Tauragės apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui R. Š., institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilalės rajone, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas R. Š. teismo posėdžio metu parodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies. Neprieštarauja, kad sūnaus E. Š. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jo motina, tačiau sutinka mokėti išlaikymą po 150 Eur, nes 200 eurų vaikui yra tikrai per daug. Neranda gero darbo, todėl nedirba. Negali dirbti fizinio darbo, nes turi sveikatos problemų dėl nugaros. Neturi pateikti dokumentų apie sveikatos būklę ir teismui nepateiks. Padeda mama, draugė ir iš to egzistuoja, o ne gyvena. Malkas paskaldo, mašiną paremontuoja. Sūnų parsiveža pas save, jis turi savo kambarį, su juo bendrauja, važinėja su sūnumi. Aplanko su sūnumi močiutę, gimines, kūmą, daug kur su sūnumi važinėja. Išvažiuojant kiekvieną kartą sūnui duoda po 10 eurų. Gimtadienį sūnus šventė pas jį ir gimtadienio proga giminaičiai jam davė 100 eurų. Šią vasarą sūnui nupirko telefoną, tai ieškovė jam užskaitė kaip išlaikymą. Be to, vasarą su sūnumi važinėjo po Lietuvą, jam pripirko šortų, marškinėlių, šlepečių. Buvo Kaune zoologijos sode. Su sūnumi bendravimas yra geras, šiltas. Dabar sūnui yra nupirkęs keturratį ir su juo važinėjasi. Mano, kad 150 eurų užtenka sūnaus išlaikymui. Ieškovė neprieštarauja dėl bendravimo su sūnumi. Neįgalumo neturi, tačiau negali dirbti sunkių fizinių darbų, nes turi problemų su nugara. Daugiau savo vaikų neturi. Turi sugyventinę, kuri turi savo vaikų. Nenori dirbti už minimalų atlyginimą. Per mėnesį vieną ar du kartus važiuoja pas ieškovę pasiimti vaiką pas save, todėl kainuoja kelionės. Sutinka mokėti išlaikymą sūnui po 150 eurų, nes jis važiuoja parsivežti sūnų iš ieškovės ir daug išleidžia kelionėms.

Institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė D. J. pateiktoje išvadoje bei posėdžio metu nurodė, jog pritaria ieškovės reikalavimams bei rekomenduoja E. Š. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove pagal jos gyvenamąją vietą. Išklausius vaiko nuomonę, E. Š. pareiškė, jog nori gyventi su mama, o su tėvu nori bendrauti ir pas jį svečiuotis, jų tarpusavio santykiai yra geri. Dėl išlaikymo dydžio nustatymo palieka spręsti teismui. Ginčo dėl bendravimo tvarkos nėra, todėl šiuo klausimu nepasisako.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje šalių paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad I. V. ir R. Š. yra nepilnamečio vaiko E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 5). 2012 m. liepos 13 d. Telšių rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1642-304/2012 iš R. Š. priteistas išlaikymas sūnui E. Š., periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Lt iki sūnaus pilnametystės (b. l. 4). Ieškovė 2014 m. liepos 19 d. sudarė santuoką su D. V. (b. l. 7). Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė augina tris nepilnamečius vaikus (b. l. 6). Iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos pateiktos pažymos Nr. 363 matyti, jog ieškovė gauna išmokas vaikui, kurios siekia apie 210,90 Eur per mėnesį (b. l. 8). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog atsakovas R. Š. niekur nedirba, nekilnojamojo turto neturi, turi dvi transporto priemones: Subaru Legacy Outback“ 2001 m. gamybos ir „“Volkswagen Sharan“ 2000 m. gamybos.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė I. V. prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus E. Š., gim. 2008 m. rugpjūčio 29 d., gyvenamąją vietą su ja, vaiko motina pagal pastarosios gyvenamąją vietą. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.169 straipsnio 1 dalį, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. CK 3.174 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). Bylos duomenimis nustatyta, kad vaikas faktiškai gyvena su ieškove, jai ir sutuoktiniui priklausančiame būste, yra jos prižiūrimas ir auklėjamas. Teismas laiko, kad tarp ieškovės ir vaiko yra susiformavę tvirti abipusiai ryšiai. Ieškovė užtikrina tinkamas sąlygas vaiko vystymuisi. Atsakovas su vaiku bendrauja pasiimdamas savaitgaliais pas save į namus, kur sąlygos E. Š. taip pat yra sudarytos geros. Atsakovas neprieštarauja, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina I. V., tam pritarė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė. Atsižvelgiant į išdėstytą, į teisėtus vaiko interesus, siekiant, kad nepilnamečiui vaikui būtų sudarytos saugios, pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad jis užaugtų humanišku bei doru visuomenės nariu, bei nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, ieškovės I. V. reikalavimas tenkintinas ir E. Š. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove pagal jos gyvenamąją vietą (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 5 dalis). Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1, 3 dalys). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Pagal šią teisės normą pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

