Utenos apylinkės teismo nuosprendis

neviešame teismo teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijoje, Rusijos Federacijos pilietis, rusų tautybės, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Visagine, išsituokęs, turintis vidurinį specialųjį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas: 2012 m. gruodžio 3 d., Visagino miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė - 4 (keturi) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 48 valandas per mėnesį visuomenės labui, išdirbant po 12 (dvylika) valandų. Bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK)140 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K., 2017 m. gruodžio 29 d., apie 00 val. 20 min., tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Visagine, būdamas neblaivus (nustatytas 2,74 prom., neblaivumas), buitinio konflikto su savo motina S. K. metu, smurtaudamas jos atžvilgiu, rankomis pastūmė ją ir dėl to nukentėjusioji S. K. nugriuvo ant grindų, susižalojo galvą ir patyrė fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat, V. K., 2018 m. birželio 30 d., apie 19 val. 00 min., tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Visagine, būdamas neblaivius (nustatytas 3,44 prom., neblaivumas), buitinio konflikto su savo motina S. K. metu, dešinės rankos kumščiu sudavė jai ne mažiau kaip du smūgius į galvos sritį ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais nesunkiai ją sužalojo, nes nukentėjusiajai tuo buvo padarytas galvos sumušimas, pasireiškęs galvos minkštųjų audinių patinimu kairės pusės momeninėje - pakaušinėje srityje, lydimas kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje srityje,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

2017-12-29, VšĮ „Visagino ligoninė“ blanke „Stebėjimo paslauga“, užfiksuoti duomenys, kur nurodyta, kad 2017-12-29, 1 val. 17 min., buvo atlikta S. K. pirminė apžiūra. Jos metu nustatyta, kad jai yra bendras silpnumas, galvoje kraujuojanti žaizda. Anamnezės duomenys: girtavo namuose. Muštynių su sūnumi metu pargriuvo ir susižeidė viršugalvį. Preliminari diagnozė: Galvos žaizda. Girtumas. Objektyvūs duomenys: viršugalvyje 5 cm., kraujuojanti žaizda. Pagalba suteikta ambulatoriškai: žaizda susiūta.

2017-12-29, Utenos AVPK Visagino PK Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Maksim Tretjakov tarnybinis pranešimas Nr. 0117000723516, kuriame užfiksuota, kad 2017-12-29, apie 00:22 val., paskambinusi pranešėja pasakė, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Visagine, reikalinga policijos pagalba. Galimai sumušė sūnus. Atvykus nustatyta, kad būdamas neblaivus (2.74 prom., V. K. pastūmė savo motina S. K., dėl ko ji nugriuvo ir susižalojo galvą. Tokiais savo veiksmais V. K. sukėlė savo motinai fizinį skausmą. Girtumo laipsnis nustatytas 2017-12-29, apie 1:40 val., naudojant alkoholio matuoklį „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0189, patikros Nr. 0633322, galioja nuo 2017-10-04 iki 2018-04-04 (1 tomas, b. l. 64-65).

2018-07-13, VšĮ „Visagino ligoninė“ raštas Nr. 3-1.17.-1503, kuriame užfiksuota, kad S. K. apdrausta, todėl jos gydymą apmoka Valstybinė ligonių kasa. VšĮ „Visagino ligoninė“ turtinės žalos nepatyrė (2 tomas, b. l. 137).

2018-07-31, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G2581/2018 (01), kurioje konstatuota, kad S. K. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs galvos minkštųjų audinių patinimu kairės pusės momeninėje - pakaušinėje srityje, lydimas kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje srityje. Sužalojimai padaryti nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu prieš patenkant į gydymo įstaigą, galimai užduotyje nurodytu laiku (2018-06-30). S. K. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. suduodant kumščiu į galvos kairės pusės momeninę – pakaušinę sritį 2018-06-30. Sužalojimai kvalifikuojami visumoje, nes jų padarymas paaiškinamas ir nuo vieno trauminio poveikio į kairės pusės momeninę – pakaušinę sritį – nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl trauminio kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. S. K. nustatyti kūno sužalojimai padaryti vienu trauminiu poveikiu į kairės pusės momeninę – pakaušinę sritį. Jei trauminių poveikių buvo ir daugiau, jų objektyvūs požymiai liko neužsifiksavę (2 tomas, b. l. 142-144).

Visos šios paminėtos aplinkybės ir visi šioje baudžiamojoje byloje aptarti bei įvertinti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis buvo padarytos V. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos ir kad jas padarė kaltinamasis V. K.. Veikos atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies ir BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto dispoziciją.

Esant šioms aplinkybėms teismas mano, kad kaltinamojo V. K. kaltė dėl jam pareikšto kaltinimo padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, yra įrodyta, veikos kvalifikuotos teisingai.

