurodyti reikalavimų įskaitymai, kaip vienašaliai sandoriai, prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms, pripažintini negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu. Ieškovas taip pat nurodė, kad UAB ,,Oruva“ ir Ko bei UAB ,,Parex lizingas“ atlikti reikalavimų įskaitymai pažeidžia įkaito turėtojo LR finansų ministerijos teises, numatytas LR įmonių bankroto įstatymo 1997 m. balandžio 17 d. Nr. VIII-270 40 straipsnyje, todėl šie reikalavimų įskaitymai pripažinti negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu.
Tretysis asmuo UAB ,,RRD“ 2004 m. spalio 21 d. pateikė teismui prašymą nubausti ieškovą LR finansų ministeriją iki 20 000 Lt bauda CPK 35 straipsnio antrosios dalies pagrindu dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
Atsakovas UAB ,,Parex lizingas“ 2004 m. lapkričio 3 d. pateikė teismui prašymą priteisti iš ieškovo LR finansų ministerijos atsakovui UAB ,,Parex lizingas“ 10 001 663,73 Lt tiesioginių nuostolių bei 1 269 543,08 Lt nuostolių dėl sugadinimo dalykinės reputacijos ir gero vardo atlyginimo CPK 95 straipsnio pirmosios dalies pagrindu dėl nesąžiningai pareikšto nepagrįsto ieškinio.
Atsakovas UAB ,,Oruva“ ir Ko 2004 m. lapkričio 3 d. pateikė teismui prašymą priteisti iš ieškovo LR finansų ministerijos atsakovui UAB ,,Oruva ir Ko 498 330,27 Lt tiesioginių nuostolių bei 2 512 565 Lt nuostolių dėl sugadinimo dalykinės reputacijos ir gero vardo atlyginimo CPK 95 straipsnio pirmosios dalies pagrindu dėl nesąžiningai pareikšto nepagrįsto ieškinio.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2005 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo LR finansų ministerijos atsakovui UAB ,,Parex lizingas“ 12 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo ir 4713,24 Lt ekspertizės išlaidų atlyginimo, priteisė iš ieškovo LR finansų ministerijos trečiajam asmeniui UAB ,,RRD“ 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, priteisė iš ieškovo LR finansų ministerijos Lietuvos teismo ekspertizės centrui 228,20 Lt išlaidų dalyvavusiems byloje ekspertams L. Bortkevič ir M. Kucevič apmokėti atlyginimo, atmetė atsakovų UAB ,,Parex lizingas“ ir UAB ,,Oruva“ ir Ko prašymus dėl 11 271 206,81 Lt bei 3010895,27 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo iš ieškovo LR finansų ministerijos ir atmetė trečiojo asmens UAB ,,RRD“ prašymą dėl baudos paskyrimo ieškovui LR finansų ministerijai.
Teismas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2001 m. sausio 30 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą AB ,,Oruva“ ir 2001 m. vasario 23 d. bei 2001 m. rugsėjo 6 d. nutartimis leido BAB ,,Oruva“ vykdyti ūkinę veiklą, kuri nėra draudžiama LR įmonių bankroto įstatymo. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas ieškiniu neginčija po bankroto bylos iškėlimo BAB ,,Oruva“ veikloje sudarytų sandorių, t.y. 2001 m. birželio 11 d. rangos sutarties, reikalavimų perleidimo bei faktoringo sutarčių, kuriose nustatyta BAB ,,Oruva“ pareiga atsiskaityti už suteiktas finansines lėšas ir paslaugas. Teismas pažymėjo, kad taikant CK 6.66 straipsnį būtina atsižvelgti į Pauliano ieškinio instituto esmę bei paskirtį, o bankrutuojanti įmonė taip pat turi teisę sudaryti sandorius, tačiau tokia galimybė yra ribojama LR įmonių bankroto įstatymo. LR įmonių bankroto įstatymo 1997 m. birželio 17 d. Nr. VIII-270 14 straipsnio šeštosios dalies 4 punkte nustatyta, kad bankrutuojanti įmonė turi teisę verstis ūkine veikla ir gauti pajamas iš ūkinės veiklos bei daryti išlaidas, susijusias su ūkine veikla, o šio įstatymo 14 straipsnio šeštosios dalies 5 punkte nurodyta, kad teismas nustato ūkinės veiklos ir disponavimo įmonės turtu apribojimus. Teismas konstatavo, kad tokie apribojimai BAB ,,Oruva“ nebuvo nustatyti. Teismas pažymėjo, kad pagal paminėto įstatymo 15 straipsnio ketvirtosios dalies 3 punkto bankrutuojančios įmonės administratorius valdo ir naudoja įmonės turtą, o pagal šio įstatymo 15 straipsnio ketvirtosios dalies 13 punktą įmonės administratorius sprendžia dėl bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių, kurių įvykdymo terminas dar nepasibaigė, tolesnio vykdymo ar nutraukimo įstatymuose ar sutartyse nustatytais pagrindais.
Teismas nurodė, kad ieškovas LR finansų ministerija, ieškiniu ginčydamas 311 789,28 Lt priešpriešinių reikalavimų įskaitymą pagal 2002 m. lapkričio 15 d. aktą, kaip pažeidžiantį įkaito turėtojo ieškovo interesus, neįrodė, kad ieškovas yra įkaito turėtojas, kadangi ieškovas prarado įkaito turėtojo teises ir tai patvirtina Mažeikių rajono apylinkės teismo 2003 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-659-04/2003, kuria pripažinta pasibaigusia įkeitimo teisė, atsiradusi iš 1998 m. sausio 15 d. turto įkeitimo sutarties Nr. 9-46 tarp UAB ,,Oruva“ ir LR finansų ministerijos, įkeisto turto dalyje: dyzelinių variklių gamybos cechui ir nutarta minėto turto įkeitimo duomenis išbraukti iš Hipotekos registro laikinosios duomenų bazės.
