Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. T. (R. T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 253 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas:

už nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte – laisvės atėmimo bausme 9 (devyneriems) metams;už nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje – laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir R. T. paskirta laisvės atėmimo bausmė 9 (devyneriems) metams.

Iš R. T. priteista A. B. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų), V. B. - 700 Lt (septynis šimtus litų) padarytai turtinei žalai atlyginti, A. B. 40 000 Lt (keturiasdešimt tūkstančių litų), V. B. – 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) padarytai neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiajai A. B. iš R. T. priteista 800 Lt (aštuoni šimtai litų) turėtom advokato išlaidoms iš dalies padengti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. nuteistas už tai, kad 2008 m. spalio 26 d. apie 2 val., savo namuose, (duomenys neskelbtini) , būdamas neblaivus, įtaręs, jog I. B. jį apvogė, nusitaikęs iš neteisėtai laikomo medžioklinio šautuvo, tyčia šovė į miegantį ir dėl to bejėgiškos būklės esantį I. B., padarydamas pastarajam šautinį kiauryminį krūtinės kairės pusės sužalojimą, sužalojimo kanalui einant per odą, paodį, krūtinės ir tarpšonkaulinius raumenis, su kairiųjų VI-VII šonkaulių skeveldriniais lūžiais, krūtinplėvės, širdiplėvės pažeidimais, širdies, aortos, daugybiniais kairiojo ir dešiniojo plaučio, kraujagyslių, bronchų pažeidimais su svetimkūniais - veltinio gabalėliais kairiojo plaučio audinyje, pilko metalo gabalėlių radimu dešiniojo plaučio audinyje, pažeidžiant pasieninę krūtinplėvę su dešiniojo V-o šonkaulio skeveldriniais lūžiais ir su svetimkūniais krūtinės minkštuosiuose audiniuose dešiniajame šoniniame paviršiuje vidurio pažastinės linijos projekcijoje, dėl ko įvykus ūmiam vidiniam nukraujavimui ir hemoraginiam šokui nukentėjusysis mirė ir taip R. T. tyčia nužudė bejėgiškos būklės žmogų I. B..

Taip pat R. T. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas leidimo įgijo šaunamąjį ginklą, TSRS pramonės, 1964 metų gamybos, 16 kalibro, dvivamzdį, medžioklinį šautuvą IŽ-58 Nr. (duomenys neskelbtini) , skirtą šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais ir šaudmenis-septynis 16 kalibro medžioklinius šovinius, skirtus 16 kalibro lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams, kuriuos atgabeno į savo namus, (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė iki 2008 m. spalio 26 d.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. T. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo A. B. priteista 40000 Lt, V. B. - 20000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti, ir priteisti iš jo A. B. 10000 Lt (dešimt tūkstančių litų), V. B. - 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) padarytai neturtinei žalai atlyginti. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Apeliantas mano, kad nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįsta, todėl dėl šios dalies nuosprendis turi būti pakeistas, kadangi, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, priteistos sumos yra per didelės.

Nukentėjusioji A. B. neturtinę žalą grindžia tuo, kad dėl sutuoktinio nužudymo patyrė dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją, nepakeliamas dvasines kančias ir išgyvenimus. Teigia, kad su sutuoktiniu pragyveno 30 metų, o po nusikaltimo liko vieniša, be artimo žmogaus, jo pagalbos ūkyje. Apeliantas pažymi, kad I. B. girtaudavo, dažnai nebūdavo namuose, kas kelia abejonių dėl pavyzdingo namų ūkio tvarkymo. Dėl to A. B. padaryta neturtinė žala dėl vyro netekties yra mažesnė. Nukentėjusioji neturtinę žalą grindžia ir pablogėjusia sveikata, tačiau nepateikia jokių tai įrodančių duomenų.

Nukentėjusysis V. B. ieškinyje nurodo, kad dėl tėvo, kuris jį užaugino, nužudymo patyrė dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją; ankstyvą smurtinę tėvo mirtį pripažinti be dvasinių kančių negali. Tačiau byloje nėra įrodyta, kad nukentėjusįjį ir I. B. siejo stiprus, ypatingas ryšys, kuriam dėl I. B. mirties nutrūkus būtų kilę ypač stiprūs emociniai išgyvenimai. Nors V. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad su tėvu bendraudavo nuolat, ką tvirtino ir A. B., tačiau pastaroji ikiteisminio tyrimo metu apklausiama parodė, kad I. B. sūnus atvažiuodavo retai (tris - keturis kartus per metus), tėvui nepadėdavo nei materialiai, nei kitaip. Teismo posėdžio metu prieštaravimų tarp savo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų paaiškinti negalėjo.

