Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Valančienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 1997 m. birželio 6 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

2) 2007 m. kovo 20 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams;

3) 2007 m. gegužės 21 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 2 metams. 2007 m. spalio 19 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto bausme;

4) 2015 m. rugsėjo 18 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

5) 2019 m. sausio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 7 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis N. B. 2020 m. spalio 27 d., apie 17.30 val., Pakruojo r., (duomenys neskelbtini) gatvėje, esančioje krepšinio aikštelėje, tyčia, parvertė nepilnametį M. V., gim. x m., ant žemės, dėl ko jis griūdamas susimušė krūtinę, užlipo ant nepilnamečio M. V. nugaros ir, ranka apkabinęs aplink kaklą, smaugė ir taip sukėlė M. V. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo N. B. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

N. B., apklaustas įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai. 2020 m. spalio 27 d., buvo namuose Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), esančiame bute. Išėjęs į kiemą matė, kad krepšinio aikštelėje kažkas žaidžia. Buvo blaivus. Pasakė kažką panašaus į „eikit į savo kiemą“. Sakė, kad vaikams pastatė krepšinį žaisti, o ne jums. Prasidėjo žodinis konfliktas su M. V. Konflikto metu jis stovėjo prie daugiabučio, kuriame jis gyvena laiptų. Pribėgo M. V. ir jam vieną kartą iš rankos smogė į kairės pusės ausį. Jis negali pasakyti ar nugriuvo, nes nepamena. Jam nebuvo sukeltas fizinis skausmas. Po to, jam dar bandė kelis kartus smogti M. V., tačiau nepataikė, nes jis spėjo pasitraukti. Tada jį pagavo ir pavertė ant žemės. Pagavo tuo metu, kai jis ėjo link jo ir jam norėjo smogti. Už kokios vietos jį pačiupo, pasakyti tiksliai negali, gal už rankos ar peties. Pamena, kad, kai jis jį pavertė ant žemės, jį suėmė už kaklo su ranka ir laikė. Nepamena, kad būtų smaugęs. Laikė jį prispaudęs prie žemės už kaklo dėl to, kad jis nebesimojuotų (nebesimuštų). Jis supranta, kad labai negerai pasielgė parversdamas M. V. ant žemės ir jį spausdamas – laikydamas už kaklo su ranka, tą pripažįsta visiškai ir dėl to labai gailisi. Supranta, kad tokiais veiksmais jis galėjo sukelti fizinį skausmą nepilnamečiui M. V. Jis jį laikė už kaklo gal kokią minutę, ne ilgiau. Po to paleido ir nuėjo į kambarį. Grįžęs į kambarį, gėrė alkoholį – alų ir degtinę. Gėrė iš nervų. Į lauką prieš tą įvykį buvo išėjęs rankoje laikydamas alaus butelį, tačiau jis negėrė ir alkoholio nebuvo dar pavartojęs. Po to atvyko policija ir jį sulaikė. M. V. yra jo buvusios sugyventinės J. K. sūnus (b. l. 132–135);

papildomai apklaustas N. B. parodė, kad 2020 m. spalio 27 d. vakare, kaip ir sakė pirmų apklausų metu, jis buvo savo namuose blaivus. Būnant namuose, jis išgirdo triukšmą tokį, kaip kad žaistų krepšinį ir be to buvo rėkaujama. Kiek tiksliai buvo valandų, neprisimena, buvo prietema ir 22 val. dar tikrai nebuvo. Į lauką išėjo parūkyti, bet ne dėl to triukšmo. Matė, kad kieme žaidė krepšinį M. V. Su juo yra turėjęs konfliktų ir yra buvęs nubaustas, kad smurtavo prieš jį. Su juo nesutaria. Išėjus į kiemą, tarp jo ir M. V. prasidėjo konfliktas. Jį pradėjo jis, pasakydamas, kad eitų iš kiemo, ar panašiai. Tai sakydamas jis ėjo link M. M. jam kažką atsakė negražaus. Jis buvo supykęs ant M. Priėjęs prie M. buvo ranką pakėlęs lyg grasindamas suduoti, bet ar būtų sudavęs, nežino, gal tik norėjo pagąsdinti, kad jis taip nemandagiai su suaugusiu nekalbėtų. Tada M. jį pastūmė. Pastūmė, nes galėjo pagalvoti, kad jis jam nori suduoti ir pastūmė, kaip kad gintųsi nuo jo. Jis buvo pargriuvęs nuo to pastūmimo. Tada vėl smarkiai ėjo link M. V., nes buvo supykęs, kad čia toks stumdosi. Neprisimena, ar buvo užsimojęs ranka, kad suduoti. Gal ir galėjo taip būti užsimojęs, nes tada M. V. jam sutrenkė vieną kartą ranka į ausį, neprisimena kurios pusės, kaip, kad gintųsi nuo jo. Bet tada jis M. sugriebė, pervertė ant žemės ir smaugė. Kai jam M. V. sudavė smūgį, jam neskaudėjo ir jis skundų dėl to neturi. M. V. jam smūgį galėjo suduoti todėl, kad jis gan agresyviai link jo ėjo ir galėjo sudaryti tokį vaizdą, kad jis nori jį sumušti. Konfliktas, kaip ir sakė, tarp jų įvyko, nes jie nesutaria iš anksčiau. Kodėl ankstesnėse apklausose sakė, kad M. V. pirmas puolė ir sudavė, negali paaiškinti, gal norėjo sušvelninti savo netinkamus veiksmus. Bet iš tikro, jis agresyviai ėjo link M. V. Jam tikrai nereikėjo gintis nuo M. V. Jis savo kaltę pripažįsta visiškai, tai yra pripažįsta, kad M. V. sukėlė fizinį skausmą (b. l. 138–141).