Teismas konstatavo, kad ieškovas LR finansų ministerija ir ieškovo atstovas AB Turto bankas žinojo, kad bankroto laikotarpiu BAB ,,Oruva“ vykdė ūkinę veiklą bei gavo finansavimą iš atsakovo UAB ,,Parex lizingas“ pagal faktoringo sutartis, ir neprieštaravo BAB ,,Oruva“ ūkinei veiklai (neskundė teismo nutarčių dėl leidimo vykdyti ūkinę veiklą), o ieškovo atstovai, dalyvaudami kreditorių komiteto posėdžiuose, pritarė tokiai veiklai. Teismas nesutiko su ieškovo nuomone, kad BAB ,,Oruva“ įsipareigojimai, atsiradę iš vykdomos ūkinės komercinės veiklos, galėtų būti tenkinami iš šios veiklos metu gautų pajamų, o nesant tokių pajamų, turi būti tenkinami LR įmonių bankroto įstatymo nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eile, nes tai, teismo nuomone, prieštarautų CK 1.5, 6.200 straipsnių reikalavimams. Teismas pažymėjo, kad atsakovai UAB ,,Oruva“ ir Ko bei UAB ,,Parex lizingas“ vykdė ūkinę veiklą ne kaip BAB ,,Oruva“ bankroto bylos skolininkai ar kreditoriai, bet kaip ūkinės veiklos partneriai ir tokia ūkinė veikla nėra draudžiama LR įmonių bankroto įstatymo. BAB ,,Oruva“ kreditorių komiteto 2001 m. birželio 11 d. protokolo Nr. 2 nutarimu leista administratoriui išnuomoti įmonės turtą UAB ,,Oruva“ ir Ko, šiai nuomai pritarė ieškovo atstovas AB Turto bankas ir tokiai veiklai užtikrinti buvo sudaryta BAB ,,Oruva“ ir UAB ,,Oruva“ ir Ko 2001 m. birželio 11d. rangos sutartis, kuri baigėsi šalių susitarimu, atlikus tarpusavio reikalavimų įskaitymus CK 6.130 straipsnio pirmosios dalies tvarka. Teismas nurodė, kad šalys pasirinko joms palankesnį atsiskaitymo būdą pagal prievolės rūšį, 311 789,28 Lt reikalavimų įskaitymas atitiko imperatyvias teises normas ir konstatuoti, kad paminėtas reikalavimų įskaitymas yra niekinis, nėra pagrindo.
Teismas nurodė, kad įskaitymai atlikti vadovaujantis CK 6.130, 6.131 straipsnių reikalavimais yra tik buhalteriniai veiksmai, o ne savarankiški sandoriai. Teismo nuomone, ieškovo ieškiniu ginčijami buhalteriniai veiksmai negali būti ginčijami CK 1.80 straipsnio pagrindu vien todėl, kad jie nėra sandoriai, o yra tik sandorių vykdymo elementai, atitinkantys įstatymo reikalavimus. Teismas konstatavo, kad ieškovas ieškiniu neginčija sandorių, kuriems pats yra pritaręs, kurių vykdymą leido teismas ir dėl kurių vykdymo atsiradę reikalavimai buvo įskaityti ieškiniu ginčijamais reikalavimų įskaitymais.
Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovas BAB ,,Oruva“, vykdydamas teismo leistą ūkinę veiklą po bankroto bylos iškėlimo, gavo iš UAB ,,Parex lizingas“ apyvartinių lėšų pagal 1999 m. rugsėjo 29 d. faktoringo sutartį Nr. C-DTJ-99-0015, neatleido BAB ,,Oruva“ nuo prievolės atsiskaityti su atsakovais už įsipareigojimus po bankroto bylos iškėlimo.
Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, kad atsakovai sandoriais ar ieškiniu ginčijamais reikalavimų įskaitymais būtų pažeidę ieškovo, kaip BAB ,,Oruva“ kreditoriaus, teises ir interesus. Teismas nurodė, kad byloje atlikta ekspertizė patvirtina, kad po bankroto bylos iškėlimo BAB ,,Oruva“ atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais dešimtimis milijonų litų, o kreditorių komiteto sprendimais įvykdytų įmonės turto nukainavimų bendra 206 650 018,59 Lt suma akivaizdžiai viršija įmonės turto 172 931 131 Lt sumą, buvusią AB ,,Oruva“ bankroto bylos iškėlimo dienai. Teismas pažymėjo, kad BAB ,,Oruva“ kreditorių komitetas nukainavo įmonės turtą ženkliai daugiau, negu jo buvo įmonės balanse bankroto iškėlimo dienai, o ieškovas ieškiniu siekia patenkinti savo kreditorinius reikalavimus BAB ,,Oruva“ veiklos po bankroto bylos iškėlimo rezultatų sąskaita, t.y. atsakovų UAB ,,Parex lizingas“ bei UAB ,,Oruva“ ir Ko sąskaita. Teismas nurodė, kad ieškovas, būdamas kreditorių komiteto nariu, nesikreipė į teismą dėl neteisėtų kreditorių komiteto sprendimų ar bankrutuojančios įmonės administratoriaus veiksmų ir tokiu būdu sutiko su kreditorių komiteto nutarimais ir administratoriaus vykdoma BAB ,,Oruva“ ūkine veikla po bankroto bylos iškėlimo.
