Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, I3-4102-331/2020

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-10-08
Bylos Nr.: I3-4102-331/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02158-2020-3
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Henrikas Sadauskas (pirm.), Mefodija Povilaitienė, Gediminas Užubalis
Pareiškėjas: UAB "Žaliasis vėjas"
Atsakovas: Lietuvos verslo paramos agentūra

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I3-4102-331/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02158-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gedimino Užubalio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Žaliasis vėjas“ skundą atsakovei Viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau – ir Agentūra, Atsakovė) 2020 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. 2020-R4-2463 atmetė pareiškėjos paraišką Nr. 01.2.1-LVPA-K-856-01-0038, kaip neatitinkančią priemonės „Eksperimentas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo 1 priedo 1.1 ir 1.2 bendrųjų reikalavimų projektams (b. l. 5-8, 153-159).

Šalies argumentai

2. Pareiškėja pateikė teismui skundą ir prašo panaikinti Agentūros 2020 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 2020-R4-2463, kuriuo atmesta pareiškėjos paraiška Nr. 01.2.1-LVPA-K-856-01-0038 ir įpareigoti Agentūrą nagrinėti pareiškėjos pateiktą paraišką Nr. 01.2.1-LVPA-K-856-01-0038 dėl projekto „Cigarečių filtrų depozito ir apskaitos sistema“ (b. l. 4).

2.1. Paaiškino, kad nesutinka su priimtu sprendimu, nes Projekto įgyvendinimo metu, ketino aktyviai dirbti su valstybinėmis institucijomis inicijuojant teisinius aktus ir įstatymo pataisas, numatančias teisinį reglamentavimą dėl cigarečių filtrų žymėjimo, kuris būtų privalomas visiems gamintojams. Vykdant MTEP veiklas buvo numatoma siekti ne tik atrasti efektyviausią ir mažiausią neigiamą žmogaus sveikatai darantį cigarečių filtrų žymėjimo būdą, bet ir siekti, kad žymėjimo proceso kaštai gamintojams būtų kuo mažesni arba išvis nekainuotų arba dėl ekonominės naudos ir aplinkosauginių veiksnių, būtų subsidijuoti valstybės. Sistemos naudotojai būtų valstybinės institucijos bei privatūs juridiniai asmenys.

2.2. Teigia, kad Projektu siekia sukurti cigarečių filtrų depozito ir apskaitos sistemą, kuriai nėra analogų pasaulyje. Analizuojant sistemos komercializavimo galimybes, buvo nagrinėjami rinkoje ir pasaulyje esantys tam tikri sprendiniai, siekiant kontroliuoti tabako gaminių stebėjimą ir atsekamumą, žymint cigarečių pakuotes, taip mažinant juodąją cigarečių pardavimo rinką ir prisidedant prie aplinkos taršos mažinimo, surenkant kuo daugiau cigarečių filtrų. SICPATRACE skaitmeninė valdymo sistema, naudojama valdžios institucijų, siekiant kontroliuoti tiekimo grandines, susijusias su akcizais apmokestinamų produktų gamyba, importu, eksportu ir platinimu. Produktų kategorijų pavyzdžiai yra tabakas, spiritas, vynas, alus, taip pat kitos vartojimo prekės. SICPATRACE stebi tiekimo grandines, unikaliai ir saugiai žymėdama, sekdama ir autentifikuodama prekes per visą jų gyvavimo ciklą. Tai suteikia visišką matomumą valdžios institucijoms, siekiančioms sumažinti neteisėtą prekybos praktiką, pavyzdžiui, per mažą deklaravimą, mokesčių vengimą, kontrabandą, padirbinėjimą ir neteisėtų prekių platinimą. Pagrindiniai parametrai: SICPATRACE sistemos GS1 ir PSO FCTC reikalavimus atitinkantys sprendimai įdiegti 17 šalių ir daugiau nei 1000 gamybos linijų, apimančių įvairius pramonės sektorius. Kasmet „SICPATRACE ®" ženklina ir seka daugiau nei 80 milijardų gaminių. SICPATRACE ® yra pajėgi žymėti daugiau nei 60 000 produktų per valandą gamybos linijoje. Interneto nuoroda (https://www.sicpa.com/). Pagrindiniai parametrai: sistema dirba su ES šalimis - remiantis ES tabako gaminių direktyva (EUTPD) (2014/40 / ES), „Worldline" pateikia programinius sprendimus, kurie sugeneruoja ir išduoda unikalius identifikavimo kodus (UID). Sistemą sudaro kelios sujungtos duomenų bazės, kuriomis vykdymo tikslais gali naudotis ES šalių valdžios institucijos ir Komisija. Sistema padeda veiksmingiau kovoti su neteisėta prekyba ES. Sistema kasmet apdoroja ir stebi milijardus finansinių ir produktų judėjimo sandorių. Interneto nuoroda (https://worldline.com/en/home/solutions.html).

2.3. Pažymėjo, kad siekiant nustatyti tinkamiausią ir efektyviausią žymėjimo būdą - reikia atlikti skirtingų spausdinimo technologijų pritaikymo numatytai veiklai analizę ir tyrimus, nustatant jų trūkumus ir privalumus. Buvo detalizuojama, kad naudojant giliaspaudę ir fleksografinę spausdinimo technologijas, identifikuotini ženklai būtų spausdinami ant cigarečių popieriaus ar filtro popieriaus (ne ant galutinių gaminių) ruošinių. Šiais būdais galima atspausdinti mažiausius galimus elementus, reikiamą jų kiekį ir reikiamojoje vietoje ar pozicijoje. Tai masinis ženklų užnešimo būdas, ženklai turėtų būti unifikuoti, galima naudoti tamponografijos ir skaitmeninės pjezoelektrinės spaudos metodus atspausdinti ženklus ant kiekvieno konkretaus gaminio - cigaretės. Toks ženklinimo būdas gali turėti įtakos trukmei, reikalingai paženklinti kiekvieną cigaretės filtrą, tai ir būtų atliekama projekto metu.

