- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-29
- Bylos Nr.
- ATP-104-498/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00656-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Olegas Šibkovas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutarimo D. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. P. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariate (toliau – ir Institucija) 2014-11-03 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 63P-21000596-14 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnį už tai, kad jis 2014-10-14 apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini) pavogė sodų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią asmens skaldą, kuri buvo išpilta ant kelio (duomenys neskelbtini), tuo padarydamas sodų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ 130,00 Lt. (37,65 Eur) turtinę žalą, t.y. galimai pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, tuo padarydamas administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
2014 m. gruodžio 3 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarimu D. P. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal LR ATPK 50 straipsnį nutraukta neesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Šalies argumentai
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariatas skunde prašo panaikinti 2014-12-03 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir priimti naują nutarimą, kuriuo D. P. būtų paskirta administracinė nuobauda numatyta LR ATPK 50 straipsnyje numatytos sankcijos ribose arba veika būtų vertinama pakeičiant nuorodą į LR ATPK 188 straipsnį.
Institucija skunde teigia, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas surinktus įrodymus, administracinio teisės pažeidimo byloje, įvertino netinkamai, neatsižvelgė į esminius liudytojų D. R., R. A., R. S. ir G. S. parodymus. Skunde nurodo, kad liudytojų parodymai buvo įvertinti kaip nepatikimi, nes administracinėn atsakomybėn traukiamas ir bylos baigtimi suinteresuotas asmuo nurodė, kad nurodyti liudytojai galėjo jį apkalbėti dėl anksčiau kilusių tarpusavio konfliktų. Toks teismo vertinimas nepagrįstas jokiais faktais. Visi liudytojai teikdami rašytinius ir žodinius paaiškinimus buvo įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų teikimą administracinio teisės pažeidimo byloje, jie nebuvo paneigti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, išskyrus suinteresuotų bylos baigtimi asmenų D. P. ir jo mamos G. P. parodymais. Skunde Institucija pažymi, kad liudytojas G. S. savo rašytiniame paaiškinime dar prieš susitinkant su R. A. pro savo namų langą matė ir stebėjo D. P. neteisėtus veiksmus, todėl logiška, kad pažeidėjas veikė savanaudiškais tikslais ir savinosi sodininkų bendrijai priklausantį turtą, kuris buvo skirtas bendro naudojimo kelių remontui. Institucija D. P. žodinius paaiškinimus teisme siūlo vertinti kritiškai, nes jie yra nenuoseklūs ir prieštaraujantys visoms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Savo rašytiniame paaiškinime D. P. pripažino, kad į savo kiemą nuvežė vieną karutį skaldos manydamas, kad ji jam kaip sodų bendrijos nariui priklauso, nes jis už tai mokėjo mokesčius. Skunde nurodo, kad vėliau teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš esmės pakeitė savo poziciją pripažindamas, kad iš bendros krūvos pasikrovė ne vieną, o jau tris karučius, kuriuos neva vežė norėdamas pasilyginti kelią prie savo įvažiavimo į sklypą. Institucija D. P. atstovės paaiškinimą, kad nebuvo atlikti tikslūs skaldos matavimai, siūlo nesureikšminti, nes tai būtų aktualu vertinant veikos kvalifikavimą pagal LR Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio atitinkamą dalį. Skunde teigia, kad šiuo atveju akivaizdu, kad turto, į kurį buvo pasikėsinta vertė neviršija 1 MGL, todėl tai vertintina kaip nedidelės vertės turtas. Be to Institucija skunde nurodo, kad jeigu pripažinti ir vertinti tai, kad D. P. yra šio turto bendrasavininkas, teismas galėjo įvertinti, kad jis veikė savavališkai, t.y. jo veiksmai nebuvo iš anksto suderinti su sodininkų bendrijos pirmininku ar valdyba, jeigu tai būtų padaryta apie tai žinodamas sodininkų bendrijos pirmininkas nebūtų teikęs pranešimo policijai, todėl Institucija mano, kad jo veiksmuose yra ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 188 str. požymiai.
Atsiliepimas
D. P. atsiliepime nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo. D. P. atsiliepime teigia, kad nors teismas darė išvadą, kad liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir logiškai atitinkantys įvykių seką, tačiau D. P. nuomone, neskaitant to, kad liudytojai jį apkalbėjo, tai padarė duodami teismui ne visiškai nuoseklius ir vienas kitą atitinkančius paaiškinimus. D. P. atsiliepime pažymi, kad liudytojai dalyvavo atvykus policijos pareigūnams, kaip nurodo, paaiškino, ką D. P. darė, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai pas D. P. į namus tą vakarą užėję nebuvo, įvykio vietos nefiksavo, todėl objektyvių duomenų dėl svetimo turto pagrobimo, be suinteresuotų liudytojų paaiškinimų, faktiškai byloje nėra jokių. D. P. atsiliepime nurodo, kad kritiškai vertintina ir nukentėjusiojo bei apelianto pozicija dėl žalos dydžio. Bendrijos pirmininkas patvirtino teisme, kad - žalą paskaičiavo iš akies, policijos pareigūnai taip pat tikslių matavimų neatliko, o iš liudytojų R. S. parodymų seka, kad skalda prieš savaitę buvo nukasinėjama trečiųjų asmenų. Šioje byloje nėra įrodyta žalos, kuri neva buvo padaryta bendrijai, dydis.