Teismas nurodė, kad dėl paminėtų aplinkybių ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.
Teismas konstatavo, kad atsakovų UAB ,,Parex lizingas“ bei UAB ,,Oruva“ ir Ko prašymai dėl nuostolių atlyginimo priteisimo iš ieškovo LR finansų ministerijos CPK 95 straipsnio pirmosios dalies pagrindu netenkintini, kadangi teismas nenustatė, jog ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį ar kitaip piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.
Teismas taip pat konstatavo, kad trečiojo asmens UAB ,,RRD“ prašymas dėl baudos paskyrimo ieškovui LR finansų ministerijai CPK 95 straipsnio antrosios dalies pagrindu atmestinas, kadangi teismas nenustatė, kad ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas LR finansų ministerija, atstovaujama AB Turto banko, prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti pilnai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškiniu ginčijami reikalavimų įskaitymai nėra sandoriai, o yra buhalteriniai veiksmai arba kitaip tariant sandorių vykdymo elementai ir negali būti ginčijami CK 1.80 straipsnio pagrindu. Ieškiniu ginčijami reikalavimų įskaitymai yra vienašaliai sandoriai ir gali būti ginčijami CK 1.80 straipsnio pagrindu.
2. Teismas netinkamai taikė LR įmonių bankroto įstatymo 1997 m. birželio 17 d. Nr. VIII-270 normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos. LR įmonių bankroto įstatymo 1997 m. birželio 17 d. Nr. VIII-270 14 straipsnio šeštosios dalies 4 punktas leidžia bankrutuojančiai įmonei verstis ūkine veikla, gauti pajamas iš ūkinės veiklos bei daryti išlaidas, susijusias su ūkine veikla, tačiau ši norma neleidžia bankrutuojančiai įmonei savo įsipareigojimus, atsiradusius iš ūkinės veiklos, vykdomos po bankroto bylos iškėlimo, vykdyti iš lėšų, gautų pardavus bankrutuojančios įmonės turtą.
3. Teismo išvada, kad ieškiniu ginčijamų reikalavimų įskaitymų nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais pagal CK 6.66 straipsnio reikalavimus, yra nepagrįsta.
4. Ieškovas LR finansų ministerija yra įkaito – BAB ,,Oruva“ dyzelinių variklių gamybos cecho - turėtojas ir, teismui patenkinus ieškinio reikalavimą dėl pripažinimo negaliojančiu 2002 m. lapkričio 15 d. BAB ,,Oruva“ ir UAB ,,Oruva“ ir Ko priešpriešinių reikalavimų, kurių dydis 311 789,28 Lt, įskaitymą, pritaikant abišalę restituciją, turėtų pagrindą reikalauti sumokėti likusius 311 789,28 Lt.
5. Teismas, priteisdamas iš ieškovo LR finansų ministerijos trečiajam asmeniui UAB ,,RRD“ išlaidų advokatų pagalbai apmokėti atlyginimą, netinkamai taikė procesinės teisės normas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB ,,Parex lizingas“ prašė apeliacinės instancijos teismą apeliacinį skundą atmesti, o apeliacinį procesą nutraukti CPK 293 straipsnio 8 punkto pagrindu, t.y. dėl to, kad viena iš bylos šalių yra likviduota, o jos teisių niekas nerėmė. Jei teismas padarys išvadą, kad nutraukti bylos CPK 293 straipsnio 8 punkto pagrindu negalima, prašo apeliacinį skundą palikti nenagrinėtu CPK 296 straipsnio pirmosios dalies 3 punkto pagrindu, t.y. dėl to, kad apeliacinis skundas paduotas neįgalioto bylą vesti asmens. Jei teismas padarys išvadas, kad nutraukti bylos CPK 293 straipsnio 8 punkto pagrindu ir (ar) apeliacinį skundą palikti nenagrinėtu CPK 296 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu pagrindu negalima, prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB ,,Oruva“ ir Ko prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinį skundą atmesti, o apeliacinį procesą nutraukti CPK 293 straipsnio 8 punkto pagrindu, t.y. dėl to, kad viena iš bylos šalių likviduota, o jos teisių niekas neperėmė. Jeigu teismas nuspręs, kad nutraukti bylą CPK 293 straipsnio 8 punkto pagrindu negalima, prašo apeliacinį skundą palikti nenagrinėtu CPK 296 straipsnio pirmos dalies 3 punkto (apeliacinis skundas paduotas neįgalioto bylą vesti asmens) ir 7 punkto (nesumokėtas žyminis mokestis, apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 str. 1 d. 2 p. nustatytų privalomų sąlygų) pagrindais. Jei teismas nuspręs, kad nutraukti bylą CPK 293 straipsnio 8 punkto pagrindu ir (ar) apeliacinį skundą palikti nenagrinėtu CPK 296 straipsnio pirmosios dalies 3 ir 7 punktų pagrindais negalima, prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo UAB ,,RRD“ prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas ir Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 14 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2000 m. sausio 30 d. nutartimi iškelta bankroto byla AB ,,Oruva“. Šiaulių apygardos teismo 2001 m. gruodžio 12 d. sprendimu nusprendė paskelbti AB ,,Oruva“ likviduojama dėl bankroto ir šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2003 m. vasario 11 d. peržiūrėjus nurodytą sprendimą apeliacine tvarka. Šiaulių apygardos teismas 2005 m. kovo 30 d. nutartimi nutarė LAB ,,Oruva“ bankroto procedūrą užbaigti ir išregistruoti AB ,,Oruva“ iš įmonių rejestro. AB ,,Oruva“ 2005 m. kovo 31 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro. AB ,,Oruva“ bankroto procesas buvo vykdomas LR įmonių bankroto įstatymo 1997 m. birželio 17 d. Nr. VIII-270 nustatyta tvarka.