2.4. Mano, kad cigarečių filtrų depozito ir apskaitos sistema bus pradėta kurti su jau fundamentaliai išrastomis technologijomis, todėl dalis fundamentalios technologijos jau išrasta ir bus integruojama maketo kūrimo metu, tačiau tokio tipo sistema - nėra sukurta ir tai naujas produktas pasauliniu mastu. Visa kelių komponentų sistema, sprendžianti nuorūkų tinkamo atsikratymo motyvacijos problemą, taršos mokesčio apskaitos problemą, bei kovos su kontrabandos būdų į rinką paleidžiamų produktų problemą - dar nebuvo sukurta ir pasauliniu mastu nebuvo pristatytas tokio prototipo konceptas.

2.5. Atkreipė dėmesį, kad verslo plane nurodyti minimalūs mokslo darbuotojų kvalifikaciniai reikalavimai yra mechanikos arba elektronikos inžinerijos srityje. Konkretūs darbuotojai bei dokumentai, pagrindžiantys jų turimą kompetenciją projekto veiklų vykdymui, pateikti nebuvo.

3. Atsakovė su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti (b. l. 93-103). Paaiškino, kad pagal Frascati vadovą „naujos žinios“ yra laikoma mokslo bendruomenėje pripažinti egzistuojantys moksliniai arba technologiniai apribojimai, kurių neįmanoma išspręsti įprastinėmis, patirtį turinčio programuotojo, elektronikos ar mechanikos inžinieriaus žiniomis. Tuo tarpu pareiškėja, skunde pateikia klaidinančią informaciją, atskleidžia kompetencijos trūkumą duomenų perdavimo srityje, nes pareiškėjos teigimu, RESTfull servisai naudojami tik ten, kur yra patikimas ryšys, tačiau ši informacija neatitinka tikrovės, kadangi duomenų nepersiuntimo problema sprendžiama visų pirma juos sukaupiant vidiniame kaupiklyje, o atsiradus ryšiui perduodama į serverį apdorojant klaidų pranešimus – pvz., jei RESTfull protokolas negrąžino teigiamo atsakymo, priimama, kad duomenys nepasiekė serverio ir jie toliau laikomi vidiniame kaupiklyje, o jei duomenys buvo persiųsti – jie iš vidinio kaupiklio pašalinami. Tokiu pat ryšio nestabilumu pasižymi teritorijos, kurios surenka įvairių skaitiklių parodymus, autotransporto sekimo sistemos, tačiau jose naudojamas RESTfull protokolas taip pat sėkmingai veikia. Visa tai pasiekiama panaudojant vidinį kaupiklį, kad nesant ryšiui, būtų užtikrintas duomenų sukaupimas. Pareiškėjas nei paraiškoje, nei paraiškos vertinimo metu MQTT protokolo naudojimo galimybių neanalizavo. Todėl skunde pateikia naują argumentą, kuris nebuvo pateiktas paraiškos vertinimo metu, todėl neturi ir negali būti vertinamas kaip turintis įtakos paraiškos vertinimo rezultatams, atsižvelgiant į Projektų taisyklių 5.1 papunktyje įtvirtintą lygiateisiškumo principą, kad visoms tam tikro kvietimo teikti paraiškas arba iš ES struktūrinių fondų lėšų siūlomų bendrai finansuoti valstybės ar regionų projektų sąrašo (toliau – valstybės ar regiono projektų sąrašas) paraiškoms ir (ar) projektams turi būti taikomi vienodi planavimo, vertinimo ir įgyvendinimo priežiūros principai bei į tai, kad pagal Projektų taisyklių 118 punktą Pareiškėjas paraiškos vertinimo metu Agentūrai paprašius turėjo teisę ir pareigą pateikti papildomus dokumentus ir informaciją, o Agentūra turėjo pareigą paraišką įvertinti turimos informacijos pagrindu (Projektų taisyklių 118 punkte nustatyta, jeigu pareiškėjas per nustatytą terminą per DMS arba, kai dokumentų ir (ar) informacijos negalima pateikti per DMS, projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytais būdais pateikia ne visus prašomus dokumentus ir (ar) informaciją, įgyvendinančioji institucija atlieka paraiškos vertinimą vadovaudamasi ta informacijos ir (ar) dokumentų dalimi, kuri yra pateikta). Tačiau net jei Pareiškėja paraiškoje būtų analizavusi MQTT protokolo naudojimo galimybes, paraiškos vertinimo rezultato tai nebūtų pakeitę, nes MQTT protokolo dokumentacija yra viešai prieinama (http://mqtt.org), kaip ir viešai prieinamos yra programavimo įrankių bibliotekos (https://github.com/mqtt/mqtt.github.io/wiki/libraries), kuriose esančiais duomenimis programuotojas gali pasinaudoti. Pagal priemonę „Eksperimentas“ nefinansuojami projektai, kurie yra skirti bazinių žinių įgijimui, todėl pareiškėja, norėdama panaudoti MQTT protokolą, turėtų tiesiog pasamdyti personalą, kuris geba naudotis MQTT protokolu, o tai yra įprastinės programavimo veiklos, kurios pagal Frascati vadovo 2.72 punktą nėra laikomos MTEP veiklomis. Pareiškėja neįvardijo, koks konkrečiai mokslinis arba technologinis neapibrėžtumas yra neišspręstas MQTT protokole ir jo aprašyme pateiktas kaip kliūtis, neleidžianti to protokolo panaudoti praktikoje.

