- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-10-08
- Bylos Nr.
- 1-892-1206/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Žaneta Škutienė
- Kaltinamasis
- V.T.
- Nukentėjusysis
- B. J.
- Advokatai
- Audrius Leonavičius
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2015 m. balandžio 27 d. Panevėžio m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, jam skirtas laisvės apribojimas 6 mėn., įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;
2) 2016 m. balandžio 22 d. Panevėžio m. apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, jam skirta 4 MGL (150 Eur) bauda;
3) 2018 m. balandžio 27 d. Panevėžio m. apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, 281 straipsnio 7 dalį, jam skirtas terminuotas laisvės atėmimas 8 mėn. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 10 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atsiprašyti nukentėjusiojo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus ir turto konfiskavimas, konfiskuoti mopedą „Piaggio Zip50“, valst. (duomenys neskelbtini). 2019 m. sausio 11 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi skirtas naujas įpareigojimas – individualių konsultacijų lankymas pas psichologą;
4) 2019 m. sausio 23 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jam skirtas terminuotas laisvės atėmimas 1 m. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5, 6 ir 10 punktus, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti (tęsti darbą) arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio (smurtinio elgesio) pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
Žemesnės instancijos teismas
5) 2023 m. sausio 23 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jam skirtas areštas 40 parų, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;
6) 2024 m. gegužės 20 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (5 veikos), paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių, šiuo metu atlieka bausmę,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1) 2024 m. gegužės 11 d., apie 12.18 val., buto, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, mušdamas smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę B. J., t. y. konflikto su sugyventine metu keramikine lėkšte sudavė B. J. ne mažiau dviejų smūgių į galvą bei vieną kartą spyrė į kairį šoną, taip padarydamas nukentėjusiajai muštines žaizdas galvos plaukuotos dalies kairėje pusėje, kaktos kairėje pusėje, odos nubrozdinimą kairiame žande, poodines kraujosruvas juosmens kairiame šone bei nežymiai sutrikdydamas B. J. sveikatą ir sukeldamas jai fizinį skausmą;
2) 2024 m. gegužės 14 d., apie 17.00 val., buto, adresu (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, mušdamas smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę B. J., t. y. konflikto su sugyventine metu kairės rankos kumščiu sudavė sugyventinei vieną smūgį į galvos dešinės pusės plaukuotąją dalį, vieną smūgį į kairį petį ir taip sukėlė nukentėjusiajai B. J. fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, jų vertinimas ir veikų kvalifikavimas