Byloje taip pat nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2001 m. vasario 14 d. nutartimi nutarė leisti administratoriui parduoti BAB ,,Oruva“ sandėlyje esančias prekes, 120 dyzelinių variklių bei kitą trumpalaikį turtą vykdant BAB ,,Oruva“ ūkinę komercinę veiklą. Šiaulių apygardos teismas 2001 m. vasario 23 d. nutartimi nutarė neriboti BAB ,,Oruva“ ūkinės komercinės veiklos, nedrausti BAB ,,Oruva“ vykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal 1999 m. rugsėjo 29 d. faktoringo sutartį Nr. C-DTJ-0015, 2000 m. rugsėjo 29 d. faktoringo sutartį Nr. C-DTJ-2000-0024, 2000 m. gruodžio 19 d. faktoringo sutartį Nr. C-DTJ-2000-0025 bei jų papildomus susitarimus ir nedrausti vykdyti esamus bei būsimus užsakymus pagal nurodytų sutarčių sąlygas. Šiaulių apygardos teismas 2001 m. rugsėjo 6 d. nutartimi nutarė nedrausti BAB ,,Oruva“ vykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal AB ,,Oruva“ ir UAB ,,Parex lizingas“ faktoringo sutarčių bei jų papildomų susitarimų sąlygas ir nedrausti vykdyti esamus bei būsimus užsakymus pagal nurodytų sutarčių sąlygas.
BAB ,,Oruva“ (užsakovas) ir UAB ,,Janušava“ (rangovas) 2001 m. birželio 11 d. sudarė rangos sutartį, kuri buvo nutraukta šalių 2002 m. spalio 31 d. susitarimu. UAB ,,Janušava“ pavadinimas buvo pakeistas į UAB ,,Oruva“ ir Ko ir šios bendrovės įstatai įregistruoti 2001 m. birželio 13 d.
UAB ,,Oruva“ ir Ko ir BAB ,,Oruva“ 2002 m. lapkričio 15 d. tarpusavio atsiskaitymų aktu įskaitytas BAB ,,Oruva“ įsipareigojimas UAB ,,Oruva“ ir Ko 311 779,28 Lt sumai už atliktas paslaugas pagal 2001 m. birželio 11 d. rangos sutartį, atitinkama suma įskaitant UAB ,,Oruva“ ir Ko įsipareigojimą BAB ,,Oruva“ už nupirktą dyzelinių variklių gamybos cechą pagal pirkimo ir pardavimo ne varžytynėse sutartį Nr. 2002/10/30/03 (t.2, b.l. 73).
UAB ,,Oruva“ ir Ko 2002 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. 203 įskaitė pirkėjo UAB ,,Oruva“ ir Ko mokamas pardavėjui BAB ,,Oruva“ lėšas 80 49838,94 Lt sumai pagal 2002 m. spalio 1 d. pirkimo ir pardavimo ne varžytynėse sutartį Nr. 2002/10/01/08 ir išrašytas PVM sąskaitas-faktūras GCC 7118726- 7118742, 2002 m. spalio 1 d. pirkimo ir pardavimo ne varžytynėse sutartį Nr. 2002/10/01/06 ir išrašytas PVM sąskaitas-faktūras GCC 7118743-7118794 už atitinkamą dalį BAB ,,Oruva“ skolos UAB ,,Oruva“ ir Ko 8049838,94 Lt sumai, kurią UAB ,,Oruva“ ir Ko perėmė iš UAB ,,Parex lizingas“ pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį (t.2, b.l. 75).
UAB ,,Oruva“ ir Ko 2002 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. 205 įskaitė pirkėjo UAB ,,Oruva“ ir Ko mokamas pardavėjui BAB ,,Oruva“ lėšas 645421,73 Lt sumai pagal pardavėjo BAB ,,Oruva“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras GEA 1554401-1554480 už atitinkamą dalį BAB ,,Oruva“ skolos UAB ,,Oruva“ ir Ko 645 421,73 Lt sumai, kurią UAB ,,Oruva“ ir Ko perėmė iš UAB ,,Parex lizingas“ pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį (t. 2, b.l. 76).
Byloje taip pat nustatyta, kad UAB ,,Parex lizingas“ ir AB ,,Oruva“ 1999 m. rugsėjo 29 d. faktoringo sutartis Nr. C-DTJ-99-0015 nutraukta šalių 2002 m. spalio 31 d. susitarimu. UAB ,,Parex lizingas“ 2002 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. 01-1429 įskaitė pagal 2002 m. rugsėjo 6 d. pirkimo ir pardavimo ne varžytynėse sutartį Nr. 2002/09/06/02, 2002 m. rugsėjo 19 d. papildomą susitarimą prie sutarties Nr. 2002/09/06/02 ir išrašytas PVM sąskaitas-faktūras UAB ,,Parex lizingas“ mokėtiną BAB ,,Oruva“ 6 911 101,06 Lt sumą kaip dalį BAB ,,Oruva“ skolos UAB ,,Parex lizingas“ dengimo pagal 1999 m. rugsėjo 29 d. faktoringo sutartį Nr. C-DTJ-0015 (t. 4, b.l. 88-89).