3.1. Pažymi, kad MQTT kaip ir RESTfull protokolas gali būti naudojamas HTTP lygiu, kuris yra užtikrinamas 3G technologija. Todėl pareiškėjos argumentas, kad jai būtinai reikia naudoti palydovinį ryšį dėl MQTT technologijos taip pat neatitinka tikrovės arba parodo pareiškėjos kompetencijos trūkumą. Be to, pareiškėja nenurodė, kokią konkrečiai palydovinę technologiją naudotų, atitinkamai palydovinės technologijos naudojimo galimybės pareiškėjos taip pat nebuvo analizuotos nei paraiškoje, nei papildomai paraiškos vertinimo metu teiktuose atsakymuose. Taigi pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančios informacijos dėl 3G ryšio panaudojimo, todėl pareiškėja neturi bazinių duomenų perdavimo žinių ir dėl to negali pateikti argumentų nei kodėl MQTT protokolui reikalingas būtent palydovinis ryšys, nei koks mokslinis ar technologinis neapibrėžtumas egzistuoja 3G arba palydovinio ryšio technologijose. Pareiškėjos mikroschemos komponentų išdėstymas yra įprastinė elektronikos inžinieriaus veikla, kuri sprendžiama ne MTEP veiklų, o įprastinių veiklų pagalba, pareiškėja neįvardijo, kodėl netinka rinkoje esantys komponentai.

3.2. Nesutinka su pareiškėjos teiginiais dėl rūkančių žmonių motyvavimo (motyvaciją pakeltų specialūs cigarečių surinkimui skirti punktai su socialinėmis, sporto reklamomis, skatinant išreikšti savo nuomonę, palaikyti vieną ar kitą sporto šaką arba konkretų sportininką), nes nei paraiškoje, nei paraiškos vertinimo metu papildomai teiktoje informacijoje pareiškėja neįvardijo ir neanalizavo, o tik pateikė kelis pavyzdžius, kaip ši problema sprendžiama pasaulyje, nekuriant sudėtingų technologijų. Pareiškėjos pateikti pavyzdžiai kaip tik parodo, kaip nekuriant sudėtingų technologijų, galima bet kur pakabinti po nuorūkų surinkimo dėžutę su „balsavimo“ galimybe ir tuo pačiu išspręsti pagrindinę pareiškėjos verslo plane nurodytą problemą – sumažinti nuorūkų taršą.

3.3. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos argumentas, kad buvo ketinama aktyviai dirbti su valstybinėmis institucijomis inicijuojant teisinius aktus ir įstatymo pataisas, nesudaro prielaidų, kad toks įstatymas spės išeiti iki projekto įgyvendinimo ar po projektinės priežiūros pabaigos. Todėl pareiškėja turėtų savo lėšomis aktyviai dirbti su valstybinėmis institucijomis ir tik patvirtinus tokias įstatymo pataisas būtų aiškus sukurto produkto komercializavimo pagrindas be rizikos, ar toks pagrindas apskritai būtų įteisintas. Todėl net ir esant reikiamoms įstatyminėms pataisoms, projektas pagal Aprašą turi atitikti būtiną kriterijų – juo turi būti sprendžiamos mokslinės ir (arba) technologinės problemos, kurių pareiškėja paraiškos vertinimo metu nepagrindė.

3.4. Pareiškėjos kuriamas produktas nėra naujas, nes pagal Frascati vadovą „naujos žinios“ yra laikoma mokslo bendruomenėje pripažinti egzistuojantys moksliniai arba technologiniai apribojimai, kurių neįmanoma išspręsti įprastinėmis, patirtį turinčio programuotojo, elektronikos ar mechanikos inžinieriaus žiniomis. Pažymi, kad jei programuotojas niekada nedarė duomenų mainų esant blogoms ryšio sąlygoms, tai vertinama kaip jo neturėjimas patirties, o tų žinių įgijimas jam bus laikomas bazinių žinių mokymusi, tačiau jokiu būdu ne tiriamuoju moksliniu darbu.

3.5. Pareiškėjas niekaip nepagrindžia, kodėl kontrabandinių cigarečių vartotojas, kuris depozito nemokėtų, mestų į konteinerį nuorūkas. Toks vartotojas iš anksto žinotų, kad jokių pinigų už tai negaus, be to, jis taip pat neturėtų jokio intereso galimai išduoti savo pigesnių cigarečių tiekėjo. Todėl šis argumentas nepagrindžia, kad egzistuoja kažkokia mokslinė ar technologinė problema, kurią pašalinus, bus surinktos kontrabandinės cigaretės ir dėl to mažės kontrabandos mąstai.

3.6. Pareiškėja pripažįsta, kad neturi pakankamai tinkamos kvalifikacijos projektą vykdysiančių asmenų, todėl planuoja pritraukti naujus kvalifikuotus specialistus. Taigi pareiškėja patvirtina, kad rengdama paraišką pakankamos kvalifikacijos ekspertų neturėjo, todėl tai paaiškina, kodėl projektas yra parengtas netinkamai, neatskleidžiant galbūt egzistuojančių mokslinių ar technologinių neapibrėžtumų. Pažymi, kad tinkamos kvalifikacijos specialistai gebėtų projekto rengimo stadijoje atskirti, kur yra įprastinės programavimo veiklos, o kur MTEP. Tuo tarpu, jei projekto rengimo stadijoje nebuvo apibrėžtas MTEP neapibrėžtumas, pareiškėja negali teigti, kad pasamdžius tinkamą personalą MTEP atsiras, nes Agentūra paraiškos vertinimo stadijos metu turi įvertinti ir nustatyti, kokius MTEP neapibrėžtumus turės tikrinti ir vertinti projekto įgyvendinimo eigoje. Pareiškėja iki kvietimo teikti paraiškas termino pabaigos jau turėjo būti parengusi paraiškas pagal Aprašo, Frascati vadovo, Projektų taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus bei aiškiai identifikavę, kokias mokslines ar technologines problemas spręs, kokia bus projekto komanda ir reikalavimai jos kompetencijai, o ne tai daryti projekto įgyvendinimo metu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Agentūros 2020 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. 2020-R4-2463, kuriuo atmesta pareiškėjos paraiška Nr. 01.2.1-LVPA-K-856-01-0038 dėl cigarečių filtrų depozito ir apskaitos sistemos finansavimo, konstatuojant, kad ji neatitinka priemonės „Eksperimentas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo 1 priedo 1.1 ir 1.2 bendrųjų reikalavimų projektams, t. y. paraiška neatitinka mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Taigi teismui svarbu nustatyti, ar pareiškėjos pateiktas paraiškoje Projektas dėl cigarečių filtrų depozito ir apskaitos yra naujas (originalus), kūrybiškas, sistemingas, neapibrėžtas bei perduodamas ir (arba) atkartojamas, ar projekte nurodoma veikla atitinka mokslinių tyrimų ar eksperimentinės plėtros sampratą, ar ginčijamas sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus.

6. Nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. vasario 14 d. Agentūrai pateikė paraišką dėl projekto „Cigarečių filtrų depozito ir apskaitos sistema“ finansavimo. Paraiškai suteiktas unikalus numeris Nr. 01.2.1-LVPA-K-856-01-0038 (toliau – Paraiška arba Projektas) (b. l. 104-132).

6.1. Agentūrai vertinant paraišką kilo netikslumų, todėl 2020 m. kovo 20 d. raštu Nr. 2020-R4-1161 kreipėsi į pareiškėją su klausimais, susijusiais su projekte numatytų veiklų atitiktimi mokslinių tyrimų ir (ar) eksperimentinės plėtros veikloms pagal Frascati vadove nustatytus kriterijus (b. l. 133-138). Pareiškėjai buvo nustatytas 7 kalendorinių dienų terminas prašomos informacijos ir dokumentų pateikimui.

6.2. Pareiškėja, praleisdama nustatytą terminą, 2020 m. kovo 30 d. raštu pateikė atsakymus į Agentūros klausimus per bendrai finansuojamų iš Europos Sąjungos lėšų projektų duomenų mainų svetainę (toliau – DMS) dėl paraiškos trūkumų ištaisymo (b. l. 139-152).

6.3. Agentūra, išnagrinėjusi pareiškėjos paraišką, 2020 m. gegužės 19 d. raštu Nr. 2020-R4-2463 informavo pareiškėją, kad jos pateikta paraiška atmetama, kaip neatitinkanti priemonės „Eksperimentas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo 1 priedo 1.1 ir 1.2 bendrųjų reikalavimų projektams (b. l. 153-159).

7. Pareiškėjos teigimu, cigarečių filtrų depozito ir apskaitos sistema bus pradėta kurti su jau fundamentaliai išrastomis technologijomis, todėl dalis fundamentalios technologijos jau išrasta ir bus integruojama maketo kūrimo metu, tačiau tokio tipo sistema - nėra sukurta ir tai naujas produktas pasauliniu mastu.

8. Atsakovė nesutinka su pareiškėjos teiginiais, argumentuodama, kad pareiškėjos kuriamas produktas nėra naujas, nes pagal Frascati vadovą „naujos žinios“ yra laikoma mokslo bendruomenėje pripažinti egzistuojantys moksliniai arba technologiniai apribojimai, kurių neįmanoma išspręsti įprastinėmis, patirtį turinčio programuotojo, elektronikos ar mechanikos inžinieriaus žiniomis. Pareiškėja nei paraiškoje, nei paraiškos vertinimo metu papildomai teiktoje informacijoje neįvardijo ir neanalizavo, o tik pateikė kelis pavyzdžius, kaip ši problema sprendžiama pasaulyje, nekuriant sudėtingų technologijų.

9. Reikalavimus, kuriais turi vadovautis pareiškėjai, rengdami ir teikdami paraiškas finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamus projektus pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. C(2014)6397, 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ priemonės Nr. J05-LVPA-K „Intelektas. Bendri mokslo–verslo projektai“ finansuojamas veiklas nustato 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ priemonės „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ projektų finansavimo sąlygų aprašas Nr. 1 (toliau – ir Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 4-822/V-1323. Ginčo teisinius santykius taip pat reglamentuoja Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Projektų taisyklės).

9.1. Projektų taisyklių 136 punktas nustato, jeigu projektas neatitinka bent vieno projektų finansavimo sąlygų apraše nustatyto reikalavimo, bendrojo reikalavimo arba specialiojo projektų atrankos kriterijaus, įgyvendinančioji institucija turi priimti sprendimą atmesti paraišką, išskyrus šių Taisyklių 121 punkte numatytus atvejus.

9.2. Pagal Aprašo 1 priedo 1.1 punktą, projekto tikslai ir uždaviniai turi atitikti 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ 1.2.1 konkretų uždavinį „Padidinti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų veiklų aktyvumą privačiame sektoriuje“ ir siekiamą rezultatą. Pagal Aprašo 1 priedo 1.2 punktą, projekto tikslai, uždaviniai ir veiklos turi atitikti Aprašo 10 punkte nurodytas veiklas. Aprašo 10 p. įtvirtinta, kad remiamos šios veiklos, finansuojamos pagal Nr. 01.2.1-LVPA-K-828 priemonę MTEP. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, būtina nustatyti, ar projekte nurodoma veikla atitinka mokslinių tyrimų ar eksperimentinės plėtros sampratą (toliau – ir MTEP).

9.3. Aprašo 78 punkte numatyta, kad nustatant, ar veikla yra MTEP veikla, vadovaujamasi Rekomenduojamos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros etapų klasifikacijos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 650 „Dėl Rekomenduojamos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros etapų klasifikacijos aprašo patvirtinimo“, ir 2002 metų Frascati vadovu („Standartinė praktika, siūloma mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros statistiniams tyrimams“, Frascati vadovas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, 2002) (toliau – Frascati vadovas).

9.4. Pagal Aprašo 10 punktą remiamos MTEP veiklos, įmonių pradinės investicijos, kuriomis kuriama naujos ar plečiama esamos įmonės MTEP ir inovacijų infrastruktūra, kuri nėra prieinama viešai arba klasteriuose, ir naujų produktų ir technologijų sertifikavimas ir su tuo susijusios veiklos. Aprašo 4.6 papunktyje nurodyta, kad mokslinių tyrimų sąvoka atitinka pramoninių tyrimų sąvoką, kuri apibrėžta Bendrojo bendrosios išimties reglamento 2 straipsnio 85 punkte. Aprašo 4.2 papunktyje nurodyta, kad eksperimentinės plėtros sąvoka atitinka bandomosios taikomosios veiklos sąvoką, kuri apibrėžta Bendrojo bendrosios išimties reglamento 2 straipsnio 86 punkte.