2. V.T. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino, parodė, kad kažkiek pirmą veiką atsimena, antros nelabai. Pirma veika kada vyko, nepamena. Pamena tik, kad sudaužė lėkštę, kur ją sudaužė, nežino. Pirma veika įvyko prieš tris mėnesius, gegužės 11 d. Tą dieną jis susiginčijo su B.J.. Ji yra jo sugyventinė, kartu gyvena jau dvejus metus, veda bendrą ūkį. Dabar pas ją gyvena nuolatos. Tą dieną buvo areštinėje už smurtą artimoje aplinkoje prieš B.J.. Grįžo iš areštinės, išgėrė kartu ir vėl smurtavo. Kai grįžo iš areštinės, nebuvo ant jos piktas. Kartu gėrė. Nepamena, koks jam buvo nustatytas neblaivumas. Gėrė kartu ir kažkaip susipyko. Kai B.J. išgeria, ji savęs nekontroliuoja. Jis ją norėjo nuraminti. Neatsimena, kaip B.J. nuramino. Gal galėjo būti, kad sudavė su keramikine lėkšte B.J. į galvą. Su viskuo sutinka, kas parašyta kaltinamajame akte, pripažįsta, kad spyrė. Po Naujųjų metų nebegėrė, pradėjo gerti, nes palaikė B.J. kompaniją. Greitąją pagalbą ir policijos pareigūnus kas iškvietė, nepamena. Pareigūnai atvažiavo, jis tada miegojo namie. Atsikėlė, pamatė B.J. visą kruviną ir paklausė, ar ji išsikvietė greitąją pagalbą. B.J. atsakė, kad taip. Tada jis išėjo žiūrėti, ar atvažiuoja greitoji. Policijos pareigūnus susitiko ne bute. Policijos pareigūnams ką pasakojo, nepamena. Po gegužės 11 d. įvykio buvo suimtas ir buvo areštinėje. Ten praleido dvi paras. Po tų parų vėl atėjo pas B.J. trumpam susirinkti daiktų. Kai atėjo pas ją, buvo išgėręs, pavartojo alkoholio, kurį nusipirko iš parduotuvės. Užėjo pas B.J. susirinkti daiktų, su ja kartu dar buvo R. G., ji yra jų kaimynė. Jos abi vartojo alkoholį. Jis įėjo į butą, pamatė, kad jos vartoja alkoholį, paieškojo pinigų ir tada išėjo. Tą dieną prieš B.J. nesmurtavo lygtais. Jam maišosi tos visos dienos. Su viskuo sutinka, kad konflikto metu sudavė B.J. vieną smūgį į galvos plaukuotąją pusę ir vieną smūgį į kairįjį petį. Juos provokuoja kaimynai, jam atrodo, kad jie butą nori atimti. Juo norėjo atsikratyti, kad jis pas B.J. nesilankytų, bet vis tiek lankosi pas B.J. ir vartoja alkoholį. B.J. pati jo prašo alkoholio, jeigu nenuperka, ji pradeda ant jo pykti. Nebandė atskirai gyventi. Jis dėl alkoholio vartojimo problemų neturi. Civilinį ieškinį pripažįsta, žalos neatlygino, nes dabar yra kalėjime, neturi ir kontaktų, kaip susisiekti.
3. Nukentėjusioji B. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jai gegužės 11 d. sudaužė galvą su keramikine lėkšte. Jai labai skauda galvą ir dabar, yra didelės pasekmės. V.T. atėjo pas ją neblaivus. Jis buvo nusiteikęs piktybiškai, jis visada yra piktas. V.T. tą dieną buvo piktas. Ji jam pasakė kažką ir jis jai trenkė su lėkšte į galvą, daugiau nepamena. Greitąją išsikvietė pati. T.V. išlėkė, policija jį pagavo lygtais laiptinėje, o ją išvežė į ligoninę, priimamąjį. Galvoje, kaktoje ir veide sužeidimai buvo nustatyti bei kairiajame šone. Ji tuo metu irgi buvo neblaivi. Ji alkoholio negali vartoti ir dabar nebevartoja, geria vaistus ir vaikšto pas psichologą. Šie V.T. veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą, jai skaudėjo. Tuo metu policija V.T. išsivežė. Kai jį paleido, jis vėl grįžo. Tas butas, kuriame gyvena, yra jos, ji V.T. priima, jis neturi teisių į tą butą. V.T. atėjo neblaivus tą dieną vėl. Tada kas įvyko, nepamena. Tą dieną dar buvo atėjusi kaimynė R.G.. Jos truputį gėrė. V.T. atėjo, pradėjo rėkti, kad dingo jo pinigai. Jis gaudavo pašalpą ir viską pragerdavo, tai kokie dar jo pinigai? Konfliktas nežino, kaip vyko, buvo žodžiais. Gegužės 14 d. V.T. prieš ją smurtavo, kokius veiksmus atliko, nepamena. Kaimynė jau buvo išėjusi, kai V.T. prieš ją smurtavo. Ji matė, kada atėjo V.T. ir pradėjo ieškoti pinigų ir rėkti. Pačių smurto veiksmų ji negalėjo matyti, nes išėjo. Po to įvykio greitosios nekvietė, tik policiją. Su V.T. dabar nebendrauja, jis jai tik laiškus rašė, ji su juo nebendrauja. V.T. nei po vieno įvykio jos neatsiprašė.