Kadangi teisme V. K. duodamus parodymus apie kaltinimą ir jam žinomas aplinkybes aiškino painiai, teismas tokį jo elgesį vertino, kaip jo neprisipažinimą dėl jam pareikšto kaltinimo ir dėl to nusprendė šioje byloje atlikti išsamų įrodymų tyrimą, todėl šiuo atveju BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė netaikoma, nes byla nebuvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, joje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taip pat baudžiamoji byla nebuvo baigta baudžiamuoju įsakymu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas Panevėžio teritorinė ligonių kasa, yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš V. K. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 878,99 eurų turtinę žalą už S. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Civiliniame ieškinyje ieškovo atstovas nurodo, kad dėl patirtų sužalojimų S. K. gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir už jai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšų. S. K. suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina - 878,99 Eur. Už paslaugas iš PSDF biudžeto mokama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26, 27 straipsniais, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.

Už S. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas apmokėta bazinėmis kainomis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 22 d., įsakymu Nr. V-1113 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - LR SAM 2006-12-22 įsakymas Nr. V-1113), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1550 „Dėl balo vertės patvirtinimo“ (toliau - LR SAM 2015-12-30 įsakymas Nr. V-1550). S. K. gydymo kainą sudarė: 1. Pacientė nuo 2018-06-30 iki 2018-07-01 gydyta VšĮ „Visagino ligoninė“. Gydymo paslaugų balų suma 240,12 balų (LR SAM 2006-12-22 įsakymas Nr. V-1113). Stacionarinių paslaugų balų vertė apskaičiuojama vadovaujantis LR SAM 2006-12-22 įsakymu Nr. V-1113, t. y. lėšų stacionarinėms paslaugoms apmokėti suma gaunama padauginus šių paslaugų apskaičiuotąją balo vertę iš faktiškai suteiktų paslaugų balų sumos. Balo vertę apskaičiuoja teritorinės ligonių kasos. VšĮ „Visagino ligoninė“ 2018 m. liepos mėn., vieno balo vertė lygi 0,927455 Eur. Gydymo kaina 222,70 Eur.; 2. Pacientė nuo 2018-07-02 iki 2018-07-05 gydyta VšĮ „Visagino ligoninė“. Gydymo paslaugų balų suma 707,63 balų (LR SAM 2006-12-22 įsakymas Nr. V-1113). Stacionarinių paslaugų balų vertė apskaičiuojama vadovaujantis LR SAM 2006-12-22 įsakymu Nr, V-1113, t. y. lėšų stacionarinėms paslaugoms apmokėti suma gaunama padauginus šių paslaugų apskaičiuotąją balo vertę iš faktiškai suteiktų paslaugų balų sumos. Balo vertę apskaičiuoja teritorinės ligonių kasos. VšĮ „Visagino ligoninė“ 2018 m. liepos mėn. vieno balo vertė lygi 0,927455 Eur. Gydymo kaina 656,29 Eur. S. K. gydymo kainą 878,99 Eur dėl patirtos traumos sumokėjo Panevėžio teritorinė ligonių kasa (toliau - Panevėžio TLK). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT) 2006-03-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2006 išaiškino, kad „atsižvelgiant į sveikatos draudimo sistemos pobūdį, t. y. kad sveikatos draudimu sukuriama sistema, garantuojanti sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui (pvz., gydytojui diagnozavus sveikatos sutrikimus ir pan.), sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą, darytina išvada, kad sveikatos draudimo įstaigų turėtos išlaidos nėra tiesiogiai siejamos su trečiųjų asmenų neteisėtais veiksmais ar žalą padariusių asmenų draudimu nuo neteisėtų veiksmų, kuriais padaroma žala asmens sveikatai, be to, valstybė sveikatos draudimu nesiekia atlyginti žalos už kitus asmenis, todėl, atlyginus sveikatos priežiūros išlaidas iš valstybės biudžeto, jos turi būtų išieškomos iš kaltųjų asmenų, kaip yra ir kitais socialinio draudimo atvejais CK 6.290 straipsnio nustatyta tvarka“. LAT 2008-05-22 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235/2008 dar kartą akcentavo, kad „atlyginus sveikatos priežiūros išlaidas iš valstybės biudžeto, jos turi būti išieškomos iš kaltų asmenų, kaip yra ir kitais socialinio draudimo atvejais CK 6.290 straipsnyje nustatyta tvarka“.

S. K. su nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalies nuostatomis numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 str. numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad iš PSDF biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. To paties įstatymo 30 straipsnio 1 punkte, 31 straipsnio 1 punkte, nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja VLK. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktyje nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas sudaro iš fizinių ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu sveikatai padarytą žalą, kai už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokama iš PSDF biudžeto lėšų, ir už kitą PSDF biudžetui padarytą žalą.

Nusikalstama veika PSDF biudžetui buvo padaryta 878,99 Eur žala, nes tokia suma buvo apmokėta už S. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Ši žala turi būti išieškota iš žalą padariusių asmenų, žalos atlyginimą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos buv. Europos aikštė 1, LT-03505, Vilnius, įm. kodas 191351679, a/s LT 217300010002484333, AB „Swedbank“, b/k 73000 (2 tomas, b. l. 146-153).

Civilinio ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai, yra pareiškęs prašymą, bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (3 tomas, b. l. 28-29).

Baudžiamoji byla išnagrinėta civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovui nedalyvaujant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau BPK) 252 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

BPK 252 straipsnio 1 dalis numato, kad jei neatvyko civilinis ieškovas ar jo atstovas, teismas civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą. Šiuo atveju asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad teismas turi teisę nagrinėti civilinį ieškinį civiliniam ieškovui nedalyvaujant, jeigu pripažįstama, kad tai reikalinga, arba jeigu yra civilinio ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos reikalavimą dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo, pagrindžia byloje aptarti ir kartu su civiliniu ieškiniu pateikti įrodymai, kurie patvirtina, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui nusikaltimu buvo padaryta prašoma atlyginti turtinė žala.

Įrodymai, kuriais yra pagrįsta kaltinamojo kaltė, ir kurie jau yra aptarti, įrodo, kad dėl kaltinamojo V. K. neteisėtų veiksmų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 878,99 Eur turinė žala, todėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra tenkinamas visiškai, ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padaryta turtinė žala priteisiama iš kaltinamojo V. K..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinė plokštelė „extreme“, kurioje yra 2017-12-29, garso įrašas užfiksuotas tarp nukentėjusiosios S. K. ir Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus darbuotojos. Kompaktinė plokštelė yra laikoma atskirame voke šios baudžiamosios bylos antrajame tome.

Nuosprendžiui įsiteisėjus minėta kompaktinė plokštelė ir toliau turi būti laikoma šioje baudžiamojoje byloje.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nėra taikytas.

Kaltinamasis V. K. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka, buvo laikinai sulaikytas nuo 2017-12-29, 1 val. 10 min., (2 tomas, b. l. 1-3) iki 2017-12-29, 13 val. 44 min. 1 (vieną) parą (2 tomas, b. l. 5) ir nuo 2018-06-30, 20 val. 15 min. (2 tomas, b. l. 45-47) iki 2018-07-02, 14 val. 53 min., 2 (dvi) paras (2 tomas, b. l. 48-49).

V. K. 2018-07-02, tyrėjos nutarimu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 tomas, b. l. 75-79).

2018-07-02, Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, kaltinamajam V. K., nuo 2018-07-02 iki 2018-10-02, paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios S. K., gyvenančios (duomenys neskelbtini), Visagine, Visagino sav., taip pat jis įpareigotas nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja S. K. bei nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Visagine, Visagino sav., nesiartinti arčiau prie nukentėjusiojo asmens arčiau nei 20 m., atstumu (2 tomas, b. l. 85-87).

2018-08-30, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjo nutartimi šios kardomosios priemonės taikymo terminas pratęstas iki 2019-01-02 (2 tomas, b. l. 161-163

2018-12-18, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjo nutartimi šios kardomosios priemonės taikymo terminas pratęstas iki 2019-04-02 (3 tomas, b. l. 30-32).

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo V. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis V. K. administracine tvarka nebaustas (1 tomas, b. l. 157).

Kaltinamasis V. K. yra nukentėjusiosios S. K. sūnus, o nukentėjusioji yra jo motina (1 tomas, b. l. 153-155).

Kaltinamasis V. K. nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (1 tomas, b. l. 151; 156; 166).

Kaltinamasis V. K. anksčiau teistas. Bausmę atlikęs (1 tomas, b. l. 158-160; 161-163; 164-165).

Duomenų, kad kaltinamasis V. K. būtų įrašytas į psichiatrinę - narkologinę įskaitą, nėra.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į kaltinamojo V. K. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (kaltinamojo padaryta viena nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, o kita jo padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai); į kaltės formą ir rūšį (nusikalstamos veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai); padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (kaltinamasis V. K. darydamas nusikaltimus siekė savanaudiškų tikslų), į nusikalstamų veikų stadiją (V. K. padaryti nusikaltimai yra baigti), į kaltininko asmenybę (V. K. nedirba, anksčiau yra teistas, tačiau teistumas išnykęs, nėra baustas administracine tvarka. Po 2018-06-30, padarytos nusikalstamos veikos, daugiau nenusižengė įstatymams. Nuo 2018-04-20, dalyvauja Šeimos krizių centro vykdomo projekto „Noriu ir galiu keistis“ veiklose. Šio projekto metu gauna individualias psichologo, socialinio darbuoto bei užimtumo specialisto konsultacijas, dalyvauja mokymuose (3 tomas, b. l. 33)), yra registruotas Užimtumo tarnyboje, ir tokie jo veiksmai vertinami teigiamai. Tačiau neigiamai vertinama tai, kad V. K. jau nebe pirmą kartą smurtauja prieš savo motiną S. K.. Dėl 2017-12-29, padaryto nusikaltimo prieš savo motiną S. K. jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu (2 tomas, b. l. 90-94; 104-106), ir tuo jam buvo suteikta galimybė pasitaisyti, tačiau jis, tokio teismo jam išreikšto pasitikėjimo nevertino ir 2018-06-30, padarė naują nusikaltimą prieš savo motiną S. K., vėl prieš ją smurtaudamas. Tokio jo elgesio negalima pateisinti. Toks jo elgesys įrodo, kad jis nesugeba savęs suvaldyti, objektyviai įvertinti situacijos ir rasti teisingo, neprieštaraujančio įstatymams sprendimo, jis nepaiso moralinių nuostatų reikalaujančių gerbti įstatymo saugomas vertybes, o tai reiškia, jog jis nepilnai supranta jų paskirtį, todėl vertinant tai, kad V. K. jam inkriminuotas nusikaltimas padarė savo šeimos nario atžvilgiu, jo viena padaryta nusikalstama veika yra priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, už kurios padarymą yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, bei siekiant sulaikyti V. K. nuo neteisėto elgesio ateityje, paveikti jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir juos gerbtų, suprastų jų tikslus, įvertintų savo poelgį, ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam V. K. skirtina bausmė susijusi su laisvės atėmimu, kaip ir numatyta jam inkriminuotų straipsnių sankcijose, parenkant bausmės terminą artimą vidurkiui sankcijose numatytam (yra atsakomybę lengvinanti ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė), jos vykdymą atidedant įstatyme numatytam galimam terminui – 2 (dvejiems) metams (manoma, kad toks terminas yra optimalus bausmės įgyvendinimo tikslams pasiekti), bei atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jo elgesį po nusikaltimų padarymo, į jį teigiamai charakterizuojančius duomenis, į tai, kad jis savo motinos atsiprašė, su ja susitaikė, ji jam neturi jokių pretenzijų, į tai, kad jis dalyvauja Visagino šeimos krizių centro vykdomame projekte, norėdamas įvertinti ir suprasti savo smurtinio elgesio priežastis, domisi jų prevencija, manoma, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo ir per nustatytą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą, ir įvertinama tai, kad jo elgesyje yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Pagrindo taikyti V. K. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalį, 62 straipsnį nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirtas bausmes subendrinti bausmių visiško sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedant visas paskirtas švelnesnes bausmes ir V. K. skirti galutinę subendrintą bausmę – 3 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Į šiuo nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti V. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-12-29, 1 val. 10 min., iki 2017-12-29, 13 val. 44 min., ir laiką nuo 2018-06-30, 20 val. 15 min., iki 2018-07-02, 14 val. 53 min. - 3 (tris) paras.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, V. K. šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės - 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, skirti V. K. šias pareigas: dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punktas), neišeiti iš namų nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktas), neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas) ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punktas).

Šias pareigas nuteistasis V. K. privalo įvykdyti per 2 (dvejų) metų laikotarpį, jį skaičiuojant nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos t. y. nuo 2019-01-08.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos t. y. nuo 2019-01-08.

Iki šio teismo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos palikti galioti V. K. 2018-07-02, Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, jam paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios S. K., gyvenančios (duomenys neskelbtini), Visagine, Visagino sav., kuria jis taip pat yra įpareigotas nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja S. K. bei nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Visagine, Visagino sav., nesiartinti arčiau prie nukentėjusiojo asmens arčiau nei 20 m., atstumu, o šį teismo nuosprendį pradėjus vykdyti, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Šį teismo nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti V. K. 2018-07-02, tyrėjos nutarimu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Baudžiamojoje byloje, civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos, įmonės kodas 188784179, pareikštą civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo V. K. patenkinti visiškai ir iš V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita LT217300010002484333, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, naudai priteisti 878,99 Eur turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinę plokštelę „extreme“, kurioje yra 2017-12-29, garso įrašas užfiksuotas tarp nukentėjusiosios S. K. ir Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus darbuotojos, ir kuri yra laikoma atskirame voke šios baudžiamosios bylos antrajame tome, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, laikyti šioje baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų), nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.