9.5. Bendrojo bendrosios išimties reglamento 2 straipsnio 85 punkte nurodyta, kad pramoniniai tyrimai – suplanuoti moksliniai tyrimai arba labai svarbūs tyrimai, kuriais siekiama įgyti naujų žinių ir gebėjimų, reikalingų naujiems produktams, procesams ar paslaugoms kurti arba esamiems produktams, procesams ar paslaugoms labai patobulinti. Jie apima sudėtinių sistemų dalių kūrimą ir gali apimti prototipų kūrimą laboratorijos aplinkoje arba aplinkoje, kurioje modeliuojamos sąsajos su esama sistema, taip pat bandomųjų linijų kūrimą, kai to reikia pramoniniams tyrimams ir visų pirma bendram technologiniam patvirtinimui. Reglamento 2 straipsnio 86 punkte nurodyta, kad bandomoji taikomoji veikla – mokslinių, technologinių, verslo ir kitų atitinkamų žinių bei gebėjimų įgijimas, sujungimas, formavimas ir taikymas siekiant sukurti naujus arba patobulintus produktus, procesus arba paslaugas. Į šią sąvoką taip pat gali būti įtraukta veikla, kurios tikslas yra, pavyzdžiui, naujų produktų, procesų arba paslaugų koncepcinis formulavimas, planavimas ir dokumentavimas. Aprašo 50 punkte numatyta, kad nustatant, ar projekte numatyta veikla yra MTEP veikla, vadovaujamasi 2015 metų Frascati vadovu.

9.6. Vadovaujantis Frascati vadovo 2.12 punktu, MTEP veikla – tai veiksmų, kuriuos MTEP vykdytojai sąmoningai atlieka naujoms žinioms įgyti, visuma. Pagal Frascati vadovo 2.13 punktą, kad veikla būtų priskirta MTEP veiklai, ji turi atitikti penkis kriterijus: 1) nauja (originali) – laikoma, jog veikla siekiama naujų sprendinių (naujumo), jei egzistuoja mokslinė ir (arba) technologinė problema (kurios sprendimui reikalingas projektas), kuriai spręsti žinios nėra viešai prieinamos, ir (arba) egzistuojančios žinios dar nebuvo taikytos atitinkamame verslo sektoriuje. Projekte numatoma vykdyti veikla turi būti siekiama įgyti naujų ar papildomų žinių ir ši veikla turi būti nukreipta į specifinių praktinių tikslų pasiekimą. MTEP veikla turi būti nukreipta į naujų žinių kūrimą, siekiant sukurti naujus ar iš esmės patobulintus produktus. MTEP veikla nelaikoma kopijavimo, imitavimo ar analizės būdu įgytos žinios, kadangi jos nėra laikomos naujomis; 2) kūrybiška – projekto veiklos turi būti pagrįstos neakivaizdžiomis idėjomis ir (arba) hipotezėmis, t. y. įgyvendinant projektą sukuriami nauji problemų sprendimo metodai, atrandamos naujos turimų mokslinių žinių taikymo galimybės bei nauji priemonių ar technologijų panaudojimo būdai ir neapsiribojama tik įprastų techninio pobūdžio problemų sprendimu. Vykdant projektą turi dalyvauti atitinkamos kompetencijos tyrėjai, potencialiai gebėsiantys vykdyti numatytas veiklas ir pasiekti planuojamus rezultatus; 3) neapibrėžta – egzistuoja tikimybė, jog nepavyks gauti naujų žinių, reikalingų įvardintai problemai spręsti arba gauti pakankamos kokybės (kiekybės) naujų žinių, reikalingų sukurti naujus produktus ar iš esmės juos patobulinti; 4) sisteminga – MTEP turėtų būti vykdoma pagal nustatytą planą, dokumentuojant informaciją apie proceso eigą ir tarpinius bei galutinius rezultatus, t. y. Projekto dokumentacija turi atitikti MTEP projektinę veiklą, kuri nukreipta į specifinių poreikių tenkinimą ir kuriai skirti atskiri žmogiškieji ir finansiniai ištekliai; 5) perduodama ir (arba) atkartojama – projekto metu planuojamos gauti naujos žinios turi būti kodifikuojamos (dokumentuojamos), t. y. naujų žinių kodifikacija sudaro galimybes jas perduoti, užtikrinant jų panaudojimą ir galimybę kitiems tyrėjams atkartoti rezultatus savo MTEP veikloje.

9.7. Frascati vadovo 84 punkte įtvirtinta, kad pagrindinis kriterijus, pagal kurį MTEP atskiriama nuo su ja susijusių veiklos rūšių, yra tas, kad MTEP būtų apčiuopiamas naujumo elementas bei mokslinio ir (arba) technologinio neapibrėžtumo sprendimas, t. y. kai asmeniui, gerai susipažinusiam su visiems prieinamomis pagrindinėmis žiniomis konkrečioje srityje, problemos sprendimas nėra lengvai matomas.