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais atsakovų atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodytų argumentų, kad apeliacinį skundą padavė neįgaliotas asmuo. LR valstybės skolos įstatymo 10 straipsnio penktojoje dalyje nurodyta, kad LR finansų ministerija arba jos pavedimu AB Turto bankas turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui. AB Turto bankas, administruodamas paskolas ir garantijas, atstovauja LR finansų ministerijai visuose teismuose, kai nagrinėjamos susijusios su paskolomis ar garantijomis bylos (LR Vyriausybės 2000 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 811 patvirtintų Paskolų ir valstybės garantijų, Finansų ministerijos perduodamų administruoti akcinei bendrovei Turto bankui, administravimo taisyklių 10.7 punktas). Nurodyti teisės aktai neprieštarauja CPK 51, 55 straipsnių reikalavimams. Į bylą pateiktas LR finansų ministerijos ir AB Turto bankas 2002 m. vasario 11 d. pavedimo sutarties Nr. 52-19/00-08-1550 pakeitimas Nr. 5. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3 K-3-653/2005 pagal ieškovo LR finansų ministerijos atstovo AB Turto banko kasacinį skundą likviduojamos AB ,,Oruva“ bankroto byloje dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 26 d. nutarties peržiūrėjimo pripažino AB Turto banko atstovavimą LR finansų ministerijai tinkamu.
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais atsakovo AB ,,Oruva“ ir Ko atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų dėl ieškovo LR finansų ministerijos mokėjimo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas LR finansų ministerija pagal CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 5 punkto reikalavimus yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais atsakovų atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentų dėl bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 8 punkto pagrindu, kai likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas. Po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo atsakovu dalyvavusi byloje likviduojama akcinė bendrovė ,,Oruva“ buvo likviduota bei išregistruota iš Juridinių asmenų registro ir jos teisių niekas neperėmė, tačiau atsakovais šioje byloje taip pat yra UAB ,,Oruva“ ir Ko bei UAB ,,Parex lizingas“. Ieškiniu ginčijami tik atsakovų UAB ,,Oruva“ ir Ko, UAB ,,Parex lizingas“ padaryti reikalavimų įskaitymai, kurie yra vienašaliai sandoriai. Teisės doktrinoje nurodoma, kad likvidavimo procedūra ar teisių ir pareigų perdavimas gali būti atnaujinti teismo sprendimu, kreditorių prašymu, jeigu atlikus šiuos veiksmus išaiškėjo prieš tai nežinomos ar niekieno neperimtos teisės ir pareigos (turtas) ir jeigu dėl tokio turto turi būti atlikti likvidatoriaus veiksmai. Tokiu atveju juridinio asmens išregistravimas nepanaikinamas, tačiau likvidatorius ar kitas juridinis organas teismo sprendimu įgyja teisę atlikti su išaiškėjusiu turtu susijusius veiksmus. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo nutraukti bylą pagal CPK 293 straipsnio 8 punkto reikalavimus.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad netenkintinas ieškovo LR finansų ministerijos 2006 m. kovo 17 d. apeliacinės instancijos teismui pateiktas prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo iki bus išspręstas LR finansų ministerijos prašymas dėl proceso atnaujinimo AB „Oruva“ bankroto byloje, kadangi, teisėjų kolegijos nuomone, tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato AB „Oruva“ bankroto byloje nagrinėjant LR finansų ministerijos prašymą dėl proceso atnaujinimo nėra prejudicinio ryšio.
Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad ieškiniu ginčijami reikalavimų įskaitymai yra vienašaliai sandoriai ir kad vienašaliai sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, tačiau konstatuoja, kad paminėti argumentai nėra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimui ar pakeitimui. Pirmosios instancijos teismas sprendime neteisingai nurodė, kad ieškiniu ginčijami reikalavimų įskaitymai yra tik buhalteriniai veiksmai, turintys sandorių vykdymo elementų, bei kad jie nėra savarankiški sandoriai ir negali būti ginčijami CK 1.80 straipsnio pagrindu, tačiau pagrįstai atmetė ieškinį kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus konstatuoja, kad ieškiniu ginčijami reikalavimų įskaitymai (vienašaliai sandoriai) neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir todėl nepripažintini negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu.
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė LR įmonių bankroto įstatymo 1997 m. birželio 17 d. Nr. VIII-270 normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos.
Teismui iškėlus bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, baudų ir mokesčių mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teisme ar ne ginčo tvarka (LR įmonių bankroto įstatymo 1997 m. birželio 17 d. Nr.VIII-270 14 str. 6 d. 3 p .). Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad ieškiniu ginčijamais reikalavimų įskaitymais įskaityti reikalavimai iš prievolių, atsiradusių dėl po bankroto bylos iškėlimo BAB „Oruva“ vykdytos ūkinės veiklos, t.y. dėl 2001 m. birželio 11 d. rangos sutarties vykdymo ir po bankroto bylos iškėlimo vykdytų faktoringo sutarčių. Todėl ieškiniu ginčijamais reikalavimų įskaitymais nebuvo pažeisti LR įmonių bankroto įstatymo 1997 m. birželio 17 d. Nr.VIII-270 14 straipsnio šeštosios dalies 3 punkto reikalavimai.
