Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartimi administracinę bylą Nr. I3-4281-426/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02362-2021-1) pagal pareiškėjo A. V. patikslintą skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos 2021 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. 1SS-1002-(5.59 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutarė pagal teismingumą perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

6. LR Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalies nuostatose ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo Taisyklėse, patvirtintose LR Žemės ūkio ministro ir LR Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr.3D-452/DI-513, kurių 2.6 papunktyje nurodyta, jog projektai yra rengiami, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas LR Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.

12. Teismo posėdžio metu ieškovas argumentus, išdėstytus savo procesiniuose dokumentuose, palaikė pilnai ir prašė teismo ieškinį tenkinti pilnutinai.

15. Be to, laisvas valstybinės žemės sklypas turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus, o neatitinkant tokių reikalavimų, negali būti pradėtas rengti formavimo ir pertvarkymo projektas ir žemės sklypas negali būti formuojamas bei vėliau parduodamas, kaip įsiterpęs žemės sklypas.

16. Nurodė, kad Nutarimo 692 2.15 papunktyje yra nustatyti kriterijai, kuriuos turi atitikti valstybinės žemės plotas, kad jį būtų galima parduoti ar išnuomoti ne aukciono būdu, kaip įsiterpusį žemės sklypą, t. y. visų pirma, žemės plotas turi būti įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, o taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) ; antra, žemės sklypo dydis turi neviršyti ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha - kitose teritorijose, tačiau įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą bei trečia, žemės ploto negalima suformuoti nauju žemės sklypu.

17. Be to, tuo atveju, jeigu toksai žemės plotas ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, jis nelaikytinas įsiterpusiu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, o taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai ir tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas.

18. Be to, jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, yra laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta ir jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, tai yra laikoma, jog įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas ; jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, yra laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys.

20. Be to, ieškovas kartu su ieškiniu pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019-12-11 raštą Nr. A256-1470/19 (2.14.2.12-ŽEM) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą”, kuriame Vilniaus miesto savivaldybės administracija taip pat pabrėžė, jog ieškovo pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, tokiu būdu, nei atsakovė, nei Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kuri yra projekto rengimo organizatorė, nesukūrė ieškovui jokių teisinių prielaidų įsigyti ieškovo pageidaujamą valstybinės žemės plotą. Be to, atsakovė neturi ir jokių duomenų, kad projekto organizatoriaus sprendimas, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019-12-11 raštas Nr. A256-1470/19 (2.14.2.12-ŽEM), būtų apskųstas ar panaikintas ir šių duomenų ieškovas taip pat nepateikė į šią civilinę bylą.

21. Atsakovė padarė išvadą, kad ieškovo ieškininis reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą pripažinti 2019-12-10 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-1017-(14.49.81.) nustatytą 227 kv. m valstybinės žemės sklypą įsiterpusiu ir leisti jį prisipirkti yra visiškai nepagrįstas, kadangi nepateikti jokie įrodymai, kurie lemtų atsiliepime nurodytos atsakovės pozicijos ir priimtų raštų neteisėtumą bei yra neįrodyta, jog skundžiamame rašte ieškovui buvo pateikta neišsami informacija.

23. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė argumentus, išdėstytus atsakovės procesiniuose dokumentuose, palaikė pilnai ir prašė teismo ieškovo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

24. Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio, šalių ir jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriuje 2020-09-25 buvo gautas ieškovo prašymas (registracijos Nr. 49PR4-235) dėl valstybinės žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) išpirkimo. Vilniaus miesto skyrius, išnagrinėjęs šį ieškovo prašymą, 2020-10-13 raštu Nr. 49SFN-3482-(14.49.104) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo ieškovą apie tai, kad nagrinėjamu atveju valstybinėje žemėje nėra ieškovo nuosavybės teise valdomų ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių, kurių eksploatacijai būtų galima suformuoti valstybinės žemės sklypą, ir nėra galimybės suformuoti įsiterpusį žemės sklypą, atitinkantį Nutarimo 2.15 papunktyje nustatytą apibrėžimą, kadangi nurodytoje vietoje galima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypus ; nėra teisinio pagrindo priimti sprendimą suformuoti valstybinės žemės sklypą ir be aukciono parduoti ieškovui, todėl yra netikslinga rengti projektą, kurio sprendiniai negalės būti įgyvendinti.