4. Liudytoja R.G. teisiamajame posėdyje davė parodymus apie tai, kad yra kaltinamojo ir nukentėjusiosios kaimynė. Ji nelabai turi ką pasakyti. Buvo parduotuvėje, jai paskambino B.J. ir parpašė nupirkti 200 g fleškutę, nes jai buvo labai bloga. Ji nupirko tą fleškutę, grįžo iš parduotuvės ir nunešė. Tuo metu grįžo V.T., jis pradėjo rėkti, ieškoti savo daiktų, paskui nuėjo pas B.J. į kambarį, ten pliaukštelėjo ar kažką padarė, liudytoja nematė ir išėjo namo. Kaip ten trenkė iš lėkštės ar kas ten buvo, nematė, matė tik kada atvažiavo greitoji ir kai po visko B.J. atėjo ir parprašė jos padėti surasti telefoną. Kada viskas vyko, tikai nepamena. Ji pas B.J. atėjo prieš įvykį su lėkšte. Kaip ten toliau viskas buvo su lėkšte, ji tikrai nematė. Kai buvo pas B.J. namuose, V.T. nuėjo pas ją į kambarį, tada ten buvo ir B.J.. Ar pliaukštelėjo, ar pastūmė, nematė. Ji ir tyrėjai sakė tą patį. Girdėjo tokį pliaukštelėjimą, nelabai gilinosi ir išėjo. Gal ji ir nelabai viską pamena. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu paskelbti liudytojo R. G. parodymai, duoti 2024 m. gegužės 30 d. Liudytoja R. G. parodė, kad B. J. yra jos kaimynė, ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o B.J. (duomenys neskelbtini). Apie tai, kas pas B.J. namuose įvyko 2024 m. gegužės 11 d. ji žino tik iš pačios B.J.. B.J. jai sakė tik tiek, kad sugyventinis V. T. konflikto metu B.J. lėkšte praskėlė galvą. Daugiau apie tai nieko nežino, nes pati nebuvo ir nematė. Kas liečia 2024 m. gegužės 14 d. įvykį, gali papasakoti tik tiek, kad tą dieną jai būnant parduotuvėje paskambino B.J. ir paprašė nupirkt alkoholio. Ji B.J. nupirko 0,2 l talpos degtinės buteliuką, kurį grįžusi namo ir pasidėjusi savo daiktus užnešė B.J. į namus. Kada tiksliai tai buvo, neprisimena. Jai būnant pas B.J. namuose, kažkas pradėjo daužyti į B.J. buto duris. B.J. pažiūrėjo per durų akutę ir pamatė, kad už durų stovi V.T., todėl paprašė jos atidaryti duris. Ji atidarė duris, tada V.T. įėjo į butą, pradėjo rėkauti, versti visus bute esančius daiktus ieškodamas, kaip jis aiškino, pinigų ir dokumentų. Pamatęs ant stalo stovintį degtinės buteliuką, V.T. pradėjo rėkti, kad ji su B.J. geria. B.J. tuo momentu nuėjo į kitą kambarį, girdėjo, kaip kvietė policiją. V.T. taip pat tai girdėjo, todėl iš buto pabėgo. Kai V.T. išbėgo iš buto, ji taip pat išėjo pasakiusi B.J. užsirakinti duris. Kad V.T. buvo bute, nematė, kad jis būtų B.J. trenkęs, bet buvo ir taip, kad kambaryje su B. J. buvo ir vienas, gal tada kas nors tarp B.J. ir V.T. ir įvyko, bet negali apie tai nieko pasakyti, nematė. Ar jai išėjus V.T. dar buvo grįžęs, nematė. Anksčiau ne kartą yra kvietusi policiją dėl to, kad V.T. muša B.J., bet šį kartą nei vieno įvykio nematė, todėl nieko papasakoti negali (1 t., b. l. 112-115). Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino, tik paaiškino, kad bus sumaišytos dienos. B.J. tos fleškutės paprašė tą pačią dieną, kai jai sudaužė lėkštę į galvą, o šiaip tai viskas taip ir buvo, ji įvykio nematė. Čia jau reikia tyrėjos klausti, nes kai ją tyrėja pasikvietė, jai tą pačią dieną ji paskambino, o kai B.J. jau buvo galva sumušta ir subintuota, tyrėja jai neskambino ir neprašė pagalbos. B.J. nešė tą fleškutę tą pačią dieną, kai jai sudaužė lėkštę į galvą. Parodymai atitinka, tik neatitinka data. Buvo taip, kad atnešė fleškutę, kad grįžo V.T., kad buvo triukšmas, kad ji nematė, tik girdėjo, viskas buvo, tik neatitinka data pagal įvykių seką.
