Kauno apygardos teismo nutartis

2025-11-18 · Civilinė byla Nr. e2S-2028-657/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-11-18
Bylos Nr.
e2S-2028-657/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19060-2025-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Ieškovas
R. P.
Atsakovas
M. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2028-657/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19060-2025-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.3.2.7 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovei M. M. dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo ir piniginių lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. P. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti butą iki palikėjo A. M. mirties buvus atsakovės M. M. ir jos sutuoktinio palikėjo A. M. bendrąja jungtine nuosavybe ir priteisti ieškovei iš atsakovės 311,25 Eur bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Nurodė, kad ginčo butas, nepaisant jo registracijos ir įgijimo datos, yra ieškovės tėvo ir atsakovės bendroji jungtinė nuosavybė, todėl ieškovė, priėmusi palikimą po tėvo mirties paveldėjo jai pagal įstatymą tenkančią dalį iš jos tėvui priklausiusios buto.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 8 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės R. P. ieškinį, kadangi ieškovė, kreipusi į teismą, nesilaikė tai bylos kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

4. Teismas nurodė, kad ieškovė reiškia reikalavimą dėl bendrosios (sutuoktinių) jungtinės nuosavybės pripažinimo ir piniginių lėšų pritesimo. Teismo vertinimu, ginčas nagrinėtinas pagal CK trečiosios knygos nuostatas, byla priskirtina šeimos ginčų kategorijai, kuriai privaloma mediacija. Ieškovei nepateikus duomenų apie šalių mediaciją, teismas pripažino esant pagrindą ieškinį atsisakyti priimti.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovė prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 8 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo nurodo šiuos argumentus:

1.1. Tarp ieškovės ir atsakovės nėra šeimos, nėra kraujo ryšio, nėra bendrosios jungtinės nuosavybės santykių, taigi ginčas nėra šeimos ginčas. Tai yra ginčas dėl daikto teisinio režimo, keliamas po ieškovės tėvo mirties, kai jo santuoka su atsakove jau yra pasibaigusi.

1.2. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į ginčo dalyką, šalis siejančius santykius ir ieškovės interesus, remdamasis vien tuo, kad daikto teisiniam režimui nustatyti reikalinga vadovautis CK trečios knygos teisės normomis, tinkamai nekvalifikavo teisinių santykių. Vien tai, kad palikimo paveldėjimo procese nustatant nekilnojamojo daikto teisinį režimą, reikalinga vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis bendrąją jungtinę nuosavybę, išdėstytomis CK trečios knygos III dalies VI skyriuje, nesudaro pagrindo spręsti, kad tai yra šeimos ginčas.

1.3. Pirmosios instancijos teismo reikalavimas, kad šiam ginčui privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka – privalomoji mediacija pagal MĮ 20 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nemotyvuotas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priskyrė bylą šeimos ginčų kategorijai, plečiamai aiškino ir taikė MĮ 20 straipsnio 1 dalies 1 punktą, todėl nepagrįstai ieškinį atsisakė priimti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

7. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria nutarta atsisakyti priimti ieškinį ieškovei nesilaikius išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, teismas atsisako priimti ieškinį, jei suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Išankstinė šeimos ginčų sprendimo ne teisme tvarka numatyta Mediacijos įstatyme, t. y. šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai kreiptis į teismą dėl ginčo sprendimo siekia smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo, o kita ginčo šalis yra galimas smurtautojas ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, arba teisme nagrinėjama byla, susijusi su smurtu artimoje aplinkoje, arba yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, arba yra pateikta įstatymų nustatyta tvarka įgalioto teikti specializuotą kompleksinę pagalbą subjekto pažyma apie specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą asmeniui dėl galimai patirto smurto artimoje aplinkoje.

9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį, kvalifikavęs, kad kilęs ginčas priskirtinas šeimos ginčams, kuriam, atitinkamai, privaloma mediacija, ir kuria ieškovė nepasinaudojo.

10. Atskirajame skunde nesutinkama su šalių teisinio santykio kvalifikavimu. Ieškovės tvirtinimu, teismas nepagrįstai priskyrė bylą šeimos ginčų kategorijai, plečiamai aiškino ir taikė Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punktą, ginčui pripažindamas privalomą mediaciją. Ieškovės tvirtinimu, byla negali būti priskiriama šeimos ginčų kategorijai, nes ieškovė nėra susijusi šeiminiais santykiais su atsakove, o pareikštu ieškiniu siekiama pripažinti, kad butas priklausė palikėjui ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ketinant įgyvendinti savo kaip paveldėtojos teises.