25. Iš bylos medžiagos turinio nustatyta, jog Nacionalinėje žemės tarnyboje 2021-01-15 buvo gautas pakartotinis ieškovo 2021-01-15 prašymas (registracijos Nr. 1GP-525) parduoti / išsinuomoti valstybinės žemės plotą. Vilniaus miesto skyrius, atsakydamas į šį ieškovo 2021-01-15 prašymą, 2021-02-09 raštu Nr. 49SD-1174-(14.49.136 E.) „Dėl informacijos pateikimo ((duomenys neskelbtini))” nurodė, kad ieškovui jau buvo atsakyta į analogišką paklausimą ankstesniu raštu, o taip pat nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius dėl žemės sklypo projekto rengimo reikalavimų pateikimo per sistemą į Vilniaus miesto skyrių nesikreipė.

26. Iš bylos medžiagos turinio taip pat nustatyta, kad Nacionalinėje žemės tarnyboje 2021-06-07 buvo gautas ieškovo 2021-06-07 skundas (registracijos Nr. 1GS-460) dėl Vilniaus miesto skyriaus priimtų sprendimų panaikinimo ir leidimo pirkti žemės sklypą. Nacionalinė žemės tarnyba, išnagrinėjusi ieškovo skundą, 2021-06-23 raštu Nr. 1SS-1002-(5.59E.) atsisakė tenkinti ieškovo 2021-06-07 skundą ir nurodė, jog norimas įsigyti valstybinės žemės sklypas neatitinka nei LR Žemės įstatymo, nei LR Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunktyje įtvirtintų įsiterpusio valstybinės žemės ploto kriterijų bei sąvokų. Be to, įvertinus ieškovo kartu su skundu teikiamą UAB „Geodezinis planas“ parengtą „Šlaito pjūviai“ planą, yra nustatyta, jog ieškovo pageidaujamas įsigyti laisvos valstybinės žemės plotas ribojasi su ieškovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ir nesuformuota valstybine žeme ir nors ieškovo norimą įsigyti valstybinės žemės plotą sudaro plokštuma, kurios valstybinės žemės ploto pietrytinėje dalyje esanti kraštinė yra apie 9 metrus, o šiaurės rytų dalyje apie 6,6 metrų, matuojant nuo žemės sklypo ribos, ir šlaitas, kurio braunos iki papėdės nuolydis yra didesnis kaip 20 laipsnių, šiuo atveju yra nelaikytinas įsiterpusiu valstybinės žemės plotu, kadangi už šio ieškovo pageidaujamo įsigyti valstybinės žemės ploto yra nesuformuota valstybinė žemė ir šiuo atveju, ieškovo nurodomas kaip įsiterpęs 227 kv. m. ploto valstybinės žemės plotas neatitinka Nutarimo 692 2.15 papunkčio nuostatų reikalavimų, kuriuose yra nurodyta, jog įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, o taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.

Dėl ginčo esmės

27. Pažymėtina tai, kad LR Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatose yra įtvirtina, jog valstybinės žemės sklypai yra parduodami be aukciono, kai jie yra įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija LR Vyriausybės nustatyto dydžio, šių sklypų savininkams. Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis yra nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus.

28. Be to, maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato žemės reformos ir kiti įstatymai (LR Žemės įstatymo 10 str. 6 d.), o valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato LR Vyriausybė (LR Žemės įstatymo 10 str. 7 d.). Pažymėtina tai, kad nurodytas teisininis reglamentavimas leidžia teigti, jog pagal bendrąją taisyklę nauji žemės sklypai yra parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu tik išimtiniais atvejais, kurie turi būti vertinami ir aiškinami būtent žvelgiant į jų numatymo tikslus.