Taip pat atsiliepime D. P. nurodo, kad G. S., kurio paaiškinimu apeliantas motyvuoja savo skundą, teisme apklaustas nebuvo, todėl remtis jo paaiškinimu, duotu policijos pareigūnams nėra pagrindo. D. P. atsiliepime, dėl apelianto siūlymo taikyti atsakomybę pagal LR ATPK 188 straipsnį, mano, kad toks siūlymas turi būti atmestas. Teismas nustatė ir pažymėjo, kad D. P. mokėjo bendrijai įmokas, jis yra turto bendrasavininkas. Atsiliepime pažymi, kad įmokos buvo tikslinės paskirties - kelio remontui. D. P. pats asmeniškai, neapsikentęs važinėti per duobes ir lietui lyjant balom taškantis ant jo tvoros, papylė skaldą ant bendro kelio. D. P. atsiliepime nurodo, kad nagrinėjamu atveju jo veiksmuose nėra jokio pažeidimo sudėties, kadangi jis bendrą skaldą pylė ant bendro kelio, siekdamas greičiau išlyginti duobes, o ne naudojo skaldą savo interesais, todėl bendrija nepatyrė jokios žalos. D. P. nuomone, jis iš viso neatliko jokių priešingų teisei veiksmų, todėl šiuo atveju nebuvo jokio įvykio.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato skundas netenkinamas.
Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis. Institucijos nuomone teismas, priimdamas sprendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pažeidė LR ATPK 257 straipsnyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles, neatsižvelgė į esminius D. R., R. A., R. S. ir G. S. parodymus.
Įrodymų vertinimo taisyklės apibrėžtos ATPK 257 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (LVAT nutarimas Nr. N556-1022/2012).
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad apylinkės teismas, nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, įvertino ir ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus, pažeidimo sudėties elementus ir priimdamas procesinį sprendimą vadovavosi bendraisiais administracinės atsakomybės principais.
Apylinkės teismas vertindamas liudytojų D. R., R. A., R. S., G. S. parodymus pagrįstai nustatė, kad šių liudytojų parodymai nepatikimi, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad minėti asmenys tarpusavyje pažįstami, R. A. su D. P. santykiai nedraugiški. Nors R. A. posėdžio metu teigė, kad su D. P. nekonfliktuoja, tačiau nurodė, kad jis asmeniškai D. P. kėlė bylas (b.l. 47), todėl darytina išvada, kad R. A. ir liudytojai, kurie tarpusavyje bendrauja D. R., R. A., R. S. siekė apkalbėti D. P., dėl jų konfliktiškų tarpusavio santykių.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčijo, kad jis kasė skaldą, tačiau byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kad D. P. kasamą skaldą naudojo asmeniniais tikslais kiemo teritorijos tvarkymui, o ne bendrijai priklausančio kelio remontui. Be to atkreiptinas dėmesys, kad D. P., kaip sodų bendrijos „Girelė“ narys moka bendrijos mokesčius, tarp kurių yra įvardinti tiksliniai mokesčiai (b.l. 33,34).
Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Nagrinėjamu atveju abejonių kelia pažeidimo objekto – akmens skaldos – kiekis, nuo kurio priklauso ir pažeidimo objekto numatyto ATPK 50 straipsnyje vertė. Administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuota sodų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ padaryta 130 Lt (kas atitinka 37,66 Eur), t.y. 1 MGL žala. Liudytojas D. R. pirmos instancijos teismo posėdyje parodė, kad žalą paskaičiavo „iš akies“ ir nustatė, kad apie dešimtadalį skaldos trūko (b.l. 38). Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylos medžiagą daro išvadą, kad byloje nenustatyta jokių objektyvių duomenų apie nukastą akmens skaldos kiekį, todėl nėra galimybės ir nustatyti pažeidimo objekto vertės. Veika numatyta ATPK 50 straipsnyje pasireiškia neteisėtai užvaldant nedidelės vertės svetimą turtą, o subjektyvusis požymis – kaltė gali būti tik tyčia. Taigi kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 50 straipsnyje padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Apylinkės teismas ištyręs bylos įrodymus pagrįstai nustatė, kad byloje nesurinkta objektyvių, tiesioginių, neginčijamų įrodymų, kad D. P. įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimą tyčia.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas, daro išvadą, kad byloje yra nepašalintų prieštaravimų, kurių nėra galimybės pašalinti. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.
ATPK 284 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Nagrinėtinu atveju D. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, tuo padarydamas administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50 straipsnyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas LR ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo teisena prieš D. P. nutraukta pagrįstai, nesant jo veiksmuose pažeidimo numatyto ATPK 50 straipsnyje sudėties.
Atsižvelgiant į ATPK 284 straipsnio 2 dalies nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir išaikinimus, apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka ir nustatęs, kad administracinio teisės pažeidimo teisena D. P. atžvilgiu nutraukta pagrįstai, nesant jo veiksmuose pažeidimo numatyto ATPK 50 straipsnyje sudėties, neturi jokio teisinio pagrindo, naujai formuluoti kaltinimą ir pakeisti nuorodą į apeliaciniame skunde prašomą ATPK 188 straipsnį.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, išanalizavo pažeidimo sudėties elementus, todėl nėra pagrindo naikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Palikti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutarimą nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.