Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo biudžetinės įstaigos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundą dėl nutarimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.

Pareiškėjas prašė panaikinti Generalinės prokuratūros prokurorės 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą, kuriuo paliktas galioti Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, ir Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2016 m. birželio 3 d. nutarimą, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, bei pavesti klausimą dėl viešojo intereso gynimo spręsti iš esmės. Anot pareiškėjo, Generalinė prokuratūra priimdama nutarimą netinkamai analizavo ir vertino įrodymus, atliko neišsamų tyrimą, taip pat netinkamai vertino teisės aktų normas ir priėmė nemotyvuotas išvadas atstovaudama BĮ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interesams. Anot pareiškėjo, Vilniaus apskrities viršininkas 2007 m. vasario 6 d. ir 2007 m. balandžio 6 d. sprendimais atkurdamas nuosavybės teises pretendentams į buvusio Šaltūnų rėžinio kaimo žemę ir natūra grąžindamas žemės dalį (apie 0,3670 ha) patenkančią į Miškinių rėžinio kaimo teritoriją pažeidė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes pretendentai į buvusio Šaltūnų rėžinio kaimo žemę gali pretenduoti tik į žemę, esančią buvusio Šaltūnų rėžinio kaimo ribose.

Suinteresuotas asmuo Generalinė prokuratūra prašė skundą atmesti. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad gavus pareiškėjo prašymą, buvo ištirtos ir įvertintos visos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, taip pat papildomi įrodymai. Anot suinteresuoto asmens, nutarimas priimtas remiantis tyrimo metu gauta informacija apie tai, kad pagal 2015 m. patikslintas Šaltūnų kaimo ribas žemės sklypas nepatenka į Miškinių kaimo teritoriją, Šaltūnų kaimo riba patikslinta atsižvelgiant ne tik į liudytojų parodymus, bet remiantis ir archyviniais dokumentais, esančiais nuosavybės teisių atkūrimo byloje. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjo kreipimasis dėl viešojo intereso gynimo nepagrįstas dar ir todėl, kad šiuo procesu suinteresuoti privatūs asmenys, turintys teisę savo interesus ginti savarankiškai.

Viena vertus, įstatymų leidėjas nereglamentuoja kokia tvarka – ieškinio ar ypatingosios teisenos – turi būti kreipiamasi į teismą skundžiant prokuratūros (prokuroro) atsisakymą ginti viešąjį interesą civilinio proceso tvarka. Kita vertus, pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas antstolių ir notarų veiksmai (neveikimas) ginčijami paduodant ne ieškinį, o skundą ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXI skyrius). Atsižvelgdamas į tai ir taikydamas įstatymo analogiją, teismas šią bylą priskiria ypatingosios teisenos byloms ir ją išnagrinėja priimdamas nutartį (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 513 straipsnio 1 dalis), o bylos šalimis laiko pareiškėją, t. y. asmenį, kurio pareiškimu (skundu) pradedamas bylos nagrinėjimas, ir suinteresuotą asmenį, su kurio teisėmis ir pareigomis susijusi nagrinėjama byla (CPK 37 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 2, 3 dalys). Tokią išvadą teismas grindžia, be kita ko, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1612-524/2012, išdėstytais motyvais.

Pareiškėjas 2016 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 49SJN-775-(14.49.105.) dėl viešojo intereso gynimo kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą prašydamas inicijuoti Vilniaus miesto skyriaus vedėjo priimtų 2007 m. vasario 6 d. sprendimų Nr. 2.4-01-4751, Nr. 2.4-01-4752, Nr. 2.4-01-4753, Nr. 2.4-01-4754, Nr. 2.4-01-4755, Nr. 2.4-01-4756, Nr. 2.4-01-4757, Nr. 2.4-01-4758, Nr. 2.4-01-4759, Nr. 2.4-01-4760, Nr. 2.4-01-4761, Nr. 2.4-01-4762. Nr. 2.4-01-4763, Nr. 2.4-01-4767, Nr. 2.4-01-4781, Nr. 2.4-01-4782 ir 2007 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. 2.4-01-4887 dalių, kuriomis pretendentams į Šaltūnų rėžinio kaimo žemę atkurtos nuosavybės teisės į žemės dalį, patenkančią į Miškinių rėžinio kaimo teritoriją, panaikinimą (e. b. l. 27-29). Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė ginčijamu 2016 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 2.1.5-51 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones (e. b. l. 23-26). Generalinė prokuratūra 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 13.12-62 paliko galioti nurodytą 2016 m. birželio 3 d. nutarimą (e. b. l. 13-17).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Nurodytos konstitucinės nuostatos detalizuotos, be kita ko, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyti prokurorų įgaliojimai ginant viešąjį interesą. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalį prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui per 30 dienų nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos.

Aiškindamas ir taikydamas nurodytas teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012; 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016).

Nurodytų teisės normų ir jų aiškinimo bei taikymo taisyklių kontekste pabrėžtina, kad įrodinėjimo našta, t. y. pareiga įrodyti, jog prokuroras, vykdydamas teisės normų nustatytas procedūras, jų (procedūrų) nepažeidė, tenka atitinkamus veiksmus turinčiam atlikti prokurorui (CPK 12, 178 straipsniai). Vertindamas šalių argumentus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju suinteresuotas asmuo (tiek ginčijamame nutarime, tiek šioje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose) nurodė pakankamai argumentų ir aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėjo kreipimaisi dėl viešojo intereso gynimo (tiek Vilniaus apygardos prokuratūroje, tiek Generalinėje prokuratūroje) išnagrinėti tinkamai ir dėl jų priimti motyvuoti procesiniai sprendimai. Pažymėtina, kad pareiškėjas ir neginčijo aplinkybių, kaip tokių, jog prokurorai vis dėlto atliko tam tikrus veiksmus-procedūras (CPK 12, 178 straipsniai), t. y. rinko, nagrinėjo ir įvertino duomenis, reikalingus pareiškėjo prašymui ir skundui išnagrinėti – prašymo nagrinėjimo metu buvo įvertinti, be kita ko, pareiškėjo 2016 m. balandžio 27 d., 2016 m. rugpjūčio 5 d. raštai, VĮ Registrų centro 2016 m. balandžio 22 d. raštas Nr. VILIN(12.5.13.)-11017 bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2016 m. balandžio 30 d. raštas Nr. A51-42154/16(2.14.2.12-MP-8. Be to, sutiktina su suinteresuoto asmens argumentais, kad pareiškėjas aplinkybę, jog kilęs ginčas susijęs su viešojo intereso gynimu, iš esmės grindė tik abstrakčiais samprotavimais ir teiginiais. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas turi kitokią subjektyvią nuomonę dėl jo kreipimųsi nagrinėjimo tvarkos, įrodymų rinkimo, jų analizavimo, aplinkybių vertinimo ir (ar) išnagrinėjimo rezultatų, negali būti pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamus nutarimus. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad priimant pareiškėjo skundžiamus nutarimus nepažeistos CPK 49 straipsnio 1 dalies ir (arba) Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl nėra pagrindo juos naikinti.

Atmetant skundą, valstybei iš pareiškėjo nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šios išlaidos (kol kas) mažesnės, negu teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (3 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Skundą atmesti.

Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.