nukentėjusysis M. V. parodė, kad mėtė kamuolį į krepšinį. Buvo vienas. Krepšinio aikštelė yra daugiabučių namų kieme. Krepšinio aikštelė yra Pakruojo r., (duomenys neskelbtini) gatvėje. Krepšinio aikštelė yra neapšviesta. Tuo metu lauke jau buvo prietema. Lauke, kai jis mėtė kamuolį į krepšinį, nieko nebuvo. To konflikto niekas nematė. Jam mėtant kamuolį į krepšinį, atėjo N. B., pradėjo kolioti sakydamas „pyderas, gaidis“. Liepė dingti jam nuo jo žemės. Numetė alaus butelį ir ėjo prie jo. Alaus butelis, kurį numetė N., buvo pilnas, nenugertas. Po tų grumtynių matė, kad N. įėjęs į laiptinę sukosi tą turėtą alaus butelį. Kaip ir sakė priėjo prie jo „išmetęs rėmą“ ir užsimojęs – atmetęs ranką ir suspaudęs kumštį. Jis pastūmė N. B. nuo savęs, kad pasitrauktų. Pastūmė su abiem rankomis į krūtinę. N. su viena ranka atsirėmė į žemę ir staiga atsistojo. Visiškai N. pargriuvęs nebuvo. N. staigiai atsistojęs dėjo žingsnį link jo ir jis tada N. B. sudavė iš kumščio vieną kartą į veido žandikaulį, lyg tais dešinės pusės. Po jo suduoto smūgio N. nugriuvo ant žolės. N. staiga atsistojo ir pagriebė jį, suimdamas abiem rankomis jam per liemenį, pakėlė ir pavertė. Griuvo ant krūtinės. Užsigavo krūtinę arčiau kaklo. Užsigavo nuo griuvimo. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Iki šiol dar truputį skauda krūtinę. Yra mėlynė ant dešinės rankos žasto vidinėje dalyje. Jis gulėjo veidu į žemę, nematė kaip N. B. buvo prispaudęs jį ar atsisėdęs, ar užgulęs. Su ranka, kokia pasakyti negali, N. B. jam apjuosė kaklą. N. ranka per sulenkimą buvo jam uždėta ant kaklo priekinės dalies. N. B. jį smaugė – spaudė. Tai truko kokias 6–7 sekundes. Jam tuo metu trūko oro. Jis iš karto bandė išsilaisvinti. Jis tuo metu nešaukė, nerėkė, neverkė, skaudėjo kaklą. Išsilaisvino, nustumdamas N. į šoną. Atsistojo ir pamatė, kad ateina mama iš kiemo. Ji padavė telefoną ir jis paskambino policijai (b. l. 66–70);