9.8. Atsižvelgus į Frascati vadovo 2.13 punkto reikalavimus, kad veikla būtų priskirta MTEP veiklai, ji turi atitikti visus aukščiau nurodytus kriterijus. Jeigu Projekto veiklos neatitinka bent vieno iš penkių kriterijų, jos negali būti priskirtos MTEP veikloms. Pagal Frascati vadovą „naujos žinios“ yra laikoma mokslo bendruomenėje pripažinti egzistuojantys moksliniai arba technologiniai apribojimai, kurių neįmanoma išspręsti įprastinėmis, patirtį turinčio programuotojo, elektronikos ar mechanikos inžinieriaus žiniomis.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad Projektas, kurio kūrimui pareiškėja kreipėsi dėl finansavimo yra cigarečių filtrų depozito ir apskaitos sistema, kuri, anot pareiškėjo, pasaulyje neturi analogų. Pareiškėja Paraiškoje nurodė, kad analizuojant sistemos komercializavimo galimybes, buvo nagrinėjami rinkoje ir pasaulyje esantys tam tikri sprendiniai, siekiant kontroliuoti tabako gaminių stebėjimą ir atsekamumą, žymint cigarečių pakuotes, taip mažinant juodąją cigarečių pardavimo rinką ir prisidedant prie aplinkos taršos mažinimo, surenkant kuo daugiau cigarečių filtrų. SICPATRACE skaitmeninė valdymo sistema, naudojama valdžios institucijų, siekiant kontroliuoti tiekimo grandines, susijusias su akcizais apmokestinamų produktų gamyba, importu, eksportu ir platinimu. Produktų kategorijų pavyzdžiai yra tabakas, spiritas, vynas, alus, taip pat kitos vartojimo prekės. SICPATRACE stebi tiekimo grandines, unikaliai ir saugiai žymėdama, sekdama ir autentifikuodama prekes per visą jų gyvavimo ciklą. Tai suteikia visišką matomumą valdžios institucijoms, siekiančioms sumažinti neteisėtą prekybos praktiką, pavyzdžiui, per mažą deklaravimą, mokesčių vengimą, kontrabandą, padirbinėjimą ir neteisėtų prekių platinimą. Pagrindiniai parametrai: SICPATRACE sistemos GS1 ir PSO FCTC reikalavimus atitinkantys sprendimai įdiegti 17 šalių ir daugiau nei 1000 gamybos linijų, apimančių įvairius pramonės sektorius. Kasmet „SICPATRACE ®" ženklina, seka ir seka daugiau nei 80 milijardų gaminių. SICPATRACE ® yra pajėgi žymėti daugiau nei 60 000 produktų per valandą gamybos linijoje. Pareiškėja nurodė interneto nuorodą - https://www.sicpa.com/. Projekte paaiškinta, kad pasaulyje veikianti „VVorldline" tabako atsekamumo sistema, kuri teikia tabako atsekamumo sistemos unikalių identifikatorių generavimo ir pateikimo paslaugas. Pagrindiniai parametrai: sistema dirba su ES šalimis - remiantis ES tabako gaminių direktyva (EUTPD) (2014/40 / ES), „Worldline" pateikia programinius sprendimus, kurie sugeneruoja ir išduoda unikalius identifikavimo kodus (UID). Sistemą sudaro kelios sujungtos duomenų bazės, kuriomis vykdymo tikslais gali naudotis ES šalių valdžios institucijos ir Komisija. Sistema padeda veiksmingiau kovoti su neteisėta prekyba ES. Sistema kasmet apdoroja ir stebi milijardus finansinių ir produktų judėjimo sandorių, nurodė interneto nuorodą - https://worldline.com/en/home/solutions.html. Pažymėjo, kad vertinant sistemos komercializavimą, didelis dėmesys numatytas skirti analizuojant kaip valstybės įgyvendins Track&trace direktyvą dėl tabako pakuočių. Projekto rezultatai galės padėti užtikrinti papildomas funkcijas ir tuo pačiu įgyvendinti valstybines funkcijas ir įsipareigojimus ES. Komercializavimas planuojamas tokiais būdais: dalyvavimas valstybiniuose pirkimuose (tenderiuose), kai valstybės juos inicijuoja; taip pat teisėta lobistinė veikla, pavyzdžiui, ne ES šalyse, kad i) tokios ar panašios sistemos atsirastų arba ii) kad būtų užkardomas kelias cigarečių kontrabandai ir surenkami didesni mokesčiai į valstybių biudžetus. Projekto rezultatas gali dominti ir privačius klientus, turinčiais skaidrumo politiką: a) klientų gaminiai nebūtų padirbinėjami; b) būtų ženkliai sumažintas kontrabandos srautas, taigi klientų oficialūs pardavimai galėtų išaugti (net ir nesumažėjus vartojimo poreikiui); c) klientai tokias sistemas gali naudoti tiek savikontrolei, tiek viešajam duomenų teikimui. Tuo tarpu aptariant mokslinę tiriamąją veiklą nurodyta, kad pareiškėja siekia atlikti tyrimus ir nustatyti metodą, kuris užtikrintų geriausią cigarečių filtrų žymėjimo technologiją ir kodavimo seką, identifikuoti ir atlikti tyrimus ar numatytas nuskaitymo procesas teisingai nuskaito žymėjimo kodo seką, bei tobulinti šio kodo seką taip, jog nuskaitymo paklaida būtų minimali.

11. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 5.3.1 punkte nustatyta, jog tarpinės institucijos, planuodamos priemonių ir projektų įgyvendinimą, vertindamos paraiškas finansuoti projektą ir vykdydamos projektų įgyvendinimo priežiūrą, turi užtikrinti, jog bus laikomasi profesionalumo ir efektyvumo principų, kurie reiškia, kad vertinimui ar tikrinimui atlikti, sprendimams priimti turi būti pasitelkiami tinkamos kompetencijos specialistai. Paraiškas vertina vertintojai, kurie yra įgyvendinančiosios institucijos darbuotojai ir (ar) šios institucijos pasitelkti ekspertai (116 punktas). Pagal Ekspertinio vertinimo organizavimo vidaus tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos verslo paramos agentūros direktoriaus 2014 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. R1-052(15.1.8) (2016 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. R1-050(15.1.8) redakcija), 20 punktą, ekspertais turi būti kompetentingi, nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys reikiamos srities išsilavinimą bei ne mažesnę nei 3 metų (Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje – 5 metų) praktinio darbo patirtį ir (arba) daktaro laipsnį toje srityje, reikalingus atestatus ir (arba) licencijas (kai taikoma).

12. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad ginčijamas Agentūros sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į pareiškėjo pateiktą paraišką, pateiktus paaiškinimus, pasitelkus du Agentūros ekspertus. Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad abu projekto veiklą vertinę ekspertai yra nepriekaištingos reputacijos, yra baigę Kauno technologijos universitetą, įgiję informatikos srities išsilavinimą. Atsižvelgus į šiuos duomenis, darytina išvada, kad Agentūros pasitelkti ekspertai atitiko jiems keliamus reikalavimus ir galėjo tinkamai įvertinti pareiškėjos projekto atitiktį MTEP kontekste.

