Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseja Laureta Ulbiene sekretoriaujant Ingai Berlinskaitei,

teismo posedyje išnagrinejusi Lietuvos Respublikos Generalines prokuraturos skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 28 d nutarties, nustate:

Aprašomoji dalis

Baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-01022-09 Finansiniu nusikaltimu tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalu ministerijos Kauno apskrities skyriuje atliekant ikiteismini tyrima del dideles vertes turto igijimo apgaule, dideles vertes turto iššvaistymo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, papirkimo pagal BK 182 str.2 d., 184 str. 2 d., 222 str. l d.,227 str. 2 d., itariamaji V. P. gyne advokatas- pareiškejas R. A., kurio atžvilgiu be kitu asmenu buvo pradetas ikiteisminis tyrimas Nr.01-2-00105-09 del pasikesinimo papirkti valstybes tarnautoja. Šioje baudžiamojoje byloje pareiškejui R. A. 2009-11-03 19 val. 40 min. buvo pareikštas itarimas , padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1d. ir 227 str. 2d. , inkriminuojant kad jis kesinosi papirkti valstybes tarnautoja , duodant 30 000 Euru už tai, kad butu priimtas palankus sprendimas del kardomosios priemones-suemimo termino nepratesimo itariamajam V. P.. Prieš itarimo pareiškima pareiškejo R. A. darbo vietoje – priklausancioje (duomenys neskelbtini), jo ir jo sutuoktines R. A., dirbancios Vilniaus apygardos prokuraturoje skyriaus Vyriausiaja prokurore, namuose, jo automobilyje Toyota L. C. v/n (duomenys neskelbtini), 2009-11-03 , buvo atliktos kratos. 2009-12-14 Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos Organizuotu nusikaltimu ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro M. D. nutarimu pareiškejo R. A. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. l d.l p. ir 212 str. l p. , konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Kauno apygardos teismo 2009-12-04 nutartimi Kauno m. apylinkes teismo 2009-09-14 nutartys del leidimo atlikti kratas pareiškejo R. A. darbo vietoje, jo automobilyje, jo ir jo sutuoktines namuose buvo panaikintos , kaip nepagristos.

P. R. 2009-11-06 skundu kreipesi i Lietuvos Respublikos generaline prokuratura, prašydamas pradeti ikiteismini tyrima pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. ir 229 str. del neteisetu FNTT pareigunu veiksmu.

Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro pavaduotojas G. J. 2009-11-16 nutarimu, vadovaudamasis LR BPK 3 str. 1d. l p. ir 168 str. Lietuvos Respublikos prokuraturos istatymo 20 str.2 d. l p., atsisake pradeti ikiteismini tyrima del R. A. skunde nurodytu faktu, nustates , kad veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu, nepadaryta, iš nutarimo turinio matyti, kad buvo atsisakyta pradeti ikiteismini tyrima tyrejos D. J. atžvilgiu.

P. R. 2009-11-16 Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro nutarima apskunde Vilniaus miesto 1 apylinkes teismui.

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas 2009-12-28 nutartimi panaikino 2009-11-16 nutarimo dali, kuria buvo atsisakyta pradeti ikiteismini tyrima, kaip nepagrista.

Lietuvos Respublikos Generaline prokuratura skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009-12-28 nutarti.

Nurodo, kad vertinant BPK 168 str. 1d. nuostatas, darytina išvada, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigunas, gaves skunda, pareiškima ar pranešima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima gali dviem atvejais: 1) nurodyti faktai apie padaryta nusikalstama veika yra akivaizdžiai neteisingi ar 2) yra aiškios BPK 3 str. 1d. nurodytos aplinkybes. Pažymi, kad prokuroras 2009- 11- 16 nutarimu atsisake ikiteismini tyrima pradeti tik antruoju pagrindu - kai yra aiškios BPK 3str. 1d. nurodytos aplinkybes. Esant tokiai faktinei situacijai ikiteisminio tyrimo teisejos nutartyje pateikiami argumentai del pirmojo pagrindo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima (kai nurodyti faktai apie padaryta nusikalstama veika yra akivaizdžiai neteisingi), laikytini teisiškai nereikšmingais ir šiuo skundu nera gincijami. Šiuo skundu, taip pat, negincijami 2009-11-16 nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima teiginiai, kuriais savo nutarti grindžia ir ikiteisminio tyrimo teiseja, kad tyreja D. J. atlikdama ikiteismini tyrima Nr. 06-1-01022-09 padare BPK ir Lietuvos Respublikos advokaturos istatymo pažeidimu.

