Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ernestos Montvidienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2014 m. sausio mėn. 200 litrų kuro vagystės), laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2014 m. sausio mėn. 400 litrų kuro vagystės) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams,

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2014 m. vasario 3 d. pasikėsinimo pagrobti 240 litrų kuro) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir E. J. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. J. paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Joniškio apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė E. J. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas E. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. balandžio 19 d. 4 val. 16 min. iki 2013 m. balandžio 19 d. 14 val., suėmimo laikas nuo 2014 m. vasario 3 d. iki 2014 m. kovo 20 d. bei pagal 2013 m. gruodžio 10 d. nuosprendį ir 2014 m. kovo 20 d. nuosprendį atliktos bausmės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. nuteistas už tai, kad kartu su D. L., būdami apsvaigę nuo alkoholio, taip pat kartu su L. Z., veikdami bendrininkų grupėje, 2014 m. sausio mėnesio pabaigoje, tiksli data nenustatyta, apie 18 val., E. J. kartu su D. L. per tvorą įsibrovus į (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), ir pastarajam vienoje iš dviejų tarpusavyje sujungtų cisternų pergręžus skylę, pagrobė 200 litrų žymėto šildymui skirto kuro, kurio vertė 459,50 litų, priklausančio (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei, tuo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei padarė 459,50 litų turtinę žalą.

Be to, E. J. nuteistas už tai, kad kartu su D. L., L. Z., S. E., būdami apsvaigę nuo alkoholio, taip pat kartu su M. N., veikdami bendrininkų grupėje, 2014 m. sausio mėnesio pabaigoje, tiksli data nenustatyta, apie 22 val. per tvorą įsibrovus į (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), per anksčiau D. L. padarytą angą iš dviejų tarpusavyje sujungtų cisternų pagrobė 400 litrų žymėto šildymui skirto kuro, kurio vertė 919 litų, priklausančio (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei, tuo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei padarė 919 litų turtinę žalą.

Be to, E. J. nuteistas už tai, kad kartu su L. R., būdami apsvaigę nuo alkoholio, taip pat kartu su D. A., M. N. ir K. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuriam M. N. pasiūlė dalyvauti vagystėje ir taip įtraukė nepilnametį į nusikalstamą veiką, veikdami bendrininkų grupėje, 2014 m. vasario 3 d., apie 23 val., tikslus laikas nenustatytas, pasikėsino įsibrauti į (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), ir pagrobti 240 litrų žymėto šildymui skirto kuro, kurio vertė 551,41 litų, priklausančio (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo pastebėti (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės sargo, tuo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei pasikėsino padaryti 551,41 litų turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. J. apeliacinis skundas atmetamas.

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. J. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais BK 56 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad E. J. padarė tris apysunkius nusikaltimus (vienas iš jų nutrūko pasikėsinimo stadijoje), nusikalto būdamas ne kartą teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą (2 t. 74-84, 92-96 b. l.), esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, taigi pagal BK 27 straipsnio 1 dalį yra laikomas recidyvistu, o recidyvistui pagal BK 56 straipsnio nuostatas paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t. 97-101 b. l.). Atsižvelgęs į tai, kad E. J. prisipažino kaltu padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, teismas pagrįstai šią aplinkybę pripažino pastarojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pagrįstai pripažino tai, kad E. J. nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai E. J. bus pasiekti paskyrus jam už padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui už jo padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės – atitinkamai laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, 1 metams 8 mėnesiams ir 1 metams 2 mėnesiams yra mažesnės negu BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis (vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), taigi teigti, kad paskirtos bausmės per griežtos, nėra pagrindo. Už visus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos teisingai, be to, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu. Kadangi nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, E. J. padarė 2014 m. sausio mėnesio pabaigoje bei 2014 m. vasario 3 d., t. y. iki Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nuosprendžio priėmimo, teismas nuteistajam nauju ir ankstesniu nuosprendžiais paskirtas bausmes pagrįstai subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinkanti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį. E. J. nurodytos aplinkybės, kad jis turi 6 mėnesių amžiaus vaiką, jo sužadėtinei vienai išlaikyti penkis vaikus yra labai sunku, būdamas laisvėje norėtų dirbti ir kuo greičiau atlyginti padarytą žalą, nėra pakankamas pagrindas tenkinti apelianto skundą ir švelninti jam paskirtą bausmę. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių minėtus nuteistojo teiginius, o tai, kad pastarasis pablogino tiek savo, tiek savo artimųjų padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų reikalavimų rezultatas.

Atsakant į apelianto skundo argumentą, kad kitiems nuteistiesiems teismas paskyrė švelnesnes negu laisvės atėmimas bausmes, pažymima, kad baudžiamasis įstatymas neįpareigoja teismo visiems nusikalstamos veikos bendravykdytojams skirti vienodas bausmes. Priešingai, kaip jau minėta, skirdamas bausmę, teismas be kita ko privalo atsižvelgti ir į kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis), ir, įvertinęs visas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, turi paskirti nuteistajam individualizuotą bausmę. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas minėtų įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis E. J. be kita ko nurodė, kad abi nusikalstamas veikas 2014 m. sausio mėnesio pabaigoje jis padarė dviejų valandų laikotarpiu ir prašė šias veikas pripažinti viena nusikalstama veika, t. y. jo veiksmus vertinti kaip tęstinę veiką.

Pažymima, kad teismų praktikoje tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad abi nusikalstamas veikas 2014 m. sausio mėnesio pabaigoje E. J. padarė veikdamas vieninga tyčia. Kaip matyti iš paties nuteistojo parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, jis nurodė, kad 2014 m. sausio mėnesio pabaigoje į (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės teritoriją pirmą kartą jis ėjo su D. L., L. Z. tąkart kartu nėjo. Kada antrą kartą ėjo vogti, neatsimena, su kuo ėjo ir kiek kartų ėjo taip pat neatsimena. Kaip nuvyko į vietą neatsimena, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio (5 t. 146-147 b. l.). Taigi, akivaizdu, kad E. J. veiksmų vieninga tyčia nejungė, jis neturėjo vieno sumanymo keletą kartų pagrobti (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei priklausančio šildymui skirto kuro. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto veiksmai, nors ir padaryti kelių valandų laikotarpiu, kaip tęstinė veika nevertinami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo E. J. apeliacinį skundą atmesti.