- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-09
- Bylos Nr.
- e2S-245-425/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03759-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- J. L.
- Atsakovas
- A. Š.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2530-1192/2025, kuria atsakovės A. Š. prašymas tenkintas iš dalies ir pakeistos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo J. L. ieškinį atsakovei A. Š. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
2. Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi buvo nustatyta, tokia ieškovo ir jo nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka: 1) ieškovas J. L. su nepilnamečiais vaikais Ą. L. ir G. L. bendrauja kiekvienos nelyginės metų savaitės savaitgalį (nuo 2024 m. rugsėjo 13 d.) – nelyginės savaitės penktadienį pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos, esančios (duomenys neskelbtini), po ugdymo užsiėmimų, ugdymo įstaigos darbo laiko metu ir užtikrindamas vaikų grįžimą į ugdymo įstaigą, esančią (duomenys neskelbtini), kitos lyginės metų savaitės pirmadienį (pirmas vaikų parvežimas 2024 m. rugsėjo 16 d.) prieš ugdymo užsiėmimų pradžią; 2) atsakovė A. Š. privalo atlyginti ieškovui jo atvykimo į (duomenys neskelbtini) iš ieškovo gyvenamosios vietos ir išvykimo iš (duomenys neskelbtini) į ieškovo gyvenamąją vietą išlaidas pagal ieškovo pateiktus tokias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (kuro čekius, elektros sąnaudas naudojant elektrinę transporto priemonę patvirtinančius įrodymus, viešojo transporto bilietus ir kt.); 3) nepilnamečiams vaikams Ą. L. ir G. L. esant pas atsakovę, ieškovas J. L. su nepilnamečiais vaikais gali bendrauti telefonu (tame tarpe ir vaizdo ryšį užtikrinančiomis programėlėmis (Viber, whatsapp, messenger kt.)) kiekvieną dieną nuo 18.30 val. iki 19.30 val.; 4) nepilnamečiams vaikams Ą. L. ir G. L. esant pas ieškovą J. L., atsakovė A. Š. su nepilnamečiais vaikais gali bendrauti telefonu (tame tarpe ir vaizdo ryšį užtikrinančiomis programėlėmis (Viber, whatsapp, messenger kt.)) kiekvieną dieną nuo 18.30 val. iki 19.30 val.; 5) bendravimo tvarka nuotolinėmis ryšių priemonėmis taikoma tik ieškovui J. L. ir atsakovei A. Š., nenumatant teisės teismo nustatytu laiku su nepilnamečiais vaikais bendrauti kitiems asmenims; 6) nepilnamečiai vaikai Ą. L. ir G. L. su kitais jiems artimais asmenimis (giminaičiais, draugais, gerais pažįstamais) turi teisę bendrauti savo iniciatyva, nesilaikydami teismo nustatyto bendravimo laiko; 7) nuo šios nutarties priėmimo netaikomos Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-23766-717/2020 patvirtintos taikos sutarties sąlygos, susijusios su nepilnamečių vaikų bendravimu su kiekvienu iš tėvų.
3. 2025 m. sausio 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams atsakovė pateikė prašymą pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių 1 punktą, nustatant, kad: 1) ieškovas J. L. su nepilnamečiais vaikais Ą. L. ir G. L. bendrauja kiekvienos nelyginės metų savaitės savaitgalį. Kiekvienos nelyginės savaitės penktadienį atsakovė A. Š. 18 valandą pristato vaikus į J. L. gyvenamąją vietą arba į kitą jo nurodytą vietą (duomenys neskelbtini) mieste. J. L. užtikrina vaikų grįžimą į ugdymo įstaigą, esančią (duomenys neskelbtini), kitos lyginės metų savaitės pirmadienį prieš ugdymo užsiėmimų pradžią.