Galiojančio LR įmonių bankroto įstatymo 1997 m. birželio 17 d. Nr. VIII-270 14 straipsnio šeštosios dalies 4 punkte nurodyta, kad įmonė turi teisę verstis ūkine veikla ir gauti pajamų iš ūkinės veiklos bei daryti išlaidų, susijusių su ūkine veikla. Taip pat galiojančio ir vėliau priimto LR įmonių bankroto įstatymo 2001 m. kovo 20 d. Nr.IX-216 10 straipsnio septintosios dalies 5 punkte nurodyta, kad įmonė turi teisę verstis ūkine komercine veikla, jeigu ji mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius, ir iš šios veiklos gautas pajamas naudoti su šia veikla susijusioms išlaidoms, o jeigu dėl ūkinės komercinės veiklos atsiranda reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių ir įsipareigojimų, jie yra tenkinami šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Paminėtos teisės normos aiškiai skirtingai reglamentuoja po bankroto bylos iškėlimo įmonės ūkinę komercinę veiklą. LR įmonių bankroto įstatymo 2001 m. kovo 20 d. Nr. IX-216 37 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta, kad LR įmonių bankroto įstatymas 1997 m. birželio 17 d. Nr.VIII-270 galioja ir reglamentuoja bankroto procedūrų vykdymą tik toms įmonėms, kurių bankroto bylos iškeltos arba bankroto procesas pradėtas ne teismo tvarka iki LR įmonių bankroto įstatymo 2001 m. kovo 20 d. Nr.IX-216 įsigaliojimo dienos. LR įmonių bankroto įstatymo 2001 m. kovo 20 d. Nr. IX-216 37 straipsnyje nurodyta kokios šio įstatymo teisės normos taikomos vykdant įmonių bankroto procedūrą pagal LR įmonių bankroto įstatymą 1997 m. birželio 17 d. Nr.VIII-270 ir nėra nurodyta, kad vykdant įmonių bankroto procedūrą pagal LR įmonių bankroto įstatymą 1997 m. birželio 17 d. Nr.VIII-270 taikomas LR įmonių bankroto įstatymo 2001 m. kovo 20 d. Nr. IX-216 10 straipsnio septintosios dalies 5 punktas. Įstatymų leidėjas, priimdamas LR įmonių bankroto įstatymą 2001 m. kovo 20 d. Nr.IX-216, sugriežtino bei apribojo po bankroto bylos iškėlimo įmonės ūkinę komercinę veiklą ir kartu leido įmonėms, kurioms bankroto bylos iškeltos iki šio įstatymo įsigaliojimo, vykdyti ūkinę veiklą pagal LR įmonių bankroto įstatymo 1997 m. birželio 17 d. Nr.VIII-270 14 straipsnio šeštosios dalies 4 punkto reikalavimus. Todėl teisėjų kolegija, aiškindama paminėtas teisės normas bei atsižvelgdama į aiškinamų paminėtų teisės normų tikslus bei uždavinius, sprendžia, kad LR įmonių bankroto įstatymo 1997 m. birželio 17 d. Nr.VIII-270 14 straipsnio šeštosios dalies 4 punktas ir kitos šio įstatymo teisės normos nedraudė po bankroto bylos iškėlimo įmonei su įstatymu nustatyta tvarka leista ūkine veikla susijusias išlaidas daryti ne tik iš tokios ūkinės veiklos gautų pajamų, bet ir iš kitų piniginių lėšų bei turto, taip pat nedraudė iš tokios ūkinės veiklos atsiradusius reikalavimus dėl neįvykdytų prievolių bei įsipareigojimų tenkinti ne LR įmonių bankroto įstatymo 1997 m. birželio 17 d. Nr.VIII-270 41 straipsnio nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eile ir tvarka. Atsakovai UAB „Oruva“ ir Ko ir UAB „Parex lizingas“ dėl reikalavimų, kurie buvo įskaityti ieškiniu ginčijamais reikalavimų įskaitymais, nebuvo LR įmonių bankroto įstatymo 1997 m. birželio 17 d. Nr. VIII-270 30 straipsnio nustatyta tvarka įtraukti į BAB „Oruva“ kreditorių sąrašą ir jų paminėti reikalavimai nebuvo patvirtinti. Pažymėtina, kad ieškiniu ginčijami reikalavimų įskaitymai padaryti iki AB „Oruva“ įgijo likviduojamos dėl bankroto įmonės statusą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškiniu ginčijami reikalavimų įskaitymai neprieštaravo LR įmonių bankroto įstatymo 1997 m. birželio 17 d. Nr. VIII-270 14 straipsnio šeštosios dalies 3, 4, 5 punktams, 41 straipsniui bei kitoms šio įstatymo normoms, atitiko paminėtų teisės normų reikalavimus ir nėra pagrindas konstatuoti, kad ieškiniu ginčijami sandoriai negalioja pagal CK 1.80 straipsnio reikalavimus.
Kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6.66 str. 1 d.). Ieškovas LR finansų ministerija, būdamas kreditoriumi, įstatymo nustatyta tvarka neprieštaravo dėl po bankroto bylos iškėlimo BAB „Oruva“ vykdomos ūkinės veiklos ir iš šios veiklos gaunamų pajamų, neginčijo ir neginčija po bankroto bylos iškėlimo skolininko BAB „Oruva“ dėl ūkinės veiklos sudarytos 2001 m. birželio 11 d. rangos sutarties ir vykdytų faktoringo sutarčių, iš kurių atsirado prievolės BAB „Oruva“. Po bankroto bylos iškėlimo BAB „Oruva“ ūkinę veiklą reglamentavo speciali teisės norma – LR įmonių bankroto įstatymo 1997 m. birželio 17 d. VIII-270 14 straipsnio šeštosios dalies 4 punktas ir šios teisės normos reikalavimams neprieštaravo ir atitiko ieškiniu ginčijami reikalavimų įskaitymai. Todėl ieškovo LR finansų ministerijos, kaip kreditoriaus, teisės ieškiniu ginčijamais reikalavimų įskaitymais nebuvo pažeistos ir nėra pagrindo pagal CK 6.66 straipsnio reikalavimus pripažinti negaliojančiais ieškiniu ginčijamų sandorių.
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų dėl ieškovo LR finansų ministerijos, kaip įkaito turėtojo, teisių pažeidimo ieškiniu ginčijamu 2002 m. lapkričio 15 d. BAB „Oruva“ ir UAB „Oruva“ ir Ko priešpriešinių reikalavimų, kurių dydis 311 789,28 Lt, įskaitymu. Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2003 m. balandžio 2 d. nutartimi panaikinta Mažeikių rajono apylinkės teismo 2003 m. vasario 21 d. nutartis, kuria pripažinta pasibaigusia įkeitimo teisė, kilusi iš 1998 m. sausio 15 d. turto įkeitimo sutarties tarp AB „Oruva“ ir LR finansų ministerijos, įkeisto turto dalyje: dyzelinių variklių gamybos cechui ir nutarta išbraukti minėto turto įkeitimo duomenis iš Hipotekos registro laikinosios duomenų bazės, nepatvirtina ieškovo LR finansų ministerijos, kaip įkaito turėtojo, teisių pažeidimo ieškiniu ginčijamu 2002 m. lapkričio 15 d. reikalavimų įskaitymu ir netrukdo išnagrinėti bylą, kadangi daikto įkeitimas netrukdo perleisti jo kito asmens nuosavybėn ir perleidžiant įkeistą daiktą nuosavybėn kitam asmeniui, įkeitimas seka paskui daiktą (CK 4.171 str. 9 d.). Priverstinis įkeisto daikto realizavimas hipotekos kreditoriaus prašymu išlaisvina jį nuo visų hipotekų (CK 4.197 str. 1 d.). Įkaito turėtojui atlyginama iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą. LR įmonių bankroto įstatymo 1997 m. birželio 17 d. Nr.VIII-270 39 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyta, kad įkeistas įmonės turtas parduodamas šio įstatymo nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui. Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas ir reikalavimo teisės pagal įmonės skolininkų prievoles bankrutuojančiai ar bankrutavusiai įmonei įvertinami ir parduodami viešose varžytynėse Vyriausybės nustatyta tvarka. Antrose (pakartotinėse) varžytynėse neparduotas įkeistas turtas ne vėliau kaip per mėnesį nuo varžytynių perduodamas įkaito turėtojui (LR Vyriausybės 1997 m. spalio 1 d. nutarimu Nr.1074 patvirtintų Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo viešose varžytynėse nuostatų 31 p.) Kaip panaudoti varžytynėse neparduotą turtą, sprendžia kreditoriai, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų (LR įmonių bankroto įstatymo 1997 m. birželio 17 d. Nr.VIII-270 39 str. 2 d.). Hipoteka gali baigtis hipotekos kreditoriaus ir skolininko susitarimu ar kai hipotekos kreditorius hipotekos atsisako (CK 4.197 str. 3 d.). Įkeitimo teisė baigiasi šalių susitarimu ar kreditoriui atsisakius įkeitimo (CK 4.224 str. 1 d. 6 p.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad AB „Oruva“ kreditorių komiteto posėdžio 2002 m. liepos 3 d. protokolas Nr. 10 (prijungta Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr.B2-8-71/2005, t. 13, b.l. 33-39) ir AB „Oruva“ kreditorių komiteto posėdžio 2002 m. rugsėjo 20 d. protokolas Nr.12 (t. 3, b.l. 90-99) patvirtina, kad įkaito turėtojas LR finansų ministerija atsisakė įkeitimo teisės, kadangi nors ir nepadavė prašymo dėl įkeitimo teisės išregistravimo, tačiau įkeisto turto LR finansų ministerijai AB „Oruva“ dyzelinių variklių gamybos cecho nepardavus varžytynėse, LR finansų ministerija šio cecho nepasiėmė ir atsisakė jį pasiimti. Todėl kaip panaudoti varžytynėse neparduotą ir LR finansų ministerijos nepasiimtą dyzelinių variklių gamybos cechą sprendė kreditoriai, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų (LR įmonių bankroto įstatymo 1997 m. birželio 17 d. Nr.VIII-270 39 str. 2 d.). AB “Oruva“ kreditorių komiteto 2002 m. rugsėjo 20 d. posėdyje LR finansų ministerijos atstovai balsavo už nutarimą parduoti dyzelinių variklių gamybos cechą ne varžytynėse, kuriame nebuvo nustatytos lėšų, gautų pardavus turtą, panaudojimo sąlygos bei LR finansų ministerijos išskirtinės teisės į šias lėšas, ir toks nutarimas buvo priimtas. BAB „Oruva“ ir UAB „Oruva“ ir Ko 2002 m. spalio 30 d. sudarė dyzelinių variklių gamybos cecho pirkimo ir pardavimo ne varžytynėse