Pažymi, kad 2009-11-16 nutarimas atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima, del tyrejos D. J. neteisetu veiksmu, grindžiamas dviem pagrindais: 1) kad šie veiksmai nesukele BK 228 str. ar 229 str. nurodytu pasekmiu, (nebuvo padaryta dideles žalos) ir 2) šie veiksmai nebuvo atlikti priešingais tarnybai interesais, t.y. nesant kaltes. Del to konstatuota, kad nebuvo privalomuju minetu nusikalstamu veiku požymiu - pasekmiu ir kaltes, bei pripažinta, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu (BPK 3str. 1d. lp.).

Ikiteisminio tyrimo teiseja siekdama panaikinti prokuroro nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima, savo nutartyje turejo nurodyti argumentus, l) kuriais grindžia savo manyma, kad minetais tyrejos veiksmais buvo sukelta didele žala ir tai buvo padaryta tycia (BK 228 str.) ar del neatsargumo (BK 229 str.) arba 2) argumentus, kuriais grindžia savo manyma, kad prokuroras neatlikes ikiteisminio tyrimo negalejo konstatuoti nesant minetu aptariamu nusikalstamu veiku požymiu. Skundžiamoje nutartyje tokiu argumentu nera.

Nutartyje nurodoma, kad neturtinio pobudžio žala paprastai pripažistama didele, jeigu ji patiriama del Lietuvos Respublikos Konstitucijoje itvirtintu teisiu ir laisviu pažeidimo arba piktnaudžiavimo tarnyba dar kitos nusikalstamos veikos padarymo, bei teigiama, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. nurodoma, kad asmuo, kurio konstitucines teises ar laisves pažeidžiamos, turi teise kreiptis i teisma. Taciau skundžiamoje nutartyje nera konstatuota, kad konkreciu nagrinejamu atveju buvo pažeistos Konstitucijoje itvirtintos teises ar laisves, tame tarpe ir teise kreiptis i teisma. Teismu praktikos analize ir jos aprašymas nutartyje to nesiejant su konkreciu ivykiu aplinkybemis ir ju vertinimais, negali buti laikoma tinkama teismo sprendimu motyvavimo forma, todel tokiu budu motyvuoti sprendimai turetu buti pripažistami nepagristais. Ikiteisminio tyrimo teiseja skundžiama nutartimi nepagrinde, jog nagrinejamu atveju buvo padaryta dideles neturtines žalos bei nenurode prokuroro padarytu pažeidimu konstatavus, kad tokios žalos padaryta nebuvo (BPK 65 str. 2d.).

ikiteisminio tyrimo teiseja nenurode jokiu argumentu kuriais galetu buti pagristas jos manymas, kad tik ikiteisminio tyrimo metu galejo buti nustatyta ar buvo padarytos BK 228 str. ar BK 229 str. numatytos nusikalstamos veikos ir ivertinti jomis sukeltu pasekmiu pobudi bei masta, bei nenurode prokuroro padarytu pažeidimu konstatavus, kad tai galima padaryti ir neatliekant ikiteisminio tyrimo (BPK 65 str. 2d.).

Priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, aptariamais neteisetais tyrejos D. J. veiksmais sukeltu pasekmiu pobudis ir mastas buvo aiškus priimant sprendima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad mineti neteiseti veiksmai buvo atlikti ikiteisminio tyrimo metu, jie buvo užfiksuoti atitinkamais procesiniais dokumentais (pranešimas apie itarima, nutartys daryti kratas, kratu protokolai ir kt.) ir tai gerokai palengvino tokiu veiksmu teisetumo ir jais sukeltu pasekmiu vertinimo procesa. Aptariamu atveju, sprendžiant del ikiteisminio tyrimo pradejimo, buvo aišku kokius neteisetus veiksmus atliko tyreja D. J. ir kokie teisiniai geriai jais buvo pažeisti. Šiuo atveju, ir be ikiteisminio tyrimo buvo aišku kas ivyko ir kokias pasekmes tai sukele (fakto klausimas), todel buvo butina tik pateikti minetu ivykiu teisini vertinima (teises klausimas). Prokuroro nutarime atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima tai ir buvo padaryta -konstatuota, kad neteisetais tyrejos veiksmais sukelta žala negali buti vertinama kaip didele. Ikiteisminis tyrimas galetu padeti nustatyti (patikslinti) tik fakto klausimus, tuo tarpu materialines teises taikymo aspektu ikiteisminis tyrimas nesprendžia. Todel esant aiškiai faktinei situacijai ikiteisminio tyrimo atlikti nereikia ir negalima, taciau butina pateikti jos teisini vertinima. Sisteminio BPK 3 str. 1d. ir 168 str. 1d. nuostatu aiškinimo išdavoje daroma išvada, kad baudžiamasis procesas negali buti pradedamas esant aiškioms aplinkybems, del kuriu baudžiamasis procesas negalimas. Atkreiptinas demesys ir i tai, kad šiuo atveju yra visiškai neaišku kokius ikiteisminio tyrimo veiksmus reiketu atlikti siekiant dar tiksliau ar aiškiau nustatyti neteisetais tyrejos veiksmais sukeltos žalos dydi. Tai nenurodoma ir skundžiamoje nutartyje.

Sprendžiant del ikiteisminio tyrimo pradejimo del tyrejos D. J. neteisetu veiksmu svarbu remtis ir Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojama praktika. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus išplestines teiseju kolegijos nutartyje Nr. 2K-512/2004 aiškinant BK 229 straipsnio dispozicija, nurodyta, kad „veikos kvalifikavimui nepakanka vien objektyvaus padarytos žalos ir jos dydžio konstatavimo, - butina nustatyti, kaip netinkamu pareigu atlikimu sukelti padariniai atsispindejo kaltininko samoneje." Be to, toje pat nutartyje nurodoma, kad „vien galejimas ir turejimas numatyti padarinius nesudaro pagrindo kvalifikuoti veika pagal BK 229 straipsni, nes kaltininkas, be to, dar turi suvokti ir sugebeti ivertinti savo veikos padariniu dydi." Nutartyje Nr. 2K-10/2008, priimtoje baudžiamojoje byloje, kurioje baudžiamojon atsakomyben pagal BK 229 straipsni buvo traukiama ikiteisminio tyrimo pareigune, Lietuvos Aukšciausiasis Teismas taip pat yra išaiškines, kad „tyreju, prokuroru ir teismo veikla atskleidžiant nusikaltimus, tiriant baudžiamasias bylas ir nagrinejant jas teismuose neatsiejamai susijusi su baudžiamojo ir baudžiamojo proceso istatymu taikymu. Istatymu taikymas - tai teisesaugos instituciju pareigunu ir teiseju profesines veiklos sudetine dalis. Todel BK 30 straipsnis nustato, kad asmuo neatsako pagal Baudžiamaji kodeksa už žala, kuria padare vykdydamas profesines pareigas, jeigu jis neviršijo istatymu ar kitu teises aktu nustatytu igaliojimu", taip pat, kad „netinkamas baudžiamojo proceso istatymo taikymas tam tikrais atvejais gali buti pagrindas traukti tyreja, prokurora ar teiseja drausminen atsakomyben. Bet tik išimtiniais atvejais toks pažeidimas gali buti vertinamas kaip nusikalstama veika". Analogiška išvada padaryta ir išplestine teiseju kolegijos nutartyje byloje Nr. 2k-7-228/2008, kur konstatuota, kad „pareigunu proceso metu padarytos klaidos nera pagrindas, nesant išskirtiniu aplinkybiu, teigti, kad klaida padariusio asmens elgesys yra nusikalstamas." Tuo tarpu sprendžiant del ikiteisminio tyrimo pradejimo del neteisetu tyrejos D. J. veiksmu buvo akivaizdu, kad šiuos veiksmus ji atliko del klaidos ir nera pagrindo konstatuoti esant išimtiniam netinkamo istatymo taikymo atvejui, kai butina traukti asmeni baudžiamojon atsakomyben. Be to, minetus veiksmus ji atliko vykdydama savo profesines funkcijas. Tuo tarpu jau cituotoje Aukšciausiojo Teismo nutartyje byloje Nr. 2K-10/2008 nurodyta, kad „Profesine veikla gali buti vertinama kaip nusikalstama ir užtraukti baudžiamaja atsakomybe tik asmeniui suvokiant daromos veikos pavojinga ar rizikinga pobudi ir numatant galima istatyme numatytu padariniu kilima, istatymo taikymas, tame tarpe ir netinkamas taikymas, jei padarytoje veikoje nera samoningo netinkamo istatymo taikymo požymiu, negali buti pagrindu traukti baudžiamojon atsakomyben ikiteisminio tyrimo pareiguna del priimto procesinio sprendimo baudžiamojoje byloje."

Teismo posedyje prokuroras praše patenkinti prokuraturos skunda, pareiškejas praše skunda atmesti, palikti galioti pirmos instancijos teismo nutarti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos Generalines prokuraturos skundas atmestinas.

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009-12-28 nutartis teiseta ir pagrista, jos naikinti skunde išdestytais motyvais nera pagrindo.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 168 str. 1 d. reikalavimais , prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigunas , gaves skunda, pareiškima <...> , atsisako pradeti ikiteismini tyrima tik tuo atveju, kai <....> ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybes. Iš skundžiamo prokuroro nutarimo matyti, kad prokuroras, priimdamas sprendima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima , pripažino, kad pareiškejo prašyme pradeti ikiteismini tyrima nurodyti faktai yra teisingi ir akivaizdus : tyreja D. J. pareiške itarima R. A., , nesant tam pakankamai duomenu, pats pranešimas apie itarima neatitinka tokiems procesiniams dokumentams keliamu reikalavimu , tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 1 str. 1 d., 3 str. 1 d. reikalavimus, tyreja byloje nevykde pareigos greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstama veika , tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos BPK 1 str. 1 d. reikalavimus, kratas pareiškejo darbo vietoje, automobilyje, namuose ji atliko, pažeisdama Lietuvos Respublikos advokaturos istatymo 46 str. 4 d. reikalavimus, nes atliko kratas prieš itarimo pareiškima, nors minetos nuostatos reikalauja , kad kratos gali buti atliekamos tik po itarimo pareiškimo. Prokuroras, pripažindamas pareiškejo prašyme nurodytu faktu akivaizduma , atsisake pradeti ikiteismini tyrima , toki savo sprendima argumentuodamas tuo, kad yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybes , t. y. prokuroras aukšciau nurodytus tyrejos D. J. veiksmus vertino kaip tarnybini pažeidima, o ne kaip nusikalstama veika, nes prokuroro nuomone, nera irodymu, kurie patvirtintu , kad tokiais veiksmais buvo sukelta didele žala, kuri yra butinas nusikalstamu veiku, numatytu Lietuvos Respublikos BK 228 str. ar 229 str. sudeties požymis. Skusdamas pirmos instancijos teismo nutarti, skundo autorius – generaline prokuratura taip pat akcentavo, kad nera duomenu apie tokios žalos padaryma .

Skunda nagrinejancio teismo nuomone, nagrinejamu atveju , teigti, kad yra aiškios Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybes, nera teisinio pagrindo.

Sprendžiant , ar asmuo yra padares baudžiamaja veika, butina nustatyti ne tik objektyviuosius veikos požymius, kurie nagrinejamu atveju yra gana aiškus, taciau butina nustatyti ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, kurie šiuo metu nera nustatyti ir be ikiteisminio tyrimo atlikimo šiu požymiu buvimo ar nebuvimo nagrinejamu atveju nustatyti negalima. Kaip matyti iš pareiškejo prašymo pradeti ikiteismini tyrima , iš jo skundu del prokuroro priimto nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima , jo pozicija del subjektyviosios puses yra priešinga prokuroro teisiniams vertinimams, o tokios pozicijos teisiniam ivertinimui butina atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus.

Skunda nagrinejancio teismo nuomone, ikiteisminio tyrimo atlikimas šioje situacijoje yra butinas, aiškinantis irodymus del tyrejos veiksmu pobudžio, ju kaltumo , kokius teises aktu reikalavimus ji nevykde ar vykde netinkamai , kokiu pareigu neatliko ar atliko netinkamai , taip pat aiškinantis irodymus del jos veiksmu sukeltu pasekmiu dydžio.

Skundo autorius savo skunde itin didele reikšme skiria irodinejimui, kad tyreja D. J. nepadare jokios nusikalstamos veikos , kad ji , vykdydama savo profesines pareigas, tik suklydo ir kad toks jos suklydimas nepadare dideles žalos , nors ikiteismini tyrima prašes atlikti pareiškejas R. A. nurodo priešinga, teigdamas, kad tiek jam , tiek jo šeimai, tiek jo profesinei bendrijai buvo padaryta itin didele žala . Skunda nagrinejantis teismas tokiu argumentu nenagrineja, nes toks ivertinimas , teismo nuomone, galimas tik ikiteisminio tyrimo metu ištyrus su tuo susijusius irodymus .

Del aukšciau išdestytu motyvu naikinti Vilniaus m. 1 apylinkes teismo 2009-12-28 nutarti nera istatyminio pagrindo.

Pirmos instancijos teismas, nagrinejes pareiškejo R. A. skunda , prieme sprendima del reikalingumo atlikti ikiteismini tyrima tyrejos D. J. atžvilgiu, tokio sprendimo pareiškejas neskunde, todel apygardos teismas, nagrinedamas Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos skunda , apsiribojo tirdamas tik aplinkybes, susijusias su skundžiamos teismo nutarties sprendimu.

Rezoliucinė dalis

nutare:

Lietuvos Respublikos Generalines prokuraturos skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus m. 1 apylinkes teismo 2009-12-28 nutarti .

Nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra neskundžiama.