Bylos medžiagoje esantys įrodymai iš esmės patvirtina ieškinio aplinkybes apie E. Š. išlaikymui patiriamas išlaidas. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovė iš dalies įrodė nepilnamečiui sūnui išlaikyti patiriamų išlaidų buvimą.

Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, sveikata ir panašiai), bet taip pat skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, saviraiškai, gabumų lavinimui.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo į teismą kreipėsi praėjus septyniems metams, taigi vaiko poreikiai po priimto teismo sprendimo, kuriuo išlaikymas buvo priteistas po 86,88 Eur (300 Lt) kas mėnesį, pasikeitė, tai yra padidėjo. Šalių sūnus E. Š. pradėjo lankyti mokyklą, todėl atsirado papildomų išlaidų, susijusių su jo ugdymu, gabumų lavinimu, saviraiškos pomėgiais ir pan. Be to, pažymėtina, pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Todėl sutiktina su ieškovės pozicija, kad iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis sūnui po 86,88 Eur (300 Lt) nebeatitinka vaiko poreikių ir vaiko poreikiai yra pakitę.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Ieškovės paskaičiavimu kas mėnesį sūnaus išlaikymui sudaro išlaidos maistui, rūbams, pramogoms, žaislams, mokyklai, higienos reikmenims, kelionės išlaidoms. Nurodė, jog apytikriai sūnui išleidžiama suma per mėnesį yra 200 eurų. Teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti, jog nepilnamečiui vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Byloje duomenų, kad E. Š. turi specialiųjų poreikių nėra.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo priteisimo atsižvelgtina į šalių turtinę padėtį, vaiko E. Š. amžių ir to sąlygotus poreikius, tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, nors jis teigia turintis sveikatos problemų, tačiau byloje nepateikta tai patvirtinančių įrodymų. Be to teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, kad atsakovas dėl sveikatos sutrikimų, kažkokių fizinių ar psichinių trūkumų negalėtų susirasti pakankamai gerai apmokamo darbo ir teikti reikiamo dydžio išlaikymą šalių nepilnamečiui sūnui E. Š.. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas mano, kad 170 Eur vaikui per mėnesį atsakovo skiriama išlaikymo suma kartu su ieškovės, pas kurią gyvena šalių sūnus, teikiamu išlaikymu laikytina protingomis ir realiomis, užtikrinančiomis fizinį ir socialinį vystymąsi, išlaidomis tokio amžiaus vaikui (CK 1.5 straipsnis). Skiriant tokias išlaidas vaikui, pasiekiama protinga vaiko poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių teikti atitinkamą išlaikymą pusiausvyra. Įvertinus visus įrodymus, iš atsakovo R. Š. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui E. Š. po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos – 2019 m. liepos 2 d. iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu). Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Ieškovė I. V. skirtina nepilnamečio vaiko E. Š. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja (CK 3.185, 3.190 straipsniais).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Patenkinus ieškovės reikalavimus iš dalies, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 85 Eur žyminio mokesčio. Už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 30 Eur žyminis mokestis (170 Eur – 86,88 Eur = 83,12 Eur; 83,12 Eur x 12 mėnesių ×3 proc. = 30 Eur (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pagal 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 15,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 15,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nepilnamečio vaiko E. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal jos gyvenamąją vietą.

Pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1642-304/2012 priteisto išlaikymo dydį ir iš atsakovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2019 m. liepos 2 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 85 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus) sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti iš R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 30 Eur (trisdešimties eurų) žyminį mokestį. Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: žyminis mokestis.

Priteisti iš R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 15,40 Eur (penkiolika eurų 40 centų) teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.