11. Vertinant teismo išvados teisėtumą bei pagrįstumą, aktualus civilinių teisinių santykių, iš kurių kildinami materialūs ieškinio reikalavimai, teisinis kvalifikavimas, nes teisinė ginčo kvalifikacija ir lemia atsakymą į klausimą, ar ieškovė privalėjo laikytis išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, t. y. pasinaudoti privalomąja mediacija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos privalomumo, be kita ko, yra konstatavęs, kad nustatant, ar suinteresuotam asmeniui buvo privaloma laikytis tokios išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, pirmiausia yra reikalinga kvalifikuoti teisinius santykius, identifikuoti ginčo dalyką, taip pat atsižvelgti ir į šalių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2013).

12. Prie šeimos teisinių santykių priskirtini santykiai, atsirandantys iš santuokos, motinystės ir tėvystės, įvaikinimo ir kitų su tuo susijusių juridinių faktų. Kokios bylos laikytinos šeimos bylomis, iš dalies atskleidžia CPK XIX skyriaus struktūra, kuria remiantis galima skirti šias šeimos bylų rūšis: 1) dėl santuokos nutraukimo, pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) (CPK XIX skyriaus II skirsnis); 2) dėl tėvystės (motinystės) nustatymo (CPK XIX skyriaus III skirsnis); 3) dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo (CPK XIX skyriaus IV skirsnis); 4) dėl tėvų valdžios apribojimo (CPK XIX skyriaus V skirsnis). Šeimos teisės normos reglamentuoja turtinius ir asmeninius neturtinius fizinių asmenų santykius, atsirandančius santuokos, bendro gyvenimo nesudarius santuokos (partnerystės), kraujo giminystės, įvaikinimo, globos ir rūpybos, vaikų auklėjimo pagrindu. Civilinės bylos priskyrimą šeimos bylų kategorijai lemia civilinių teisinių santykių, iš kurių yra kilęs šalių ginčas, atsiradimo pagrindas, t. y. šių santykių prigimtis.

13. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad pareikštas reikalavimas yra dėl nekilnojamojo turto (buto) pripažinimo ieškovės tėvo ir atsakovės bendrosios jungtinės nuosavybės ir piniginių lėšų priteisimo, tikslu šį turtą paveldėti. Ieškovė ieškinyje siekia įrodyti, kad, nepaisant buto įgijimo datos ir aplinkybės, jog ginčo butas įregistruotas kaip atsakovės asmeninė nuosavybė, ginčo butas yra ieškovės tėvo ir atsakovės bendroji jungtinė nuosavybė, kadangi iš esmės butas įsigytas ir jo kaina galutinai sumokėta, bei įgijimo metu nustatyti suvaržymai panaikinti, palikėjui ir atsakovei gyvenant bendrai ir esant santuokoje.

14. Taigi, iš ieškiniu keliamo reikalavimo ir jo pagrindu nurodomų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl turto pripažinimo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ir piniginių lėšų priteisimo. Įvertinęs ieškinio turinį darytina išvada, kad ieškiniu siekiama pakeisti turto teisinį režimą, t. y. asmeninę nuosavybę pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, su tikslu paveldėti šį turtą. Ieškovė ir atsakovė nėra šeimos nariai ar kraujo ryšio giminės. Nagrinėjamojoje byloje bus vertinama ar ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą turtą (butą) pripažinti ieškovės tėvo ir atsakovės bendrąja jungtine nuosavybe. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad tokio pobūdžio ginčas dėl turto teisinio rėžimo nustatymo / keitimo nėra kvalifikuotinas šeimos ginču, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovė turėjo laikytis privalomos mediacijos, nes ginčui dėl turto teisinio rėžimo teisės aktai privalomos mediacijos nenustato.

15. Atsižvelgiant į nurodytą, įvertinus pateikto ieškinio turinį ir skundžiamoje teismo nutartyje nurodytus argumentus, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai plečiamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktą, todėl be pagrindo atsisakė priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Esant šioms aplinkybėms atskirasis skundas tenkintinas ir skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 8 d. nutartis naikintina (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

16. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio priėmimas galimas tik pirmosios instancijos teisme panaikinus skundžiamą nutartį, ieškinio priėmimo klausimas grąžinamas svarstyti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 8 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Žibutė Budžienė