29. LR Žemės įstatymo 40 str. 1 d. nuostatose yra numatyta, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra rengiami, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas LR Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais yra sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, ir projekto rengimą organizuoja savivaldybių administracijos direktorius.

30. Be to, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo tvarką reglamentuoja Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo Taisyklės, patvirtintos LR Žemės ūkio ministro ir LR Aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1- 513. Vadovaujantis LR Žemės įstatymo 40 straipsnio 4 dalies 2 punkto bei Taisyklių 12 punkto nuostatomis, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą miestų ir miestelių teritorijose organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Taisyklių 2 punkto nuostatose taip pat yra nurodyta, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams ir projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams. Taisyklių 2 punkto nuostatose yra nurodyti atvejai, kuriems yra rengiamas projektas, t. y. 2.5 papunktyje yra nurodyta, jog kai formuojami nauji valstybinės žemės sklypai (išskyrus atvejus, kai sklypai formuojami LR Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka) ; 2.6 papunktyje yra nurodyta, kad kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas LR Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Be to, Taisyklių 19 punkto nuostatose yra nustatyta, jog iniciatoriai, nurodyti Taisyklių 13.1 - 13.10 papunkčiuose, prašymą organizuoti projekto rengimą pateikia raštu užpildydami Taisyklių 1 priede nurodytą prašymo formą arba užpildydami elektroninę prašymo formą žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje savivaldybės administracijos direktoriui, kai projektą pageidaujama rengti miesto ar miestelio teritorijoje. Be to, Taisyklių 21 punkto nuostatose taip pat yra nustatyta, jog organizatorius prašymą organizuoti projekto rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti rengti projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti projekto rengimą ir apie tai ne vėliau kaip per penkias darbo dienas sistemos priemonėmis informuoja prašymą pateikusį iniciatorių ; kai priimamas sprendimas pradėti rengti projektą, organizatorius, atsižvelgdamas į projekto tikslus, per sistemą parengia projekto rengimo reikalavimus, o taip pat organizatorius dėl reikalavimų pateikimo per sistemą kreipiasi į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį, kai organizatorius yra savivaldybės administracijos direktorius ir projekto teritorijoje (ar jos dalyje) yra Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės sklypas.

31. Ištyręs šioje civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, teismas daro išvadą, jog ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas visa apimtimi (LR CPK 176 str. – 179 str.).

32. Teismas daro išvadą, jog visi pateikti rašytiniai įrodymai šioje byloje patvirtina tą esminę aplinkybę, kad ieškovo pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės plotas visiškai neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, kadangi nagrinėjamu atveju valstybinėje žemėje nėra ieškovo nuosavybės teise valdomų ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių, kurių eksploatacijai būtų galima suformuoti valstybinės žemės sklypą, o taip pat nėra jokios galimybės suformuoti įsiterpusį žemės sklypą, atitinkantį Nutarimo 692 2.15 papunktyje nustatytą apibrėžimą, kadangi nurodytoje vietoje galima suformuoti racionalaus dydžio bei ribų žemės sklypus, todėl ieškovo argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

33. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas šiuo atveju netinkamai interpretuoja įstatymų bei poįstatyminių aktų nuostatas, tokiu būdu sukurdamas prielaidas abejoti atsakovės veiksmų teisėtumu bei pagrįstumu, tačiau iš visos bylos medžiagos turinio matyti, jog atsakovė jokių įstatymų bei poįstatyminių aktų nuostatų savo veiksmais nepažeidė ir atsakovė šiuo atveju tinkamai aiškina, interpretuoja bei taiko visas įstatymų ir poįstatyminių aktų nuostatas, todėl ieškovo argumentai ir šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