13. Skundžiamame sprendime konstatuota, jog pareiškėjos planuojama Projekto metu vykdyti veiklą nelaikytina mokslinių tyrimų ir eksperimentinė veikla, nes neatitinka naujumo bei mokslinio ir (arba) technologinio neapibrėžtumo sprendimo reikalavimų. Teismas su šiomis išvadomis sutinka, nes pareiškėja, rengdama Paraišką pakankamos kvalifikacijos ekspertų neturi, Projektas parengtas netinkamai, neatskleidžiant egzistuojančių mokslinių ar technologinių neapibrėžtumų, nei Paraiškoje, nei Paraiškos vertinimo metu papildomai teiktoje informacijoje pareiškėja neįvardijo ir neanalizavo, o tik pateikė kelis pavyzdžius, kaip rūkančių žmonių motyvavimas sprendžiamas pasaulyje, nekuriant sudėtingų technologijų. Nors, pareiškėjos teigimu, cigarečių filtrų depozito ir apskaitos sistema, neturi pasaulyje analogų, bus naujas produktas pasaulio lygmeniu, bus galimybė kontroliuoti tabako gaminių stebėjimą ir atsekamumą, žymint cigarečių pakuotes, taip mažinant juodąją cigarečių pardavimo rinką ir prisidedant prie aplinkos taršos mažinimo, surenkant kuo daugiau cigarečių filtrų, teismo vertinimu, nurodomų pagrindinių organizacijos valdymo aspektų apjungimas (kaip formuluojama verslo plane) savaime nėra laikomas nauju produktu Frascati vadovo nuostatų prasme. Nepaisant to, kad Projektas, kuriuo būtų apjungiamos nurodytos organizacijos valdymo sritys gali reikšti tam tikrą patobulinimą, vien naujų savybių papildymas nesudaro pagrindo teigti, kad planuojama veikla yra MTEP. Pagal byloje pateiktus duomenis matyti, kad rinkoje jau yra verslo valdymo sistemos, kurios apima pareiškėjos nurodomas organizacijos valdymo sritis. Tačiau vien šių sričių konsolidavimas nereiškia, kad bus sukurtas naujas produktas, sistema ar paslauga. Atsižvelgus į Frascati vadovo 2.4.1. punktą, versle naudojamos taikomosios programinės įrangos ir informacinių sistemų kūrimas taikant žinomus metodus ir esamas programinės įrangos priemones, taip pat kaip ir esamos programinės įrangos pritaikymas ar taikomųjų programų praturtinimas naujomis vartojimo funkcijomis, nėra priskiriama prie MTEP.

14. Pareiškėjo teigimu, reikės vykdyti tyrimus sukuriant programinę infrastruktūrą, nepagrindžia MTEP veiklų poreikio, nes programinės infrastruktūros sukūrimas atliekamas vykdant įprastines programavimo veiklas, parengiant funkcinių ir nefunkcinių reikalavimų sąrašą, kas pagal Frascati vadovo 2.72 punktą nėra laikoma MTEP. Teismo vertinimu, šie pareiškėjos teiginiai parodo, kad pareiškėja neturi bazinių žinių, kokios problemos įgyvendinant tokio pobūdžio uždavinius gali būti, nes jei pareiškėja būtų nagrinėjusi taromatų veikimo principus, jai būtų žinoma, kad pinigai vartotojui išmokami tik tada, kai taromatui pavyksta duomenis išsiųsti į serverį.

15. Pareiškėjo manymu, Projekto idėja grindžiama nuorūkų surinkimu, kas turėtų pasitarnauti kovojant su nelegalia produkcija (cigarečių kontrobanda), aplinkos tarša ir ugdytų visuomenės sąmoningumą. Teismas pažymi, kad šis pareiškėjos numatytas verslo modelis nėra tvarus, nes šiuo metu nėra nei teisinio pagrindo privalomai cigarečių filtrų žymėjimo tvarkai atsirasti, nei svarstymų tokiam teisiniam pagrindui atsirasti, todėl sukurto produkto komercializavimo tikimybė šiai dienai neturi jokio praktinio pritaikymo. Be to, kaip atsiliepime pažymėjo Agentūra, šiuo metu šiukšliadėžės stovi daugelyje vietų, todėl rūkantiems žmonėms yra patogu nuorūkas išmesti tam skirtose vietose. Tuo tarpu, Pareiškėja nepateikė jokios argumentuotos vizijos, kaip vartotojai turėtų kaupti nuorūkas (įsidėjus į kišenę jos gali pradeginti rūbus, taip pat sklis nemalonus kvapas), kodėl vartotojai turėtų po vieną cigaretę nešti iki surinkimo konteinerio, nes kol užstato vertė maža, žmogus daugiau vertins savo laiką, nei galimybę susigrąžinti cento dalis už nuorūką, o padidinus užstatą iki reikšmingos piniginės išraiškos, rūkančiam žmogui kaip tik gali kilti paskata pirkti kontrabandines cigaretes. Net ir esant dideliam šiukšliadėžių tinklui, leidžiančiam atsikratyti nuorūkomis neteršiant gamtos, didesnė dalis rūkančių žmonių vis tiek meta nuorūkas ant žemės, per balkoną ar langą. Tačiau šio psichologinio aspekto pareiškėja net nenagrinėjo ir nepateikė informacijos, kokiu būdu bus pasiektas šio įpročio pakeitimas. Nepakeitus šio įpročio, tiek kontrabandinės, tiek nekontrabandinės cigaretės toliau terš aplinką. Taigi šios aplinkybės aiškiai parodo, kad pareiškėja neturi gamybos proceso organizavimo bei kaštų susidarymo bei apskaitos žinių, nepateikia, kokia mokslinė ar technologinė problema egzistuoja, o tik parodo, kad pareiškėja nėra parengusi detalaus funkcinių ir nefunkcinių reikalavimų sąrašo, kuris yra įprastinė programinės įrangos bei elektronikos inžinieriaus veiklos dalis, kurioje būtų aiškiai apibrėžti ir technologiniai greičiai, kuriais vadovaujantis būtų užtikrinamas gamybos tempų nesumažėjimas, ir tokia informacija remiantis, būtų aiškiai atrinktos technologinės priemonės.

16. Pareiškėjos argumentas, kad Agentūrai pateiktuose 2020 m. kovo 30 d. paaiškinimuose dėl nustatytų trūkumų detalizavo ir paaiškino, kad pareiškėja neturi pakankamai tinkamos kvalifikacijos projektą vykdysiančių asmenų, planuoja pritraukti naujus kvalifikuotus specialistus, kurie bus atsakingi už skirtingų projekto veiklų vykdymą ir projekto įgyvendinimą, specialistai bus atrenkami pagal kvalifikacinius reikalavimus, akcentavo, kad yra sudaryta Jungtinės veiklos sutartis su Kauno technologijos universitetu, kurio mokslo darbuotojai yra aukštos kvalifikacijos specialistai, galintys ir turintys žinių vykdyti MTEP veiklas, mano, kad bendra projekto partnerio mokslininkų bei naujai priimtų kvalifikuotų specialistų aukšta kvalifikacija ir patirtis užtikrins, kad būtų įgyvendintos projekto veiklos ir pasiekti projekto tikslai.

16.1. Teismas negali sutikti su šiais pareiškėjos teiginiais, nes pareiškėjos argumentas, kad neturi pakankamai tinkamos kvalifikacijos projektą vykdysiančių asmenų, patvirtina, jog pateikdama Paraišką, su pateiktu Projektu dėl cigarečių filtrų depozito ir apskaitos sistemos sukūrimo, neturėjo ir neturi pakankamos kvalifikacijos ekspertų, todėl projektas yra parengtas netinkamai, neatskleidžiant galbūt egzistuojančių mokslinių ar technologinių neapibrėžtumų. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad tinkamos kvalifikacijos specialistai gebėtų projekto rengimo stadijoje atskirti, kur yra įprastinės programavimo veiklos, o kur MTEP. Taigi jei projekto rengimo stadijoje nebuvo apibrėžtas MTEP neapibrėžtumas, pareiškėja negali teigti, kad pasamdžius tinkamą personalą MTEP atsiras, nes Agentūra paraiškos vertinimo stadijoje turi įvertinti ir nustatyti, kokius MTEP neapibrėžtumus turės tikrinti ir vertinti projekto įgyvendinimo eigoje.

16.2. Vadovaujantis Frascati vadovo 2.22 punktu, pagrindinis MTEP veiklos kriterijus yra originalių ir sudėtingų tikslų siekimas, kuriant naujas žinias. Tačiau, bet koks jau turimų žinių panaudojimas, nesiekiant pažangos, nėra MTEP veikla (naujumas), o pagal šio vadovo 2.68 punktą, programinės įrangos kūrimo projektas būtų priskirtas MTEP, jo užbaigimas turi būti paremtas moksline ir (arba) technologine pažanga, o projekto tikslas turi būti sistemingas mokslinio ir (arba) technologinio neapibrėžtumo sprendimas, todėl pagal Frascati vadovo 2.72 punktą, įprastinė veikla, kurią vykdant naudojama programinė įranga, nelaikoma MTEP. Be to, Paraiškoje, jos prieduose, pareiškėjos atsakymuose į pateiktus Agentūros klausimus nėra pagrįsta, kad Projekto užbaigimas priklauso nuo mokslinės ir (arba) technologinės pažangos, kad bus siekiama originalių ir sudėtingų tikslų kuriant naujas žinias, o nesant teisinės bazės, projekto įgyvendinimo metu sukurtas produktas, net jei būtų vykdomos MTEP veiklos, apskritai neturėtų praktinės reikšmės. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja iki kvietimo teikti paraiškas termino pabaigos jau turėjo būti parengusi paraiškas pagal Aprašo, Frascati vadovo, Projektų taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus bei aiškiai identifikavusi, kokias mokslines ar technologines problemas spręs, kokia bus projekto komanda ir reikalavimai jos kompetencijai, o ne daryti projekto įgyvendinimo metu. Atsižvelgus į ankščiau nurodytas aplinkybes, sutiktina su Agentūros išsakyta pozicija, kurią patvirtina Agentūros ekspertų išvados, išdėstytos sprendime, kad pareiškėjo veikla nelaikytina MTEP, todėl projektas neatitinka Projektų finansavimo sąlygų aprašo 1 priedo 1.1 ir 1.2 punktuose nustatytų bendrųjų reikalavimų projektams, t. y. naujumo (originalumo), kūrybiško, sistemingo, neapibrėžtumo, Projektas neatitinka mokslinių tyrimų ar eksperimentinės plėtros sampratos.

17. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 1 dalis) – įstatymo viršenybės principas – inter alia (be kita to), reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėjas ginčijamą sprendimą gavo laiku, nes šį sprendimą apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teise apskųsti priimtą sprendimą (LVAT administracinės bylos Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas daro išvadą, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

18. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Agentūra iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, Lietuvos verslo paramos agentūros 2020 m. gegužės 19 d. sprendimas Nr. 2020-R4-2463, kuriuo atmesta pareiškėjos paraišką Nr. 01.2.1-LVPA-K-856-01-0038 paliekamas nepakeistas, pareiškėjos reikalavimų patenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, taigi skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19. Teismui konstatavus, kad ginčijamas Agentūros sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo įpareigoti viešąją įstaigą Lietuvos verslo paramos agentūrą nagrinėti pareiškėjos pateiktą Paraišką Nr. 01.2.1-LVPA-K-856-01-0038 dėl projekto „Cigarečių filtrų depozito ir apskaitos sistema“.

20. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Žaliasis vėjas“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija PovilaitienėHenrikas SadauskasGediminas Užubalis