4. Atsakovė akcentavo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones paaiškėjo, jog ieškovo kuro išlaidos, susijusios su atvykimu į (duomenys neskelbtini) pasiimti vaikų ir grąžinti juos į ugdymo įstaigą yra neproporcingai didelės. Kelionėms į (duomenys neskelbtini) ieškovas naudojasi automobiliu, kurio kuro sąnaudos yra didelės: vienos kelionės (duomenys neskelbtini) išlaidos yra 130-140 Eur, kadangi ieškovas į (duomenys neskelbtini) vyksta automobiliu, kurio kuro sunaudojimas 12,5 litro per šimtą kilometrų. Atsakovė akcentavo, kad laikinosios apsaugos priemonės turėtų atitikti ekonomiškumo principą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. sausio 8 d. nutartimi atsakovės A. Š. prašymą tenkino iš dalies – pakeitė Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nuo 2025 m. sausio 9 d. nebetaikyti teismo nustatytos laikinosios ieškovo J. L. ir jo nepilnamečių vaikų G. L. ir Ą. L. bendravimo tvarkos 2 punkto, susijusio su ieškovo išlaidų kompensavimu. Taip pat leido nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo vykdyti skubiai.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir numatydamas ieškovo kuro išlaidų kompensavimo mechanizmą, vertino staigų atsakovės gyvenamosios vietos pakeitimą į kitą miestą bei šalių sudarytos ir 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi supaprastinto proceso tvarka civilinėje byloje Nr. e2SP-23766-717/2020 patvirtintos taikos sutarties sąlygas. Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 21 d. neįsiteisėjusioje nutartyje civilinėje byloje Nr. e2SP-23766-717/2020, kuria atmestas prašymas išduoti vykdomąjį raštą, nurodyta, kad A. Š. nėra draudžiama pakeisti vaikų gyvenamosios vietos.
Atsiliepimas
7. Atsakovė prašydama pakeisti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad vaikų atvežimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pareiga turėtų būti perkelta jai. Ieškovas akcentavo kad tokiu būdu sutrumpėtų jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais laikais. Teismas sutinka, kad ieškovas, vykdamas su vaikais ta pačia transporto priemones, turi galimybę bendrauti. Kadangi ieškovas vertina, kad jo bendravimas su vaikais, pažadintais 5 val. ryto pirmadieniais yra kokybiškas ir atitinka vaikų interesus, nenustatytinas vaikų grįžimas į jų gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) po bendravimo su tėvu sekmadienio vakarais, o ne pirmadienių rytais.
Žemesnės instancijos teismas
8. Tačiau pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnyje įtvirtintą ekonomiškumo principą (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnio 3 dalis). Vaikų saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaikais, tačiau jokiu būdu neperkeliant vaikams pareigos priimti sprendimus už tėvus.
9. Analizuojamu atveju bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad teismo laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytas išlaidų kompensavimo mechanizmas nepadeda bylos šalims siekti sutarimo, didina ginčų dėl kuro sąnaudų pagrįstumo kilimą, neskatina bylos šalių mąstyti apie nepilnamečių vaikų savijautą dėl tėvų priešiškų santykių bei nesudaro sąlygų nepilnamečių vaikų tėvams ieškoti būdų vengti konfliktų ir taikiai spręsti esamą padėtį. Nors formuluodama prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė prašė perkelti vaikų vežimo pareigą jai, tačiau pareikštu prašymu iš esmės prašoma sumažinti atsakovės dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo patiriamas išlaidas. Teismo vertinimu, atsakovės prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones apima ir nustatymą, kad ieškovo, nesutinkančio, kad vaikus į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) ir iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) vežtų atsakovė, apima ir prašymą pakeisti nustatytą kompensavimo mechanizmą, jo daugiau nebetaikant.
10. Atsižvelgiant į teismo pareigą būti aktyviam bylose, susijusiose su nepilnamečiais vaikais ir siekti skatinti bylos šalis spręsti tarpusavio nesutarimus taikiai, aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nuo 2025 m. sausio 9 d. nebetaikyti 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi nustatyto ieškovo išlaidų kompensavimo mechanizmo (nebetaikyti nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos 2 punkto).
11. Taigi atsakovės prašymas buvo tenkintas iš dalies, panaikinant ieškovo išlaidų kompensavimą, tačiau nė kiek netrumpinant nepilnamečių vaikų bendravimo su ieškovu laiko.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Ieškovas J. L. pateiktu atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 8 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atmesti atsakovės A. Š. prašymą pakeisti 2024 m. rugsėjo 2 d. taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
12.1. Nurodo, kad 2024-10-23 teismo posėdžio metu atsakovė nurodė (garso įrašas 03:44:32 val.), jog 2024-09-02 teismo nustatyta bendravimo tvarka yra gera, jos veikla nepasikeitė, vis dar dirba nuotoliu, pajamos buvo ir yra vienodos (garso įrašas 04:47:50 val.). Taigi, atsakovė nenurodė, kas pasikeitė nuo 2024-09-02 (kai buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės) ar nuo 2024-10-23 (kai posėdžio metu atsakovė tvirtino, jog nustatytos laikinosios apsaugos priemonės yra geros), o teismas taip pat nenustatė (nenustatinėjo) pasikeitusių faktinių aplinkybių, dėl kurių kiltų būtinybė keisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
12.2. Apeliantas pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų, kad tarp šalių yra ginčas dėl kuro sąnaudų pagrįstumo, tačiau akivaizdu, kad teismas būtent ieškovui daro spaudimą susitarti su atsakove, perkeldamas jam vaikų gabenimo išlaidas, kurios atsirado tik dėl to, kad atsakovė, pažeisdama teismo nutartimi nustatytą vaikų gyvenamosios vietos keitimo tvarką, išvežė vaikus gyventi į (duomenys neskelbtini).
