Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovui advokato padėjėjui Juliui Mačerniui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. L. (toliau ir – pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2015 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. A11-18128/15(1.1.47-T1), kuriuo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir –ATPK) 172 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 144 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde nurodoma, kad Vilniaus savivaldybės administracija 2015 m. liepos 30 d. išdavė asociacijai „Taksi Vilnius veža“ leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu „VW Touran“ (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 2015 m. rugsėjo 4 d. tarp M. L. ir asociacijos „Taksi Vilnius veža“ buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Pareiškėjas pažymi, kad Vilniaus savivaldybės administracija, išduodama leidimą, nurodo transporto priemonės identifikavimo numerį, tačiau nenurodo valstybinio numerio. Ši aplinkybė svarbi tuo, jog taksi veiklos priežiūrą vykdanti institucija nesulygino leidime nurodyto identifikacinio numerio, dėl ko nepagrįstai buvo surašytas nutarimas. Pareiškėjo teigimu, jis teikė taksi paslaugas turėdamas galiojantį savivaldybės išduotą leidimą taksi veiklai. M. L. taip pat nurodo, jog jis su asociacija „Taksi Vilnius veža“ sudarė jungtinės veiklos sutartį, jam buvo suteikta transporto priemonė „VW Touran“ (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kartu su taksometru bei leidimu vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi. Taigi, pareiškėjo manymu, jis nepadarė jokio administracinės teisės pažeidimo, nes teikė taksi paslaugas, turėdamas galiojantį leidimą taksi veiklai bei taksometrą. Be to, pareiškėjas nurodo, kad jis užsiima individualia veikla, kuri įregistruota Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, jis turi teisę verstis taksi veikla pagal jungtinės veiklos sutartį, nes ji neprieštarauja įstatymams bei kitiems norminiams aktams. Pareiškėjo nuomone, leidimas verstis taksi veikla yra išduodamas ne vairuotojui, o konkrečiam automobiliui. Dėl šios priežasties jis, būdamas asociacijos nariu, turi teisę teikti taksi paslaugas, nes leidimas suteikia teisę asociacijai verstis tokia veikla, o asociacijos nariams pagal tą patį leidimą turi būti suteiktos identiškos teisės, nes pagal asociacijos įstatus, asociacija koordinuoja asociacijos narių veiklą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. L. ir jo atstovas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. L. skundas netenkintinas.

ATPK 172 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą. Administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tais atvejais, kai asmuo, užsiimantis komercine ar ūkine veikla, nesilaiko konkrečiai veiklai nustatytos tvarkos. Šis pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek neatsargiai. ATPK 172 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, todėl sprendžiant dėl asmens administracinės atsakomybės pagal šį ATPK straipsnį būtina nurodyti kito teisės akto normą (nuostatą), kurios reikalavimus asmuo pažeidė.

Skundžiamu nutarimu M. L. pripažintas kaltu padaręs ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, nes 2015 m. rugsėjo 29 d., apie 21.05 val., L. Stuokos-Gucevičiaus g. 1, Vilniuje, automobiliu „VW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su uždėtu taksi plafonu ant automobilio stogo ir taksometru (duomenys neskelbtini) salono viduje, teikė taksi paslaugas – laukė keleivių, neturėdamas vežėjo vardu išduoto leidimo taksi veiklai ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 12 dalį, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 punkto bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 punkto reikalavimus.

Byloje nėra ginčo dėl to, jog M. L. 2015 m. rugsėjo 29 d. apie 21.05 val., L. Stuokos-Gucevičiaus g. 1, Vilniuje, automobiliu „VW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su uždėtu taksi plafonu ant automobilio stogo ir taksometru (duomenys neskelbtini) salono viduje, teikė taksi paslaugas – laukė keleivių. Tokios aplinkybės nustatytos byloje surinktais ir laikantis ATPK 256 ir 257 straipsnių reikalavimų teisingai įvertintais įrodymais, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame M. L. pripažino pažeidimą (b. l. 22-23), nuotrauka (b. l. 24), M. L. posėdžio metu duotu paaiškinimu, kad situacija yra žinoma, darbdaviai sakė, kad vykdoma veikla teisėta (b. l. 25). Šių faktų, kaip ir to, kad savo vardu nebuvo įgijęs leidimo vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi, M. L. neneigė ir apklausiamas teisme. Vis tik nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar 2015 m. liepos 30 d. leidimas vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo išduotas asociacijai „Taksi Vilnius veža“, galioja ir M. L., kuris yra šios asociacijos narys ir yra sudaręs jungtinės veiklos sutartį su šia asociacija bei turi teisę užsiimti individualia taksi veikla, ar M. L. šiuo konkrečiu atveju yra laikytinas vežėju ir būtent jam kaip savarankiškam subjektui turėjo būti išduotas leidimas vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi. Pažeidimo faktas ir M. L. kaltė padarius ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą iš esmės grindžiama tuo, kad M. L. nepateikė jo vardu išduoto leidimo taksi veiklai, taip pat nepateikė darbuotojo pažymėjimo, patvirtinančio, kad jis su asociacija „Taksi Vilnius veža“ yra susijęs darbo santykiais.

Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 12 dalį, keleiviams vežti lengvaisiais automobiliais taksi išduodamas leidimas, tokius leidimus vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išduoda, galiojimą sustabdo, leidimo galiojimo sustabdymą ar leidimo galiojimą naikina savivaldybės, kurios teritorijoje keleiviai bus vežami lengvaisiais automobiliais taksi, vykdomosios institucijos Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka. Leidimai išduodami vežėjams, pageidaujantiems verstis keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veikla ir turintiems lengvuosius automobilius, atitinkančius Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus. Kiekvienam lengvajam automobiliui išduodamas atskiras leidimas. Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 punktą, vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami galiojantį leidimą. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 punktas numato, kad vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka išduotą leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi. Taigi paminėtų teisės aktų nuostatos nustato reikalavimus, keliamus subjektams (vežėjams), norintiems užsiimti taksi veikla, t. y. vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi gali tik vežėjai, turintys nustatyta tvarka išduotą galiojantį leidimą.

Pažymėtina, jog leidimas vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi yra išduodamas vežėjui, o ne transporto priemonei, tačiau teikti paslaugas galima tik su konkrečiu automobiliu, kuris yra nurodytas leidime.

Iš 2015 m. liepos 30 d.Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimo vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog šiuo leidimu asociacijai „Taksi Vilnius veža“ buvo suteikta teisė teikti keleivių vežimo lengvuoju automobiliu taksi paslaugas transporto priemone „VW Touran“ (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Iš 2015 m. rugsėjo 4 d. jungtinės veiklos sutarties, sudarytos tarp asociacijos „Taksi Vilnius veža“ ir M. L., matyti, jog šios sutarties tikslas yra sudaryti teisinį pagrindą jos dalyviams bendromis jėgomis teikti taksi paslaugas Vilniaus mieste, gaunant iš šios veiklos pelną. Šioje sutartyje yra aptarti ir sutarties dalyvių įnašai į jungtinę veiklą, t. y. asociacija įsipareigoja paruošti darbui taksi automobilius, kuriais kiti dalyviai naudojasi taksi veikloje, keleivių lengvaisiais automobiliais taksi vežėjo statusas ir kt., o M. L. įsipareigoja turėti taksi veiklai reikalingas ir teisės aktuose numatyta tvarka patvirtintas kompetencijas, individualios veiklos vykdytojo statusą ir kt. (b. l. 6-8). Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktos informacijos matyti, jog M. L. nuo 2015 m. sausio 14 d. yra įregistravęs individualią veiklą pagal pažymą (Taksi veikla).

Bylai reikšmingų aplinkybių kontekste teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 7 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog vežėjas yra įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti keleivius ir krovinius. Įmonė suprantama taip, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 2 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog įmonė yra bet kuris fizinis, bet kuris juridinis pelno siekiantis ar nesiekiantis asmuo, bet kuri juridinio asmens statuso neturinti pelno siekianti ar nesiekianti asociacija ar asmenų grupė arba bet kuri valstybės įstaiga, turinti savarankiško juridinio asmens statusą ar pavaldi tokį statusą turinčiai valdžios institucijai ir besiverčianti keleivių gabenimo veikla, arba bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, besiverčiantis krovinių vežimo veikla komerciniais tikslais. Iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos atsiliepimo matyti, jog yra laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, jeigu vežėjas yra įmonė, tai taksi paslaugas teikiantis asmuo turi būti vežėjo darbuotojas, t. y. asmuo su vežėju privalo būti susijęs darbo santykiais. Vis tik tokia pozicija nėra pagrįsta jokiu teisiniu reglamentavimu, jokiomis konkrečiomis teisės normomis, jų sisteminiu, loginiu ar kitokiu aiškinimu. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos atsiliepime nurodytuose teisės aktuose nėra įtvirtintas reikalavimas, jog teikiantis taksi paslaugas asmuo būtų vežėjo darbuotojas, t. y. būtų siejamas su įmone darbo santykiais, taip pat nėra įtvirtintas draudimas asmenims, siekiantiems vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi, teisės aktuose nustatytose ribose pasirinkti jiems tinkamiausias veiklos formas. Čia pastebėtina, kad pagal jau minėtą Reglamentą (EB) Nr. 1071/2009, įmonė suprantama pakankamai plačiai, t. y. kaip įmonė yra vertinami tiek fiziniai asmenys, tiek jų grupės ir t. t. Nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog M. L., būdamas asociacijos „Taksi Vilnius veža“ narys, turėdamas teisę užsiimti individualia taksi veika, sudaręs jungtinės veiklos sutartį su minėta asociacija, kuri turi leidimą vežti keleivius konkrečiu lengvuoju automobiliu taksi, negalėjo teikti taksi paslaugų tol, kol su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis. Teismo įsitikinimu, tokie fiziniai asmenys su vežėju gali būti susiję ir kitų sutarčių, kurios neprieštarauja teisės aktų reikalavimams ir užtikrina konkrečios veiklos atitikimą viešajam interesui, pagrindu.