sutartį Nr.2002/10/30/03. UAB „Oruva“ ir Ko 2002 m. lapkričio 20 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo BAB „Oruva“ dalį nupirkto daikto kainos – 710 867,72 Lt. UAB „Oruva“ ir Ko ir BAB „Oruva“ 2002 m. lapkričio 15 d. tarpusavio atsiskaitymo aktu atliktas įskaitymas BAB „Oruva“ įsipareigojimo UAB „Oruva“ ir Ko 311 779,28 Lt sumai už atliktas paslaugas pagal 2001 m. birželio 11 d. rangos sutartį, atitinkama suma įskaitant UAB „Oruva“ ir Ko įsipareigojimą BAB „Oruva“ už nupirktą dyzelinių variklių gamybos cechą pagal pirkimo ir pardavimo ne varžytynėse sutartį Nr.2002/10/30/03, ieškovo LR finansų ministerijos, kaip kreditoriaus ir įkaito turėtojo, teisių nepažeidė, nes po bankroto bylos iškėlimo BAB „Oruva“ ūkinę veiklą reglamentavo LR įmonių bankroto įstatymo 1997 m. birželio 17 d. Nr.VIII-270 14 straipsnio šeštosios dalies 4 punktas. Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad vykdant po bankroto bylos iškėlimo sudarytą 2001 m. birželio 11 d. rangos sutartį buvo suteiktos paslaugos BAB „Oruva“, t.y. iš šios ūkinės veiklos BAB „Oruva“ gavo pajamas. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, atsiskaitymo su ieškovu LR finansų ministerija dėl parduoto dyzelinių variklių gamybos cecho prievolė ir pareiga tenka LAB „Oruva“ likvidacinei komisijai ir likvidacinės komisijos pirmininkui. Ieškovas LR finansų ministerija įstatymų nustatyta tvarka neginčijo ir neginčija 2002 m. spalio 30 d. dyzelinių variklių gamybos cecho pirkimo ir pardavimo sutarties, kreditorių komiteto nutarimo dėl šios sutarties sudarymo, administratoriaus veiksmų dėl šios sutarties vykdymo, likvidacinės komisijos ir šios komisijos pirmininko veiksmų dėl atsiskaitymo su kreditoriumi LR finansų ministerija.
LR įmonių bankroto įstatymo 2001 m. kovo 20 d. Nr. IX -216 33 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyta, kad jeigu per 24 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos lieka neparduoto bei kreditoriams neperduoto bankrutavusios įmonės turto ir kreditorių nepatenkintų reikalavimų, likvidavimo procedūra laikoma baigta. Paminėta teisės norma reglamentuoja kaip elgtis su likusiu neparduotu ir kreditorių neperimtu turtu. LR įmonių bankroto įstatymo 2001 m. kovo 20 d. Nr. IX -216 37 straipsnio penktojoje dalyje nurodyta, kad įmonėms, įgijusioms likviduojamos dėl bankroto įmonės statusą iki 2001 m. liepos 1 d., yra taikomos šio įstatymo 33 straipsnio ketvirtosios dalies nuostatos ir šioje dalyje likvidavimo procedūrai nustatytas 24 mėnesių terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2001 m. liepos 1 d. Teisėjų kolegijos nuomone, sistemiškai aiškinant paminėtas teisės normas bei LR įmonių bankroto įstatymo 1997 m. birželio 17 d. Nr.VIII-270 38 straipsnį ir atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr.3K-3-653/2005 dėl AB “Oruva“ bankroto išaiškinimus, LAB „Oruva“ likvidavimo procedūrai įstatymo buvo nustatytas 24 mėnesių terminas. Įstatymo nustatytas įmonės likvidavimo procedūros terminas be kitų aspektų svarbus taip pat tuo, kad likviduojamos dėl bankroto įmonės skolininkams taip pat gali būti iškeltos bankroto ar restruktūrizavimo bylos. Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismo 2004 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2004 m. rugsėjo 30 d. peržiūrėjus nutartį apeliacine tvarka, iškelta restruktūrizavimo byla UAB „Oruva“ ir Ko.
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš ieškovo LR finansų ministerijos trečiajam asmeniui UAB „RRD“ išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą netinkamai taikė teisės normas. Teisėjų kolegija, sistemiškai aiškindama CPK 37, 41, 46, 47, 79, 98 straipsnius, sprendžia, kad dalyvaujančiam byloje trečiajam asmeniui gali būti priteistas išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą atsakovų, kurių pusėje dalyvavo tretysis asmuo UAB „RRD“, naudai. Todėl pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš ieškovo trečiajam asmeniui išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą, tinkamai taikė CPK 98 straipsnio ir kitas procesinės teisės normas. Pirmosios instancijos teismo priteisto iš ieškovo trečiajam asmeniui išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydis atitinka CPK 98 straipsnio reikalavimus.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimui ar pakeitimui, ir konstatuoja, kad apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 14 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, sprendžia, kad atsakovo UAB Parex lizingas“ prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme atlyginimo tenkintinas iš dalies ir priteistina iš ieškovo LR finansų ministerijos atsakovui UAB „Parex lizingas“ 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įstaigos kodas 288601650) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Parex lizingas“ (įmonės kodas 110774988) 2000 Lt (du tūkstančius litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.