12.3. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas finansinę prievolę perkėlė ieškovui, o tai leidžia spręsti, kad teismas elgiasi šališkai. Dėl atsakovės neteisėto veikimo (vaikų išvežimo į kitą Lietuvos miestą), būtent ieškovas patiria nuostolius, nuo kurių kompensavimo ji teismo yra atleidžiama ir tai, anot teismo, turėtų skatinti bylos šalis mąstyti ir ieškoti būdų vengti konfliktų bei taikiai spręsti esamą padėtį. Apelianto vertinimu, tokios situacijos sudarymas kaip tik aštrins tarp šalių konfliktą, skatins atsakovę veikti neteisėtai.
12.4. Kartu atskirajame skunde pabrėžiama, jog pirmosios instancijos teismas, nesant tam pagrindo, kadangi tai nesusiję su šalių nepilnamečių vaikų interesais, peržengė atsakovės reikalavimo ribas ir savo iniciatyva nustatė atitinkamą byloje taikomų laikinųjų apsaugos priemonių turinio pakeitimą. Šiuo atveju atsakovė pateiktu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo prašė perkelti vaikų vežimo pareigą jai, tačiau pirmosios instancijos teismas, savo iniciatyva, nesant tokio atsakovės prašymo, apskritai nebetaikyti ieškovo patirtų išlaidų kompensavimo, nutarė savo iniciatyva išvis panaikinti laikinųjų apsaugos priemonių punktą dėl ieškovo patiriamų išlaidų kompensavimo.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu atsakovė prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
13.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2024-09-02 nutartyje savo iniciatyva nustatė ieškovo kuro išlaidų kompensavimo mechanizmą. Tuo metu nebuvo žinoma kokio dydžio išlaidas ieškovas reikalaus kompensuoti. Pradėjus vykdyti nutartyje nustatytą ieškovo bendravimo su vaikais tvarką paaiškėjo, kad jo išlaidos kurui vykstant maršrutu (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) yra neprotingai didelės. Todėl šios nutarties dalies vykdymas atsakovei tapo pernelyg didele finansine našta.
13.2. Ieškovas, reikalaudamas, kad atsakovė kompensuotų žymiai didesnes išlaidas negu vidutinės, tuo pačiu ir toliau veikia prieš vaikų ir prieš atsakovės interesus, t. y. nuteikinėja vaikus prieš motiną, įtraukia juos į suaugusiųjų reikalus, ne tik pasakoja vaikams detales apie vykstančius teisinius procesus, bet ir siekia, kad vaikai užimtų tam tikrą poziciją juose. Visos šios aplinkybės detaliau paaiškintos atsakovės procesiniuose dokumentuose (patikslintame priešieškinyje, atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą dėl 2024-11-25 nutarties ir kt.) bei pagrįstos įrodymais.
13.3. Taigi, teismo išvada, kad galiojanti ieškovo naudai nustatyta išlaidų kompensavimo tvarka nėra efektyvi ir neskatina šalių (šiuo atveju, atsakovės nuomone, būtent ieškovo) mažinti konflikto lygį, yra visiškai pagrįsta. Be to, tokia pirmosios instancijos teismo argumentacija atitinka kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, jog abu tėvai, įgyvendindami įstatymo nustatytas tėvų teises ir pareigas, kurios yra lygios, turi imtis konkrečių veiksmų, kad padėtų vienas kitam įgyvendinti tėvų valdžią susidariusioje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovės prašymas tenkintas iš dalies ir panaikintas Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių punktas dėl ieškovo kelionės išlaidų kompensavimo atvykstant pasiimti vaikus bei juos grąžinant į nustatytą jų gyvenamąją vietą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė gyvenamąją vietą priešingai, nei šalių buvo sutarta taikos sutartimi, pakeitė vienašališkai. Dėl to Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi sprendė, jog atsakovė privalo atlyginti ieškovui jo atvykimo į (duomenys neskelbtini) iš ieškovo gyvenamosios vietos ir išvykimo iš (duomenys neskelbtini) į ieškovo gyvenamąją vietą išlaidas pagal ieškovo pateiktus tokias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (kuro čekius, elektros sąnaudas naudojant elektrinę transporto priemonę, viešojo transporto bilietus ir kt.). Atsakovė 2025 m. sausio 2 d. pateiktu prašymu pareiškė reikalavimą pakeisti taikomas laikinąsias apsaugos priemones (1 punktą) ir nustatyti, jog ieškovas J. L. su nepilnamečiais vaikais Ą. L. ir G. L. bendrauja kiekvienos nelyginės metų savaitės savaitgalį. Kiekvienos nelyginės savaitės penktadienį atsakovė A. Š. 18 valandą pristato vaikus į J. L. gyvenamąją vietą arba į kitą jo nurodytą vietą (duomenys neskelbtini) mieste. J. L. užtikrina vaikų grįžimą į ugdymo įstaigą, esančią (duomenys neskelbtini), kitos lyginės metų savaitės pirmadienį prieš ugdymo užsiėmimų pradžią. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė atsakovės prašymą tenkinti iš dalies ir pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – nuo 2025 m. sausio 9 d. nebetaikyti teismo nustatytos laikinosios ieškovo J. L. ir jo nepilnamečių vaikų G. L. ir Ą. L. bendravimo tvarkos 2 punkto, susijusios su ieškovo išlaidų kompensavimu.
17. Taigi, kaip matyti iš pirmiau išdėstytų aplinkybių, nėra pagrindo nesutikti su apeliantu, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės savo iniciatyva išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo apimtį bei savo iniciatyva ją padidino. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad skundžiama nutartimi ieškovui nustatyta kompensacija yra panaikinama visiškai, o atsakovė teiktu prašymu reikalavo nustatyti, kad ji vaikus nuveža į (duomenys neskelbtini), o ieškovas juos grąžina į (duomenys neskelbtini), kas rodo, jog iš esmės atsakovė neprašė visiškai panaikinti jos patiriamų išlaidų, susijusių su vaikų kelionės išlaidų kompensavimu.
18. Taigi šiuo atveju byloje yra susiklosčiusi tokia situacija, jog atsakovė, kuri, remiantis įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi, vienašališkai pakeitė vaikų gyvenamąja vietą, šiuo metu, nors ir laikinai (iki teismo sprendimo priėmimo) yra išvis atleidžiama nuo pareigos bent iš dalies kompensuoti ieškovo patiriamas kelionės išlaidas į kitą miestą. Tokia situacija, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, sukuria papildomas įtampas bei galimus kilti konfliktus tarp šalių, taip pat neįtvirtina kompromisinio ginčo sprendimo.
19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, taip pat tai, kad atsakovė neteikė reikalavimo dėl dalies ieškovo patiriamų išlaidų kompensavimo ar maksimalaus dydžio nustatymo, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju egzistuoja pagrindas daryti išvadą, jog teismas atsakovės prašymą iš dalies tenkino nepagrįstai bei nesant tam pagrindo išėjo už reiškiamo reikalavimo ribų, nors reikalavimo turinys iš esmės buvo susijęs su šalių patiriamų išlaidų kompensavimo klausimu, o ne nepilnamečių vaikų interesais, nustatytais taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
20. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra laikinai iki teismo sprendimo priėmimo užtikrinti laikiną padėties stabilumą ar operatyviai reaguoti į pasikeitusias aplinkybes, dėl kurių yra būtina užtikrinti laikiną teisių apsaugą. Nagrinėjamu atveju atsakovės pareikštame prašyme pakeisti taikomas laikinąsias apsaugos priemones nėra nurodomos esmingai pasikeitusios aplinkybės, dėl kurių atsirado būtinumas keisti taikomas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. kad esmingai pasikeitė jos materialinė padėtis, netikėtai ženkliai išaugo vaikų poreikiai ar įvyko kitas nenumatytas įvykis, kuris nebuvo žinomas ir sąlygotas pačios atsakovės.
21. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su atsakovės prašymo pagrįstumu bei pagrindu peržengti pateikto prašymo ribas, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovės prašymas pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti atsakovės A. Š. prašymą pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.