Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turintis vidurinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), teistas (patrauktas baudžiamojon atsakomybėn) 40 kartų. paskutiniai teistumai:

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį (4 epizodai) – paskirta 10 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė. Bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžiu, Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. spalio 23 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, paskiriant galutinę – 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, paskirta galutinė 22 parų arešto bausme;

- Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. kovo 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal 178 straipsnio 5 dalį, paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė;

- Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį, paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis prie 2024 m. sausio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 1 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 11 mėnesių;

- Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. kovo 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi, pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2 veikos), paskirta galutinė subendrinta 30 parų arešto bausmė;

- Vilniaus regiono teismo Trakų rūmų 2024 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, paskirta 45 parų arešto bausmė;

Taip pat jis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (10 veikų), 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį (3 veikos) ir 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo ir bausmių apėmimo būdu, paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams (nuosprendis neįsiteisėjęs).

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2023 m. lapkričio 30 d., apie 17.07 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), iš prekybos salėje alkoholio skyriuje esančių lentynų paėmė 1 vnt. spiritinio gėrimo „Riga Black balsam espresso“, 40 %, 0,5 l, kurio vertė 10,59 Eur, 6 vnt. spiritinio gėrimo „Riga Black balsam mint&choc“, 30%, 0,5 l, kurio 1 vnt. vertė 11,99 Eur (bendra vertė 71,94 Eur) , 4 vnt. likerio „Jägermeister“, 35%, 0,5 l, kurio 1 vnt. vertė 16,99 Eur (bendra vertė 67,96 Eur), 1 vnt. likerio „Jägermeister scharf“, 33%, 0,7 l, kurio vertė 16,99 Eur, šias prekes susidėjo į su savimi turėtą juodos spalvos kuprinę, po ko, nešinas kuprine, išėjo iš parduotuvės nesumokėjęs už prekes, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį, 167,48 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais D. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad D. G. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis D. G., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino ir nurodė, kad įvykio nelabai prisimena, tačiau sutinka su tuo, kas nurodyta kaltinime, pamena, kad pavogė gėrimus, jų niekam nepardavė, suvartojo pats.

Pažymėtina, kad kaltinamajam D. G. pareikštame kaltinime buvo nurodyta, jog minėta vagystė buvo įvykdyta apie 12.10 val., tačiau, susipažinus su byloje esančiais įrodymais, nėra aišku, kuo remiantis buvo nustatytas toks vagystės laikas. Tačiau iš byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės bei vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, jog šioje byloje aptariama vagystė buvo įvykdyta apie 17.07 val.. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas patikslina kaltinimą, jame nurodydamas teisingą nusikalstamos veikos padarymo laiką. Toks kaltinimo patikslinimas jo esmės nekeičia ir nesunkina kaltinamojo padėties.

Skirdamas bausmes kaltinamajam D. G., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas (nedidelės vertės turto vagystė), nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, pagrobtos prekės parduotuvei negrąžintos, todėl jų savininkui UAB (duomenys neskelbtini) padaryta reali žala, kuri, turimais duomenimis, nėra atlyginta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad kaltinamasis yra recidyvistas, tačiau teismas pažymi, kad pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Nagrinėjamu atveju D. G. padarė ne tyčinį nusikaltimą, o tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, todėl jis negali būti laikomas recidyvistu. Atitinkamai teismas nepripažįsta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad veiką padarė recidyvistas.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį D. G. – jis yra darbingo amžiaus, SODROS duomenimis vykdantis individualią veiklą (2 t., b. l. 61), tačiau konkretesnių duomenų apie kaltinamojo užimtumą neturima, paties kaltinamojo teigimu jis šiuo metu įkalinimo įstaigoje nedirba. Kaltinamasis yra teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) net 40 kartų, daugiausia už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei (2 t., b. l. 9-28), labai daug kartų baustas administracine tvarka, be kita ko, ir už smulkias vagystes, paskirtos baudos nesumokėtos (2 t., b. l. 29-60), paties teigimu priklausomybių neturi, nusikalstamas veikas vykdė, nes nebuvo iš ko gyventi, nusikalstama veika padarytos žalos nėra atlyginęs.

Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis yra daug kartų teistas už panašaus pobūdžio bei kitokių nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, kas akivaizdžiai rodo, kad ir ši D. G. padaryta nusikalstama veika – nedidelės vertės turto vagystė, yra ne atsitiktinė klaida, o sistemingas ir sąmoningas jo elgesys, ir kad kaltinamasis akivaizdžiai nerodo noro elgtis pagal pripažintas visuomenės elgesio normas, yra linkęs pragyvenimui pelnytis neteisėtais būdais, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti D. G. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus tik griežčiausią jos sankcijoje numatytą arešto bausmę, jos dydį nustatant lygų arešto bausmės, skirtinos už baudžiamojo nusižengimo padarymą, maksimaliam dydžiui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis D. G. pripažino savo kaltę, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi jam paskirta arešto bausmė sumažintina trečdaliu.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (10 veikų), 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį (3 veikos) ir 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo ir bausmių apėmimo būdu, paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Šis nuosprendis šiuo metu yra neįsiteisėjęs, byla nagrinėjama apeliacinėje instancijoje. Atsižvelgiant į tai, kad minėtu nuosprendžiu gali būti išspręstas D. G. paskirtų bausmių subendrinimo klausimas su anksčiau jo atžvilgiu priimtais nuosprendžiais, teismas vertina, kad, siekiant išvengti galimo dvigubo bausmių bendrinimo, šiuo nuosprendžiu D. G. paskirtą arešto bausmę šiuo metu nėra tikslinga bendrinti su kitais jo atžvilgiu priimtas nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bausmių bendrinimą bus tikslinga atlikti vykdymo procese, įsiteisėjus visiems D. G. atžvilgiu priimtiems nuosprendžiams.

Kaltinamajam D. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

Šioje baudžiamojoje byloje UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį dėl 167,48 Eur turtinės žalos, kurią sudaro 2023 m. lapkričio 30 d., apie 17.07 val. iš UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės pavogtų prekių vertė (1 t., b. l. 66). Civiliniu ieškiniu prašoma priteisti suma atitinka byloje nustatytą D. G. 2023 m. lapkričio 30 d. apie 17.07 val., UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), įvykdytos vagystės metu pagrobtų prekių vertę bendrą vertę (167,48 Eur). Iš bylos duomenų matyti, kad šios vagystės metu pagrobtos prekės parduotuvei nebuvo grąžintos, todėl UAB (duomenys neskelbtini) realiai patyrė civiliniame ieškinyje nurodytą žalą. Pažymėtina, kad civilinį ieškinį teisme pripažino ir pats kaltinamasis. Atsižvelgiant į išdėstytą, UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistinas pilna apimtimi iš kaltinamojo D. G. UAB (duomenys neskelbtini) naudai.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gegužės 28 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad dėl kaltinamajam D. G. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybė patyrė 270,83 Eur išlaidų.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo D. G. gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, kadangi kaltinamasis D. G. bylos nagrinėjimo metu atliko laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamojo D. G. gynėju teisme buvo paskirtas advokatas Kęstutis Blažys.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.

Tačiau pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje, vertinant kaltinamojo D. G. turtinę padėtį, pažymėtina, kad kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, šiuo nuosprendžiu jam paskirta reali arešto bausmė, todėl kaltinamojo laisvė ir galimybė dirbti bei gauti pajamas yra suvaržyta, taip pat šiuo nuosprendžiu patenkinus civilinį ieškinį, iš kaltinamojo yra priteista atlyginti jo padaryta turtinė žala. Teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamojo turtinė padėtis yra sunki, todėl nagrinėjamu atveju netikslinga priteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gegužės 28 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl šioje pažymoje nurodytos išlaidos iš kaltinamojo D. G. nepriteistinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su vaizdo įrašais, saugoma voke, prisegtame prie bylos 2 tomo viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. G. paskirti galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam D. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikinti.

UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš D. G. 167,48 Eur UAB (duomenys neskelbtini) naudai turtinei žalai atlyginti.

Nepriteisti iš D. G. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gegužės 28 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su vaizdo įrašais, saugomą voke, prisegtame prie bylos 2 tomo viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamajam D. G., kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23-29 straipsniai. Konkrečią arešto bausmės atlikimo vietą nuteistajam, atsižvelgdama į šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga. Visa arešto bausmė atliekama vienoje bausmės atlikimo vietoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto bausmės iš vienos šios bausmės atlikimo vietos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje bausmės atlikimo vietoje. Konkrečios arešto bausmės atlikimo vietos parinkimo ir nuteistųjų arešto bausme perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą tvarką nustato teisingumo ministras.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą (šiuo atveju – į Kauno kalėjimą, adresu Technikos g. 34, LT-51256 Kaunas, tel. Nr. (8 37) 452 371). Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo – per dvidešimt dienų nuo teismo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.