liudytoja J. K. parodė, kad 2020 m. spalio 27 d. apie 17.30 val., būnat namuose, esančiuose Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), į kambarį iš lauko atbėgo mažametė dukra E. B. ir pasakė, kad lauke prie krepšinio aikštelės tėtukas mušą brolį. Greit išbėgo į namo kiemą prie krepšinio aikštelės. Pamatė, kad, buvęs jos sugyventinis, N. B. stumdosi lauke su jos sūnumi M. V. Ją pamatęs N. B. nieko nesakęs nuėjo į savo butą ir užsirakino. Pasakė M. kviesti policiją. Su N. B. kartu nebegyvena 5 metus. Kai buvęs sugyventinis pasišalino į namus, paklausė M., kas buvo, ir sūnus papasakojo, kad jam krepšinio aikštelėje mėtant kamuolį, į kiemą atėjo jos buvęs sugyventinis N., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, jo kalba buvo nerišli, rankose laikė alaus butelį. Pradėjo koneveikti necenzūriniais žodžiais. Po šių žodžių pasakė, kad „dingtų iš šitos žemės“. Kaip sūnus sakė, į tokius N. B. žodžius nekreipė dėmesio ir toliau mėtė kamuolį, nes tokie jo išsireiškimai yra dažni, kai jis būna neblaivus. N. B. sūnaus žodžiais dar labiau įsiuto, kad M. į jį nekreipia jokio dėmesio. Akivaizdžiai numetė alaus butelį į šoną ir pradėjo eiti link M. Priėjęs arčiau, nieko nesakęs užsimojo dešinę ranką suspaudęs į kumštį ir norėjo suduoti, bet sūnus M., norėdamas išvengti jo smūgio, pastūmė N. Po to, dar kartą N. vėl puolė jos sūnų norėdamas suduoti, bet M. gindamasis sudavė N. į veidą, kur pataikė, tiksliai nepasakė. Sūnus pasakojo, kad N. po jam suduoto smūgio staigiai atsistojo ir griebė M., pervertė ant žemės. Griūdamas ant žemės sūnus susimušė krūtinę. Tokie N. veiksmai jos sūnui sukėlė fizinį skausmą. Kai sūnus M. nugriuvo ant žemės N. užsilipo jam ant nugaros ir ranka apkabinęs aplink kaklą pradėjo smaugti. Tokie jo veiksmai sukėlė fizinį skausmą. Įvykio aplinkybių niekas nematė, nes kieme buvo tik ji, sūnus M. ir buvęs sugyventinis N. B. Krūtinę jos sūnui skauda iki šiol. N. B. nuolat užgaulioja jos sūnų, tai kartojasi ne pirmą kartą, grasindavo, kad sumuš. Ne kartą yra kviesta policija, dėl buvusio sugyventinio elgesio. Sūnus M. po šio įvykio yra išsigandęs, jaučia baimę N. B. (b. l. 11–20);

2020 m. spalio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – daugiabučio namo kiemas Pakruojo r., (duomenys neskelbtini) (b. l. 21–26);

2020 m. gruodžio 11 d. Bendrojo pagalbos centras pateikė policijos kvietimo įrašą (b. l. 32);

2020 m. gruodžio 11 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad M. V. praneša apie įvykį, kad jį užpuolė girtas mamos buvęs sugyventinis (b. l. 33–35);

2020 m. gruodžio 16 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota atvykusios policijos į įvykio vietą „body“ kameros Nr. B0F1EC5F862C vaizdo įrašo apžiūra. Nukentėjusysis M. V. patvirtino policijos pareigūnams, kad jį N. B. parvertęs smaugė, jam skaudėjo (b. l. 37–41);

2020 m. gruodžio 16 d.–17 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota atvykusios policijos į įvykio vietą „body“ kameros Nr. B0F1EC5FA86E vaizdo įrašo apžiūra (b. l. 42–48).

Kaltinamojo N. B. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam M. V. fizinį skausmą.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis N. B. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kaltinamąjį N. B. siūlė nubausti 60 parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis N. B. anksčiau teistas penkis kartus, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nustatyta jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, administracine tvarka baustas, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) N. B. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, prokurorės prašomą bausmę – 60 parų arešto (BK 49 straipsnis).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę pripažino, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, N. B. į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. spalio 27 d. 18.45 val. iki 2020 m. spalio 28 d. 11.46 val., tai yra viena para (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunktis).

N. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Išlaidos psichologui už teisinę pagalbą (dalyvavimą nepilnamečio apklausose) – 18 eurų pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo N. B.

Keturi kompaktiniai diskai paliktini saugoti prie bylos per visą jos saugojimo laiką.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421–422 straipsniais,

pripažinti N. B. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti N. B. galutinę bausmę – 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

Į paskirtą bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. spalio 27 d. 18.45 val. iki 2020 m. spalio 28 d. 11.46 val., kas prilyginama vienai arešto parai.

N. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Arešto bausmę paskirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Išaiškinti nuteistajam N. B., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbo metu, atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių atlikti arešto bausmės. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai raštu ar elektroniniu paštu pranešti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Jei nuteistasis N. B. neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai apie neatvykimo priežastis, jo paiešką atliks policija.

Priteisti iš N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 18 Eur (aštuoniolika eurų) proceso išlaidų už psichologo paslaugas Šiaulių apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui, įmonės kodas 190521648.

Kompaktinius diskus (4 (keturis) vienetus) palikti saugoti prie bylos per visą jos saugojimo laiką.

Kaltinamasis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.