Vis tik vien tie faktai, kad M. L. buvo įregistravęs individualią veiklą pagal pažymą ir sudaręs jungtinės veiklos sutartį su asocijacija „Taksi Vilnus veža“, kuri turėjo teisę (leidimą) teikti keleivių vežimo lengvuoju automobiliu taksi paslaugas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje automobiliu „VW Touran“ (duomenys neskelbtini), savaime nepaneigia fizinio asmens M. L. pareigos įstatymų nustatyta tvarka taip pat gauti leidimą vykdyti taksi veiklą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju jungtinės veiklos dalyviai yra du savarankiški subjektai – asociacija „Taksi Vilnius veža“ ir M. L., kurie abu pirmiau minėto reglamento prasme laikomi vežėjais. Pirmiau minėtų Leidimų išdavimo taisyklių 7 punkte reglamentuota, jog leidimas išduodamas vežėjui, įregistravusiam įmonę (filialą) arba, jei vežėjas fizinis asmuo, deklaravusiam gyvenamąją vietą savivaldybės teritorijoje, turinčiam nuosavybės teise priklausantį ar kitais teisėtais pagrindais valdomą, turintį ne daugiau kaip 7 sėdimas vietas, įskaitant vairuotojo vietą, lengvąjį automobilį, atitinkantį Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus. Taigi, šios taisyklės kelia savarankiškus reikalavimus tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims, siekiantiems vykdyti taksi veiklą, t. y. būti vežėjais. Teismas pažymi, kad skundžiamame nutarime nurodyti imperatyvūs Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 12 dalies, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 punkto bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 punkto reikalavimai, kurie patenka į viešosios teisės reguliavimo sritį, negali būti pakeisti, paneigti ar savaip interpretuojami pagal privatinės teisės principus ir taisykles, kurios taikytinos ir jungtinės veiklos sutartims. Priešingu atveju susidarytų tokia situacija, kai kiekvienas asmuo, siekiantis užsiimti licencijuojama veikla, tačiau neturintis licencijos (leidimo), sudaręs sutartį su subjektu turinčiu tokią licenciją (leidimą), galėtų užsiimti veikla, kuriai jis apskritai neturi nei įstatymų reikalaujamų privalomų reikalavimų, kompetencijų, ar gebėjimų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jungtinės veiklos instituto esmė yra suvienyti subjektų pajėgas bei išteklius bendros veiklos vykdymui siekiant bendro tikslo. Tokiu atveju, partneriai veikia kaip vienas jungtinės veiklos subjektas, tačiau jungtinės veiklos sutartimi negali būti panaikinama kiekvieno iš šios sutarties dalyvių pareiga savivaldos institucijose gauti reikalingus veiklai vykdyti leidimus, ar pateisinamas šios pareigos nevykdymas. Esant tokiai situacijai kiekvienas iš jungtinės veikos dalyvių turi būti kontroliuojančios institucijos (šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgalioto asmens) atstovo patikrintas, ar atitinka įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina, kad šiuo atveju, tiek asociacija „Taksi Vilnius veža“, tiek M. L. mokesčių administratoriui buvo deklaravę, jog vykdo keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veiklą, taigi kiekevienas iš šių subjektų laikytinas savarankišku vežėju ir kiekvienas privalo gauti leidimą teikti keleivių vežimo lengvuoju automobiliu taksi paslaugas Vilniaus miesto savivaldybės ribose net ir tuo atveju, jeigu jie jungtinės veiklos sutartimi suvienijo savo pajėgas ir išteklius, siekdami bendro tikslo – teikti taksi paslaugas Vilniaus mieste.

Esant tokiam teisinam reglamentavimui teismas konstatuoja, kad M. L. pagrįstai pripažintas kaltu pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį dėl to, kad pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 12 dalį, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 punkto bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 punkto reikalavimus, 2015 m. rugsėjo 29 d., apie 21.05 val., L. Stuokos-Gucevičiaus g. 1, Vilniuje, automobiliu „VW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su uždėtu taksi plafonu ant automobilio stogo ir taksometru (duomenys neskelbtini) salono viduje, teikė taksi paslaugas – laukė keleivių, neturėdamas vežėjo M. L. vardu išduoto leidimo taksi veiklai. M. L. prieš pradėdamas vykdyti keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veiklą neįgydamas tokio leidimo nebuvo pakankamai rūpestingas, nepasidomėjo tokiai veiklai keliais esminiais įstatymo reikalavimais, todėl šį administracinį teisės pažeidimą padarė neatsargia kaltės forma.

Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2015 m. lapkričio 11 d. nutarimas Nr. A11-18128/15(1.1.47-T1) yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti M. L. skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. L. skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2015 m. lapkričio 11 d. nutarimą Nr. A11-18128/15(1.1.47-T1) nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.