Nuteistojo teigimu, teismas, nustatydamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, nepakankamai įvertino aukščiau išdėstytas aplinkybes, todėl atsižvelgiant į tai, taip pat į I. B. elgesį, iš dalies nulėmusį pasekmių atsiradimą (iki nusikaltimo girtavo nuteistojo namuose), be to, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras ir nukentėjusysis V. B. prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. R. T. kaltė padarius BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 253 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas, remdamasis BPK 20 straipsniu, įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija faktinių bylos aplinkybių. Nuteistasis iš dalies nesutinka su iš jo priteisto civilinio ieškinio dydžiu, o būtent dėl priteistų sumų nukentėjusiesiems padarytai neturtinei žalai atlyginti, todėl nuosprendis peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civiliniame kodekse nenustatyta atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio dydžio klausimą, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas ir pareikštus nukentėjusiųjų civilinius ieškinius tenkino iš dalies. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo R. T. padaryta nusikalstama veika sukėlė labai sunkias nepataisomas pasekmes – žuvo žmogus, mirtis buvo smurtinė, R. T. padarytas nusikaltimas buvo įvykdytas panaudojant šaunamąjį ginklą, nukentėjusiesiems padaryta neturtinė žala įvertinta pagrįstai. Apeliantas skunde nurodo, kad nukentėjusysis I. B. girtaudavo, dažnai nebūdavo namuose, kas kelia abejonių dėl pavyzdingo namų ūkio tvarkymo. Dėl to, apelianto manymu, A. B. padaryta neturtinė žala dėl vyro netekties yra mažesnė. Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstasis šiuos apelianto argumentus, nes šių nuteistojo nurodytų duomenų nepatvirtina jokie baudžiamojoje byloje esantys objektyvūs įrodymai. Aplinkybė, kad nukentėjusysis I. B. retsykiais išgerdavo ir kartais nenakvodavo namie nesumažina nukentėjusiajai A. B. padarytos neturtinės žalos dydžio. Nukentėjusioji A. B. neteko sutuoktinio, su kurio pragyveno trisdešimt metų, nukentėjusioji yra garbaus amžiaus ir po sutuoktinio netekties liko viena, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti dėl nukentėjusiosios A. B. patirtos neturtinės žalos. Apeliantas skunde taip pat teigia, kad byloje nėra įrodyta, jog nukentėjusįjį V. B. ir I. B. siejo stiprus, ypatingas ryšys, kuriam dėl I. B. mirties nutrūkus būtų kilę ypač stiprūs emociniai išgyvenimai. A. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad I. B. sūnus atvažiuodavo retai (tris - keturis kartus per metus), tėvui nepadėdavo nei materialiai, nei kitaip. Šiuos nuteistojo argumentus apeliacinės instancijos teismo kolegija taip pat laiko nepagrįstais. Neabejotinai nuteistojo padarytas nusikaltimas sukėlė žuvusiojo artimiesiems dvasinį ir emocinį sukrėtimą. Nukentėjusysis V. B. neteko tėvo, su kurio jį siejo artimas, glaudus ryšys. Akivaizdžių įrodymų, kurie paneigtų glaudaus ryšio tarp tėvo ir sūnaus buvimą, byloje nėra. Aplinkybė, kad I. B. sūnus V. B. tėvą aplankydavo retai ir nepalaikė materialiai negali paneigti neturtinės žalos atsiradimo sūnui dėl tėvo netekties. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimą atsižvelgė į nuteistojo R. T. turtinę padėtį, jo amžių ir darbingumą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų spręsdamas pareikštų civilinių ieškinių klausimus ir priteisti civiliniai ieškiniai nukentėjusiesiems padarytai neturtinei žalai atlyginti nėra per dideli.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tenkinti nuteistojo R. T. apeliacinio skundo, todėl jis atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. T. apeliacinį skundą atmesti.