- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-15
- Bylos Nr.
- 2-382-126/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00253-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Malvyra Bučienė
- Pareiškėjas
- L. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, VĮ Registrų centras, UAB „Adoljana“, Rokiškio
Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Malvyra Bučienė, susipažinusi su pareiškėjo L. S. pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, VĮ Registrų centras, UAB „Adoljana“, Rokiškio žemėtvarkos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas L. S. kreipėsi į teismą nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: 1) paveldėjimo teisės pagal testamentą (įstatymą) liudijimui gauti į A. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio 1992-12-21 palikimą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymėtą 1 Aob, statytą 1920 metais; kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymėtą 211b, statytą 1920 metais; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymėtą 3I0b, statytą 1920 m; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 4I0b, statytą 1920 metais; šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą k, statytą 1920 metais. 2) Dėl turto registravimo nekilnojamojo turto kadastre, patvirtinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), užfiksuotas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymėtas lAob, statytas 1920 metais, baigtumas 9 proc.; kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymėtas 2llb, statytas 1920 metais, 44 kub. m. tūrio; ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymėtas 3I0b, statytas 1920 m, baigtumas 19 proc., 3 kub. m. tūrio; ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymėtas 4I0b, baigtumas 17 proc., 5 kub. m. tūrio, statytas 1920 metais; šulinys unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymėtas k, kurio gylis 1 metras, statytas 1920 metais, yra statiniai ir jų priklausiniai tinkami registruoti VĮ Registrų centras. Nurodo, kad pagal testamentą paveldėjo A. S. palikimą. Jis gyveno (duomenys neskelbtini), esančioje sodyboje. Sodybos pastatai nebuvo inventorizuoti ir nesudaryta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, todėl negali gauti paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo. 2011 m. gruodžio 20 d. UAB „Adlojana“ atliko sodybos vietoje likusių statinių dalių ir priklausinių kadastrinius matavimus ir sudarė nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksavo gyvenamąjį namą, kiemo rūsį, du ūkinius pastatus, šulinį. VĮ Registrų Centras atsisakė įregistruoti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nuosavybės teises A. S. vardu, bei nurodė, kad nekilnojamojo turto kadastro byla neatitinka reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Atsisakytina priimti pareiškimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
Civilinio proceso teisena dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi specialią paskirtį ir gali būti naudojama tik esant tam tikroms įstatyminėms prielaidoms. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 str.).
Pareiškėjas L. S. paveldėjimo teisės liudijimui gauti, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S. nuosavybės teise valdė gyvenamąją namą ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad minėti pastatai yra neišlikę, todėl pastato valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymas CPK 444 str. 2 . 5 p. pagrindu negalimas, nes tai nesukels pareiškėjui norimų pasekmių (CPK 444 str. 1 d.), todėl toks prašymas laikytinas nenagrinėtinu teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
CK 5.1 str. 2 d. numato, kad paveldimi gali būti materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai). Nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai ir kiti daiktai, kurie pagal savo prigimtį yra nekilnojami; CK 1. 98 str. 2 d., 4.2 str.). Tačiau vien fakto, kad nekilnojamas daiktas atitinka minėtus požymius nepakanka, kad daiktas būtų laikomas nekilnojamuoju daiktu civilinių teisių objekto prasme (CK 1.97 str. 1 d.). Daiktas privalo būti suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas įstatymų nustatyta tvarka ir užregistruotas nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai registruojami Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Nekilnojamojo turto registro įstatymo, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų ir kt. teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis Statybos įstatymo 2 str. 2 d., išlikę pamatai nelaikytini statiniais, todėl Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str. 1 d. 2 p. pagrindu jie nelaikytini nekilnojamojo turto kadastro objektais, vadinasi negali būti įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir tuo pagrindu įtraukti į Nekilnojamojo turto registrą. Esant nurodytoms aplinkybėms, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. S. nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, kiemo rūsį, šulinį, pareiškėjui L. S. norimų pasekmių nesukels, nes neįregistravus pastatų, kuriems prašoma nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, paveldėjimo teisės liudijimas į tuos pastatus negalės būti išduotas, o jų registravimas, kaip jau minėta, negalimas, nes pastatai nėra išlikę. Be to, dėl aplinkybės, kad pastato valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatytas tik išlikus pastatui, yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2005-12-29 nutarime Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ (10.1 punktas).
Pareiškėjas L. S. turto įregistravimui nekilnojamojo turto registre taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas nekilnojamasis turtas tinkamas registruoti VĮ Registrų centras. Kaip jau minėta, nekilnojamas turtas registruojamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, kuriuos priima Seimas, Valstybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos. Tik jų priimami teisės aktai gali nustatyti nekilnojamojo turto registravimui keliamus reikalavimus. Teismas negali nepaisyti šių reikalavimų ir juos pažeisdamas konstatuoti, kad vienoks ar kitoks turtas yra tinkamas registruoti, nepaisant įstatymo jam keliamų reikalavimų. Nesutikdamas su VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus 2012-02-20 sprendimu Nr. 50, kuriuo paliktas galioti VĮ Registrų centro Panevėžio filialo 2012-01-03 sprendimas „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo“ bei 2012-01-04 sprendimas Nr. 104 „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo“, pareiškėjas L. S. galėjo jį skųsti Panevėžio apygardos administraciniam teismui (Respublikos g. 62, Panevėžys, LT-35158) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 str. 2 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms, pateiktas prašymas laikytinas peržengiančiu teismo kompetencijos ribas, ir yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 137, 290 straipsniais, teismas
nutaria:
Atsisakyti priimti pareiškėjo L. S. pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.