Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios P. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. 2016 m. spalio 30 d., 20.28 val., žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus, pranešusi apie įvykusį konfliktą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tokiais savo veiksmais ji padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 straipsnyje numatytą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiama A. P. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino bei nurodė, kad ji gyvena su tėvu, gimusiu 1932 metais. Tėvas pametė kažkur raktus ir pradėjo reikšti jai pretenzijas, apkaltindamas ją raktų vagyste. Ji jam pasakė, kad išeina iš buto ir pernakvos kitoje vietoje. Tėvas jai pasakė, kad ji gali eiti kur nori ir ji išėjo. Išėjusi iš namų ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir paprašė, kad iškviestų tėvui greitąją, t.y. psichiatrus, nes jis su pretenzijomis, gali neuždaryti buto. Jai pasakė, kad tokiu atveju reikėtų kviesti policiją, ką ji ir padarė. Mano, kad padarė klaidą iškvietusi policiją bei išėjusi, nes nemanė, kad jie atvažiuos.

Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu A. P. nurodė, kad ji gyvena kartu su tėvu V. P., gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, (duomenys neskelbtini). 2016 m. spalio 30 d., apie 20.00 val. būnant namuose, tėvas V. P. pasakė, kad neranda savo buto raktų ir apkaltino ją ir jos pažįstamą A. V. paėmus jo raktus. V. P. pasiūlė jai išeiti iš namų, nes ji du mėnesius nemokėjo už butą. Išėjusi iš buto ir manydama, kad tėvui gali būti blogai su sveikata, paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, kad tėvas ją išvarė iš namų. Atvykstančių policijos pareigūnų nelaukė ir į namus tą naktį negrįžo. Į jos mobiliojo ryšio telefoną tą vakarą jai buvo skambinta, tačiau ji telefono negalėjo pakelti. Mano, kad jai skambino policijos pareigūnai (b.l. 5).

Liudytoja A. M. teismo posėdyje nurodė, kad ji yra policijos pareigūnė. Liudytojos teigimu, A. P. yra nuolatinė skambintoja policijai. Ji paskambina bendruoju pagalbos centro telefonu, iškviečia pareigūnus, nors jokio smurto nebūna, o pati, būdama neblaivi, neatidaro buto durų arba apskritai išeina iš namų. Neseniai buvo gautas jos pranešimas, kuriuo ji prašė iš buto išprašyti jos sugyventinį. Vos tik policijos pareigūnai išvažiavo, ji pati paskambino sugyventiniui ir vėl įsileido jį į savo butą. Liudytoja pati asmeniškai yra vykusi pas A. P. kokius tris kartus. Paskutinį kartą buvo gautas A. P. pranešimas apie tai, kad tėvas ją išvarė iš namų ir kad ji pareigūnų laukia laiptinėje. Atvykus nurodytu adresu A. P. ten nebuvo, į budėtojo skambutį ji nesureagavo, buto durų taip pat niekas neatidarė bei jokio triukšmo nebuvo. Pareigūnai dar apėjo visą namą, esantį Vileišio gatvėje, tačiau jokio triukšmo nebuvo. Jos tėvas prieš A. P. nesmurtauja, ji pati, būdama neblaivi, sukelia konfliktą, o tėvas barasi, kad ji negertų.

A. M. 2016 m. lapkričio 3 d. duotuose paaiškinimuose nurodyta, kad ji dirba Vilniaus aps. VPK Rinktinės „Vytis“ vyriausiąja patrule. 2016 m. spalio 30 d., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu A. B., apie 20.30 val. iš Vilniaus aps. iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pranešėją tėvas išvarė iš namų. Pranešėja laukia prie laiptinės. Nuvykus minėtu adresu, durų niekas neatidarė, pranešėjos A. P. prie namo ir namo laiptinėje nerado, telefonu ji neatsiliepė. Bute buvo tylu, jokio triukšmo nesigirdėjo. Minėtu adresu A. P., būdama neblaivi, nuolat kviečia policijos pareigūnus, skambina į Bendrąjį pagalbos centrą, kai nėra pagalbos poreikio (b.l. 4).

