- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-09
- Bylos Nr.
- I-3868-189/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04021-15-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Bronius Januška
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
- Kategorijos
- 1.21pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1) prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) priteisti 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde teismui paaiškino, kad 2015-07-24 pareiškėją atvežė iš Pravieniškių pataisos namų į Lukiškių TI-K ir patalpino į 118 kamerą, o 2015-07-25 perkėlė į kamerą Nr. 270 keturiems žmonėms su dviejų aukštų gultais. Nurodė, kad yra tik iš dalies darbingas dėl abiejų kojų traumų, vaikšto ramentų pagalba. Prieštaravo, kad kamerose apsitarnavimas yra nepritaikytas neįgaliesiems, nėra į ką įsitverti atsistojant nuo unitazo. Vėliau pareiškėją pervedė į kamerą Nr. 387, kurioje buvo dviese. Kameroje unitazo nebuvo, pakyla nuo grindų apie 70 cm. Nurodė, kad tą pačią minutę parašė prašymą, kad pareiškėją pervestų į kamerą su unitazu ir raštelį perdavė budinčiam. Atsakymo iš direktoriaus negavo. Pareiškėjas skundo argumentais prieštaravo, kad teko kalėti kameroje, kuri yra nepritaikyta neįgaliesiems, be to pareiškėjas buvo vedžiojamas po kitus aukštus, nusileidimas į rūsį pasivaikščiojimui taip pat buvo nepatogus, nes ramentai strigo į tarpus tarp laiptelių. Patirtus nepatogumus įvardino patirta žala, kurią prašė priteisti.
Atsiliepimas
Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K atsiliepimo (b. l. 8–13) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo patalpintas laikotarpiu nuo 2015-07-24 iki 2015-07-30, viso 7 paras. Dėl pareiškėjo prieštaravimų nurodė, kad asmenys atvykę į Lukiškių TI-K į kameras yra paskirstomi vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str. nuostatomis. Skirstant į kameras, į asmenų fizinę sveikatą atsižvelgiama pagal galimybes. Nurodė, kad Lukiškių TI-K administracijai nebuvo pateiktas pareiškėjo prašymas ar skundas dėl perkėlimo į kamerą pritaikytą neįgaliesiems.
Proceso šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė ginčo laikotarpiu jam kalint Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime dėl to, kad pareiškėjas nebuvo patalpintas į kamerą pritaikytą neįgaliesiems.
Byloje pateiktas pareiškėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas (b. l. 8) tvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2015-07-24 iki 2015-07-30, viso 7 paras.
Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymas į kameras reguliuojamas laikantis tam tikrų izoliavimo reikalavimų, kartu atsižvelgiant į asmens amžių, sveikatos būklę ir kitas asmenines savybes. Asmenų paskirstymą į tam tikras kameras reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. bei Bausmių vykdymo kodekso 70 str. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų <...> neįgaliuosius, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, <...>. Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nenumatyta, kad asmuo turintis neįgalumą turėtų būti laikomas atskirai nuo kitų nuteistųjų. Kitų išlygų, susijusių su neįgalumu, teisės aktai nereglamentuoja. Taigi, kaip nustatyta įstatymu bei nurodė ir atsakovės atstovas, pataisos įstaigos administracija asmenis paskirstydama į kameras vadovaujasi minėtose teisės nuostatose nustatytais kriterijais, taip pat atsižvelgiant ir į asmens sveikatos būklę, ar kitas asmenines savybes. Todėl, kaip ir šiuo atveju, atsižvelgiant į aplinkybes, susijusias su asmenų paskirstymų į tam tikras kameras, preziumuojama, kad pareiškėjui atvykus į Lukiškių TI-K, prieš paskiriant jį į tam tikrą kamerą buvo vertinta taip pat ir pareiškėjo sveikatos būklė, bei buvo nuspręsta pareiškėjo neperkelti į specialiai neįgaliesiems pritaikytą kamerą.
BVK 70 str. 6 dalis suteikia galimybę asmeniui teikti prašymą pataisos įstaigos administracijai, prašant dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, ar teikti kitokio pobūdžio prašymą. Pataisos įstaigos direktorius išnagrinėjęs prašymą bei jame nurodytas priežastis (argumentus) priima atitinkamą nutarimą. Kaip nurodė pareiškėjas, prieš perkeliant jį į kamerą Nr. 387, jis iš karto kreipėsi į administraciją su prašymu laikyti jį vieną ir, kad perkeltų į kamerą su unitazu. Nurodė, jog prašymą pateikė raštu (perdavė raštelį). Tačiau byloje pateikta Lukiškių TI-K 2016-01-22 pažyma apie pareiškėjo skundus ir prašymus tvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014-06-13 iki 2015-07-31 į Lukiškių TI-K direktorių su prašymais ar skundais dėl sanitarinių mazgų pritaikymo neįgaliesiems nesikreipė. Pažymėtina, kad pareiškėjas šių argumentų (dėl kreipimosi raštu) jokiais įrodymais taip pat nepagrindė. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad pareiškėjas su prašymu dėl jo perkėlimo į kamerą su unitazu būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją, atitinkamai Lukiškių TI-K tokio prašymo neturėdama neturėjo pagrindo spręsti klausimo dėl pareiškėjo perkėlimo į kitą kamerą (su unitazu).
Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai imperatyviai nereglamentuoja, kad neįgalus asmuo negalėtų būti laikomas bendro pobūdžio kamerose, vadinasi Lukiškių TI-K pareigūnai, vadovaudamiesi įstatymu nustatytais kriterijais bei atsižvelgdami į pareiškėjo sveikatos būklę, turėjo pagrindą pasinaudodami įstatymu suteikta diskrecijos teise paskirti pareiškėją į atitinkamą kamerą (šiuo atveju pareiškėjas buvo paskirtas į bendro pobūdžio kamerą). Kaip jau minėta, teisės aktais yra numatyta galimybė asmeniui pačiam kreiptis į administraciją dėl jo perkėlimo į kitą kamerą (nurodant svarbias priežastis), tuo tarpu byloje nesant duomenų, kad pareiškėjas su tokiu prašymu būtų kreipęsis, teismas neturi pagrindo Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų vertinti kaip neteisėtų, nes nėra duomenų, kad tokio pobūdžio prašymas administracijoje būtų gautas, atitinkamai toks prašymas ir nebuvo svarstytas.
Pareiškėjui byloje nepateikus jokių įrodymų apie pateiktą prašymą, nėra galimybės nustatyti, koks iš esmės buvo pareiškėjo prašymo (jei jis buvo pateiktas) turinys. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovas paneigė tokio pobūdžio pareiškėjo prašymo egzistavimą, o tai, kad pareiškėjas iš karto nebuvo perkeltas į specialiai neįgaliesiems pritaikytą kamerą, atitinkamai reiškia, kad pareigūnai būtinybės pareiškėją pervesti į specialią kamerą paskirstymo metu neįžvelgė. Vien tik ta aplinkybė, kad pareiškėjas buvo patalpintas į bendro pobūdžio kamerą (minėta, jog įstatymai imperatyviai nereglamentuoja, kad neįgalumą turintis asmuo negali būti patalpintas į bendro pobūdžio kamerą) Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų neteisėtumo neįrodo. Nenustačius Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų neteisėtumo, pareiškėjas neturi teisės į žalos atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo A. A. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą