Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stulpinienės, Remigijaus Armino, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant pareiškėjui A. B., jo atstovei advokatei Marijai Ulbienei, atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovei Monikai Vaitilavičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – pateikti informaciją apie laisvą neužstatytą žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui ir patvirtinimo grąžintino žemės sklypo ploto nuosavybės teisių atkūrimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

pareiškėjas A. B. siekia atkurti nuosavybės teises natūra į buvusio savininko J. R. nuosavybės teise valdytą iki 1940 metų nekilnojamojo turto nacionalizacijos išlikusį nekilnojamąjį turtą – 0,2343 ha žemės sklypą Nr. 35, esantį Palangoje (duomenys neskelbtini), Palangos miesto centrinės dalies kvartale Nr. 33. Iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos ir byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai yra išlikę. J. R. 1939-10-28 varžytinėse nupirko šį žemės sklypą. Palangos miesto apylinkės teismo 1992-08-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-315/92 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. B. buvo įvaikintas J. R. ir sudarė vieną šeimą. Pareiškėjo motina E. R. 1991-08-31 padavė prašymą atkurti natūra nuosavybės teises į sutuoktinio J. R. valdytą iki nacionalizacijos nekilnojamąjį turtą. Palangos miesto valdybos 1992-04-16 potvarkiu Nr. 77 nuspręsta jai atkurti nuosavybės teises, o 1992-09-25 potvarkiu Nr. 202 nuspręsta atkurti nuosavybės teises pareiškėjui A. B., tačiau nuosavybės teisių atkūrimo procesas nebaigtas (b.l. 11-19, 81-83, savininko J. R. nuosavybės teisių atkūrimo byla b.l.1-168 ). Byloje nekyla ginčas dėl pareiškėjo teisės atkurti nuosavybės teises į buvusiam savininkui J. R. priklausiusį žemės sklypą. Ginčas tarp ginčo šalių kyla dėl to, ar pagrįstai pareiškėjui neatkuriamos nuosavybės teisės dėl ginčo teritorijos priskyrimo Palangos miesto savivaldybės tarybos 2002-08-26 sprendimu Nr. 136 (papildytu 2003-05-08 sprendimu Nr. 25) rekreacijos, poilsio tikslams ir pripažinimo svarbia vietos bendruomenei bei reikalinga savivaldybės funkcijoms vykdyti, t. y. valstybės išperkamai žemei (b.l. 72-77).

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau Atkūrimo įstatymas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau Tvarka su vėlesniais pakeitimais). Piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, nagrinėjimo tvarką nustato Tvarkos 106 punktas. Jame įtvirtinta nuostata, kad piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į miestuose esančius žemę ir mišką nagrinėja miestų, rajonų žemėtvarkos skyriai, vadovaudamiesi nuosavybės teises patvirtinančiais dokumentais ir savivaldybių tarybų patvirtintais žemės sklypų planais, kai piliečiams grąžinama natūra laisva (neužstatyta) žemė, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusi miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose ir nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo žemėtvarkos skyriui pagal nustatytąja tvarka patvirtintus teritorijos detaliuosius planus pateikia informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei. Pareiškėjas siekia, kad būtent šiuos veiksmus atliktų Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius, pateikdamas informaciją kartografinėje medžiagoje, jog žemės sklypas, į kurį pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises, yra laisvas ( neužstatytas) ir nereikalingas visuomenės poreikiams. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei. Iš šios teisės normos turinio matyti, jog yra du kriterijai, kai žemė gali būti grąžinta natūra: 1) žemė yra laisva (neužstatyta); 2) ji nėra išperkama Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje numatytais atvejais.

Teismas nagrinėjamoje byloje tirdamas įrodymus, sieks nustatyti, ar ginčo sklypas atitinka nurodytus kriterijus. Aplinkybę, jog prašomas natūra grąžinti žemės sklypas yra laisvas (neužstatytas) įrodo žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje bei antstolės Redos Vizgaudienės 2010-02-17 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 301 užfiksuoti duomenys (b.l. 52-55, 166-179). Iš žemės sklypo kadastro duomenų ir 2008-11-05 ribų paženklinimo – parodymo akto matyti, jog žemės ūkio naudmenų, miškų, statinių žemės sklype nėra (b.l. 53-54). Antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole taip pat nurodyta, jog sklype nėra statinių, želdinių, teritorijoje auga pavieniai medžiai. Pažymėtina, jog 1939-10-28 žemės perleidimo akte Nr. 57882 nurodyta, kad J. R. 1939-10-28 varžytinėse įsigijo žemės sklypą kartu su jame augančiais medžiais (b.l. 11-14). Atsakovas atsiliepimu ir jo atstovė taip pat pripažįsta aplinkybę, kad ginčo žemės sklypas yra neužstatytas (laisvas). Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog ginčo sklypas yra laisvas (neužstatytas).

Grąžinamo nekilnojamojo turto priskyrimą valstybės išperkamo turto kategorijai reglamentuoja Atkūrimo įstatymo 12 straipsnis, kurio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: (...) bendroms gyventojų reikmėms; visuomeninei statybai bei rekreacijai; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui.

Ginčo sklypas yra teritorijoje, suplanuotoje Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000-05-25 sprendimu Nr. 32 patvirtintu Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu (b.l. 67). Detaliojo plano dalis, apimanti ginčo teritoriją, yra galiojanti. Iš tekstinės Palangos miesto centrinės detaliojo plano dalies sprendinių matyti, jog ginčo sklypas patenka į kvartalą Nr. 33, kurio naudojimo paskirtis yra gyvenamoji teritorija. Žemės sklypas, į kurį pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises, priskirtas bendrojo naudojimo teritorijai (b.l. 69-70, 97-104). Liudytojas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Kuznecovas patvirtino aplinkybę, jog sklypas tikrai yra urbanizuotoje teritorijoje – „Gabijos“ gyvenamųjų namų kvartale (b.l. 133). Teritorinio planavimo dokumento sprendiniuose nurodyta, kad Palangos miesto centrinė dalis 1995 metais įtraukta į Nekilnojamojo kultūros vertybių registro vietovių sąrašą (U2) ir yra saugoma teritorija pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio 2008-04-08 išvadoje Nr. (7.12)Kl-43 nurodyta, kad žemės sklypas, į kurį pareiškėjas siekia atsikurti nuosavybės teises yra nekilnojamosios kultūros vertybės Palangos kapinyno II (reg. Nr. A390P) teritorijoje, kuris pripažintas saugotinu moksliniam pažinimui (b.l. 101-104, 130). Palangos miesto savivaldybės tarybos 2002-08-26 sprendimo Nr. 136 1.47 punktu teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) likę želdinių plotai priskirti rekreacijos, poilsio tikslams (b.l. 108-109). Tarybos 2003-05-08 sprendimu Nr. 25 (pakeitusiu 2002-08-26 sprendimą Nr. 136) visa ginčo teritorija, esanti tarp (duomenys neskelbtini) priskirta rekreacijos, poilsio tikslams (b.l. 105-107). Atsakovas 2003-05-08 sprendimo Nr. 25 2 punktu suderino informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę Palangos mieste. Informacijoje, kuri pateikta grafine forma, pažymėta valstybės išperkama, laisva (neužstatyta), užstatyta žemė ir kadastriniai sklypai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004-06-25 sprendimu administracinėje byloje Nr. A2-177-04 konstatavo, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos 2002-08-26 sprendimu Nr. 136 ir 2003-05-08 sprendimu Nr. 25 patvirtinta informacija vertintina kaip geografinių informacinių duomenų bazė, fiksuojanti situaciją teritorijoje konkrečiu laikotarpiu ir galinti kisti ir kad tai nėra teisinis pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima apskrities žemėtvarkos skyriui teikti išvadą dėl prašyme nurodomo žemės sklypo priklausymo valstybės išperkamai žemei. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodytoje administracinėje byloje pažymėjo, kad informacija kartografinėje medžiagoje apie laisvą žemę turi būti teikiama dėl kiekvieno piliečių prašymo atkurti nuosavybės teises atskirai ir tai yra minėto prašymo nagrinėjimo procedūros dalis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose, aprobuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2005 m. lapkričio 24 d. pasitarime, bei administracinėse bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A7–276–04; 2007-06-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A10-640/2007; 2010-02-01 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-438-305/2010 ir kt.) nuosekliai laikosi pozicijos, kad Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje nurodytus žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei ir šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Jeigu tokios nuorodos teritorijos planavimo dokumente nėra, sklypas (piliečiui pageidaujant) turi būti grąžinamas natūra. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo doktrinoje taip pat formuluoja nuostatas, jog visuomenės poreikiai, kuriems pagal Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį paimama nuosavybė – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui. Pagal Konstituciją paimti nuosavybę (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas. Paimant nuosavybę visuomenės poreikiams turi būti siekiama pusiausvyros tarp įvairių visuomenės bei jos narių teisėtų interesų (Konstitucinio Teismo 2001-04-02 nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-06-25 nutartyje administracinėje byloje Nr. A10-640/2007 pažymėjo, jog ar žemė turi būti grąžinama natūra, ar valstybės išperkama, lemia ne detalaus plano buvimas ar jo nebuvimas, o tai, ar yra pagrįstas visuomenės poreikis tai konkrečiai žemei, ir ar žemė yra laisva. Pagal Konstituciją nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams – tai kiekvienu atveju individualus įstatymų nustatyta tvarka priimamas sprendimas dėl privačia nuosavybės teise priklausančio turto paėmimo (Konstitucinio Teismo 1998-06-18 nutarimas). Neteisėtai nusavintos žemės grąžinimo natūra teisėtiems savininkams prioritetą įtvirtina ir Atkūrimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nuostatos.

Iš bylos duomenų matyti, jog A. B. prašymas nebuvo išsamiai ir objektyviai išnagrinėtas. Palangos miesto savivaldybės komisija dėl laisvos (neužstatytos) žemės 2008-08-06 ir 2009-06-18 nagrinėdama A. B. 2007-07-27, 2009-01-29 ir 2009-04-06 prašymus, nutarė, kad laisvos žemės nėra, remdamasi tik Tarybos 2003-05-08 sprendimu Nr. 25 suformuota geografinių informacinių duomenų baze, o ne įvertinusi konkrečias aplinkybes, leidžiančias konstatuoti, kad žemės sklypas gali būti grąžinamas natūra atkuriant nuosavybės teises (b.l. 26, 34). Nagrinėjamu atveju pateikti Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendiniai visuomeninio poreikio buvimą pageidaujamai grąžinti natūra žemei išreiškia tik bendrais bruožais. Pažymėtina, kad detaliame plane teritorija pažymėta kaip bendrojo naudojimo, o Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003-05-08 sprendimu Nr. 25 ji priskirta rekreacijos tikslams, nors iš detaliojo plano sprendinių matyti, jog rekreacijos tikslams yra skirta kita teritorija, neapimanti ginčo sklypo. Atsakovės argumentai dėl negalimumo suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui dėl to, kad dalis pretenduojamo susigrąžinti žemės sklypo yra nekilnojamosios kultūros vertybės – Palangos kapinyne pripažintini nepagrįstais, nes Atkūrimo įstatymas nenumato, kad nuosavybės teisės neatkuriamos į žemę, esančią nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijose. Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos respublikos kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys būtent tokią poziciją išdėsto išvadoje dėl nuosavybės teisių atkūrimo šioje saugomojoje teritorijoje (b.l. 130). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių konkretų plotą nekilnojamosios kultūros vertybės (kapinyno), patenkančios į ginčo žemės sklypą. Iš proceso šalių paaiškinimų matyti, kad jis apima tik dalį žemės sklypo. Nagrinėjamu atveju žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui gali būti suformuotas įvairiais būdais, pvz. grąžinant pareiškėjui ne visą prašomą 0,2343 ha sklypą, o išjungiant į jį patenkančią kapinyno dalį, arba nustatant apribojimus, servitutus, susijusius su nekilnojamąja kultūros vertybe ir pan. Nurodytų klausimų sprendimas yra atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos kompetencija tiek pateikiant informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, tiek formuojant žemės sklypą, nustatant jo dydį ir apribojimus. Teismo vertinimu, dėl nurodytų faktinių aplinkybių nagrinėjamu atveju negali būti patenkinta pareiškėjo skundo dalis dėl įpareigojimo atsakovą patvirtinti konkretaus dydžio, t.y 0,2343 ha ploto žemės sklypą, kaip grąžintiną nuosavybės teisių atkūrimui. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius kaip viešojo administravimo subjektas įgyvendindamas jam priskirtas funkcijas pats turi priimti sprendimą dėl konkretaus žemės sklypo ploto pateikdamas informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) ir neišperkamą žemės sklypo dalį.

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), konkretaus visuomenės poreikio nėra, žemės sklypas yra laisvas (neužstatytas), yra išlikęs buvusioje teritorijoje ir patenka į teritorijos planavimo dokumentu suplanuotą gyvenamąją teritoriją. Pareiškėjo A. B. prašymas tenkintinas iš dalies, remiantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius įpareigotinas atlikti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte nustatytas procedūras, t y. pateikti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Palangos miesto žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) ir valstybės neišperkamą J. R. nuosavybės teise priklausiusią žemę iki 1940 m. nekilnojamojo turto nacionalizacijos. Skundas dalyje dėl įpareigojimo nustatyti konkretų 0,2343 ha plotą kartografinėje medžiagoje netenkintinas kaip nepagrįstas, remiantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85 – 89 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

n usprendė:

įpareigoti atsakovą Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių atlikti per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte nustatytas procedūras ir pateikti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Palangos miesto žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) ir valstybės neišperkamą J. R. nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangos miesto centrinės dalies gyvenamųjų namų kvartale Nr. 33,

atmesti skundo dalį dėl įpareigojimo atsakovą Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių pateikiamoje Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Palangos miesto žemėtvarkos skyriui informacijoje kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) ir valstybės neišperkamą J. R. nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nurodyti 0,2343 ha ploto žemės sklypą.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.