34. Iš šioje civilinėje byloje esančio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019-12-11 rašto Nr. A256-1470/19 (2.14.2.12-ŽEM) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą” turinio matyti, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija ieškovui jau yra nurodžiusi šias aplinkybes, kad ieškovo pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir nei atsakovė, nei Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kuri yra projekto rengimo organizatorė, nesukūrė ieškovui jokių teisinių prielaidų įsigyti šį ieškovo pageidaujamą valstybinės žemės plotą. Be to, šioje civilinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad projekto organizatoriaus sprendimas, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019-12-11 raštas Nr. A256-1470/19 (2.14.2.12-ŽEM), būtų apskųstas, panaikintas ar pakeistas ir tokių duomenų ieškovas į šią civilinę bylą nepateikė (LR CPK 176 str. – 179 str.).

35. Teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškininis reikalavimas įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą pripažinti 2019-12-10 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-1017-(14.49.81.) nustatytą 227 kv. m valstybinės žemės sklypą įsiterpusiu ir leisti jį ieškovui prisipirkti yra visiškai nepagrįstas, kadangi į šią civilinę bylą nepateikti jokie įrodymai, kurie lemtų atsakovės atsiliepime nurodytos pozicijos bei atsakovės priimtų raštų neteisėtumą, t. y. ieškovas nepateikė į šią civilinę bylą jokių rašytinių įrodymų, kurie keistų esmę ir atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.

36. Teismas taip pat pilnai sutinka su atsakovės argumentais apie tai, kad ieškovas, pageidaudamas įsigyti, jo manymu įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą, visiškai nesivadovavo teisės aktais, reglamentuojančiais įsiterpusių žemės sklypų įsigijimo procedūrą bei neatliko jokių veiksmų, nurodytų Taisyklių 19 punkto nuostatose, t. y. iš pradžių ieškovas raštu turėjo kreiptis į organizatorių, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, ir pateikti prašymą organizuoti projekto rengimą, užpildydamas Taisyklių 1 priede nurodytą prašymo formą arba užpildydamas elektroninę prašymo formą Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje, kai projektą pageidaujama rengti miesto ar miestelio teritorijoje. Ir tik organizatoriui priėmus sprendimą rengti projektą, organizatorius, atsižvelgdamas į projekto tikslus, per sistemą parengia projekto rengimo reikalavimus, o taip pat organizatorius dėl reikalavimų pateikimo per sistemą kreipiasi į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį, kai organizatorius yra savivaldybės administracijos direktorius ir projekto teritorijoje (ar jos dalyje) yra Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomas valstybinės žemės sklypas (Taisyklių 21 punktas), tačiau tokių rašytinių įrodymų šioje civilinėje byloje taip pat nėra pateikta, todėl darytina išvada, jog ieškovas nesilaikė įstatymų nuostatose nustatytos tvarkos dėl įsiterpusių žemės sklypų įsigijimo (LR CPK 176 str. – 179 str.).

37. Teismas taip pat daro išvadą, kad šioje civilinėje byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų ir apie tai, jog ginčo žemės sklypas visgi yra įsiterpęs (pagal įstatymų nuostatas bei reikalavimus) ir tokiu būdu šis ginčo sklypas gali būti pripažintinas kaip įsiterpusiu žemės sklypu, be to, taip pat ginčo sklype nėra ir jokių ieškovo registruotinų statinių bei atsakovė nurodė tą aplinkybę, kad šiuo atveju yra realiai galima suformuoti naują ir registruotiną sklypą, tokiu būdu esant šių aplinkybių visetui, ieškovo ieškininio reikalavimo patenkinimas yra negalimas teisine prasme, todėl jis yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas ir atmestinas pilna apimtimi (LR CPK 176 str. – 179 str).

38. Sutinkamai su LR CPK 92 str. bei 2014-09-23 LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro Įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakymo 2011-11-07 Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nuostatomis, iš ieškovo Valstybės naudai yra priteistinos 11,25 EUR pašto išlaidos.

39. Kiti šalių nurodyti argumentai bei pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam šios civilinės išnagrinėjimui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Išieškoti iš ieškovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) Valstybės naudai 11,25 pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.