Vilniaus apskrities VPK rinktinės Vytis policijos pareigūnės A. M. 2016 m. spalio 30 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. spalio 30 d., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu A. B., apie 20.30 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pranešėją tėvas išvarė iš namų. Pranešėja laukia prie laiptinės. Nuvykus minėtu adresu, durų niekas neatidarė, pranešėjos A. P. prie namo ir namo laiptinėje nerado, telefonu ji neatsiliepė. Minėtu adresu A. P., būdama neblaivi, nuolat kviečia policijos pareigūnus, skambina į Bendrąjį pagalbos centrą, kai nėra pagalbos poreikio (b.l. 3).

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 186 straipsnį atsako tas, kas žinomai melagingai iškvietė priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitas specialiąsias tarnybas. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus (specialiųjų tarnybų iškvietimą). Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog ATPK 186 straipsnio dispozicijoje esantis terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ATPK 186 straipsnį kilti, yra reikšmingas asmens suvokimas, jos specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga.

Administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis (bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu ir BIRT ataskaitų žiūrykle) yra neginčijamai nustatyta, kad A. P. 2016 m. spalio 30 d., 20.28 val. skambino bendrajam pagalbos centrui bei pranešė apie tai, kad jos psichiškai nesveikas tėvas išvarė ją iš namų, nusišneka, todėl ji prašo kviesti psichiatrus. Operatorei pasiteiravus, ar pas ją įvyko konfliktas su tėvu, A. P. tai patvirtino. Tuomet operatorė pasakė, kad jos nurodytu adresu bus išsiųstas policijos ekipažas ir jeigu pareigūnai vietoje nustatys, kad yra reikalinga medikų pagalba, jie patys iškvies greitąją medicinos pagalbą. A. P. sutiko su operatorės pasiūlymu bei pasakė, kad lauks prie durų.

Kaip matyti iš liudytojos – policijos pareigūnės A. M. tiek teismo posėdžio metu duotų parodymų, tiek jos 2016 m. lapkričio 3 d. duotų paaiškinimų bei tarnybinio pranešimo, policijos pareigūnams atvykus nurodytu adresu buto durų niekas neatidarė, jokio triukšmo nebuvo, o pranešėjos A. P. prie namo ir namo laiptinėje nebuvo ir ji telefonu neatsiliepė. Pati A. P. taip pat neneigia to fakto, jog ji nelaukė policijos pareigūnų prie namo, į jų skambučius neatsiliepė, nes, jos pačios teigimu, ji nesitikėjo, jog pareigūnai apskritai atvažiuos.

Įvertinęs liudytojos A. M. teismo posėdyje nurodytą aplinkybę, jog A. P., būdama neblaivi, nuolat kviečia policijos pareigūnus nesant tam poreikio, o šiems atvykus buto durų neatidaro arba apskritai išeina iš namų, taip pat byloje nustatytą aplinkybę, jog atvykus policijos pareigūnams A. P. prie namo apskritai nebuvo ir į policijos skambučius ji neatsiliepė, buto durų taip pat niekas neatidarė ir jokio triukšmo tiek bute, tiek pareigūnams apėjus visą bendrabutį, nebuvo, teismas daro išvadą, jog A. P., kviesdama specialiąsias tarnybas (pati skambindama dėl medicinos pagalbos iškvietimo, o pabendravusi su Bendrojo pagalbos centro operatore, sutikusi ir išreiškusi valią, kad būtų kviečiama policija – t. y. iškvietusi policijos pareigūnus), suvokė, jog jai šių tarnybų pagalba nėra reikalinga, nes net nelaukė jų atvykimo bei į pareigūnų skambučius neatsiliepė. Tokia A. P. veika atitinka ATPK 186 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtį, todėl pažeidėja baustina.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad A. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius A. P. – administracine tvarka bausta nebuvo (b.l. 8).

ATPK 186 straipsnyje už jame numatyto pažeidimo padarymą numatyta nuobauda – bauda nuo 86 iki 173 eurų arba areštas iki 30 parų. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo A. P. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį, jai skirtina ATPK 186 straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

A. P. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 86 (aštuoniasdešimt šešių) eurų baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK Nr. 16062975616. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą