Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo T. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarties, kuria nuteistajam T. S. Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista areštu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. S. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieniems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. S. skundas atmestinas.

BK 48 straipsnio 10 dalyje yra numatyta, kad tais atvejais, kai asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu. BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas šių įstatymo nustatytų pareigų nesilaikymas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis T. S., nors bausmės atlikimo laikotarpiu nepadarė naujo nusikaltimo, įvykdė įpareigojimą išdirbti 30 val. nemokamų darbų, tačiau nesilaiko jam teismo nustatyto įpareigojimo atlyginti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Šį įpareigojimą nuteistasis turėjo įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, tai yra iki 2015 m. gruodžio 2 d., tačiau iki pat 2016 m. vasario 3 d., kuomet apylinkės teisme buvo nagrinėjamas probacijos tarnybos teikimas, neatlygino net dalies nukentėjusiajai padarytos žalos. Teisme nagrinėjant probacijos tarnybos teikimą T. S. buvo suteikta galimybė pasisakyti, todėl skunde nurodyti teiginiai apie tai, kad jis neturėjo galimybės teismui paaiškinti susidariusių aplinkybių, yra nepagrįsti.

Bylos duomenys patvirtina, kad po nuosprendžio priėmimo iki 2015 m. birželio 15 d. nuteistasis dirbo UAB „D.“, nuo 2015 m. rugsėjo 17 d. iki 2015 m. spalio 20 d. – UAB „B.“, nuo 2015 m. spalio 27 d. dirba UAB „I. N.“, taigi turėjo gana stabilias pajamas. Pradėjus vykdyti bausmę T. S. buvo informuotas apie teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymo pasekmes, 2015 m. birželio 30 d. buvo sudarytas turtinės žalos atlyginimo (pašalinimo) planas, kurio nuteistasis įsipareigojo laikytis, tačiau nesilaikė. Savo paaiškinimuose probacijos tarnybai T. S. nurodydavo, kad žalos nedengia, nes neturi pinigų, tačiau terminus, per kuriuos turi įvykdyti įpareigojimus, žino ir jų laikysis. Šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad, turėdamas objektyvią galimybę atlyginti bent dalį nukentėjusiajai padarytos žalos ir suprasdamas teismo įpareigojimų nevykdymo pasekmes, T. S. sąmoningai šio įpareigojimo nevykdė.

Nuteistojo apeliaciniame skunde pateikti argumentai, jog žalos jis neatlygino, nes neturėjo galimybės reguliariai dengti nukentėjusiajai padarytą žalą, atmestini kaip nepagrįsti, nes jo paties su skundu pateiktos pažymos patvirtina, jog oficialias pajamas nuteistasis gavo ir vien per 2015 metų lapkričio ir gruodžio bei 2016 metų sausio mėnesius jam buvo išmokėta daugiau kaip 700 eurų atlyginimo. Nors nuteistojo oficialios pajamos nėra didelės, tačiau akivaizdu, kad objektyvią galimybę padengti bent dalį padarytos žalos ir taip vykdyti teismo paskirtą įpareigojimą jis turėjo.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, per laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. vasario 3 d. T. S. buvo keturis kartus patrauktas administracinėn atsakomybėn už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnyje numatytus pažeidimus (smulkųjį svetimo turto pagrobimą), o 2015 m. rugsėjo 9 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu T. S. paskirta administracinė nuobauda už ATPK 124 straipsnio 4 dalyje ir 128 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus (transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti ir leistino greičio viršijimą 40 km/h). Šios aplinkybės rodo, kad laisvės apribojimo bausmės metu nuteistasis T. S. ne tik neįvykdė jam paskirto teismo įpareigojimo, bet ir darė administracinius teisės pažeidimus. Taigi laisvės apribojimo bausmė nebuvo įvykdyta, nes nuteistasis vengė ją vykdyti, todėl, vadovaujantis BK 48 straipsnio 10 dalimi, laisvės apribojimo bausmė teisėtai ir pagrįstai pakeista areštu. Šiame kontekste pažymėtina, kad T. S. dėl arešto bausmės vykdymo patirsiami nepatogumai yra jo paties sąmoningai pasirinkto elgesio pasekmė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos panaikinti nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutarė:

Nuteistojo T. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.