5. Liudytoja N. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra vyriausioji tyrėja. Šioje byloje buvo vyresnioji tyrėja, atliko ikiteisminį tyrimą. Ji atliko R.G. apklausą. Apklausoje liudytoja pasakojo, ji fiksavo. Dabar tiksliai nepasakys, bet ji pasakojo, kad vieno įvykio nematė, bet ji aiškinosi datas. Viskas, kas yra apklausoje, yra nurodyta R.G.. Datos, nurodytos apklausoje, buvo R.G. nurodytos datos. Kai ji pasakojo datas ir įvykius, tuo metu nekilo klausimų dėl datų ir ar tai prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Taip kaip R. G. davė parodymus, atrodė, kad taip viskas ir buvo. Į apklausą R. G. atėjo blaivi, sveika, neatrodė ligota ar susijaudinusi. Kiek turėjo bylų su nukentėjusiąja ir įtariamuoju, kiek kartų R. G. liudijo, ji visada liudijo teisingai.
6. Liudytojas R. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad jo funkcijos yra forminti įvykius. Jam kaltinamasis ir nukentėjusioji yra matyti, teko pas juos vykti, dienos tikrai nepamena. Jeigu konkrečiai apie šį įvykį, tai čia turėjo būti dienos metas, bet lėkštės lygtais tame įvykyje nebuvo. Bet pats įvykis buvo toks. Teisiamajame posėdyje buvo pagarsintas R. Š. 2024 m. gegužės 11 d. tarnybinis pranešimas apie gegužės 11 d. įvykį (1 t., b. l. 11). Pareigūnas nieko papildyti negalėjo. Paaiškino, kad bendravo su abejais, ir nukentėjusiąja, ir kaltinamuoju. Pagal nukentėjusiosios vaizdą ir pasakymą, kad ją sužalojo, jeigu ji pasakė, kuo ją sužalojo, turėjo įraše matytis. Šiaip nepamena, ką nukentėjusioji sakė tuo metu, kaip ji ten atrodė. Jie bandė aiškintis, iš kur ta kirstinė žaizda atsirado, bet kiek pavyko išsiaiškinti, kad nukentėjusioji iš lėkštės gavo smūgį, o ką sakė V. T., nepamena. Pareigūnas jį sulaikė.
7. Liudytojas T. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad jo funkcijos yra tyrėjo, reaguoti į įvykius. Kaltinamasis ir nukentėjusioji jam yra matyti. 2024 m. gegužės 11 d., buvo įvykis, šie žmonės yra žinomi iš anksčiau, jie ne pirmą kartą matyti, tik tais pirmą kartą kada buvo sužalota nukentėjusioji, nes dažniausiai nepasitvirtindavo informacija. Tai būtent tą dieną sutiko kaltinamąjį (duomenys neskelbtini) aukšte, jis išeidinėjo iš laiptinės. Paklausus, iš kurio buto išėjo, atsakė, kad būtent iš to, į kurį buvo gautas pranešimas. Jis buvo nuvestas atgal prie buto, atidarius duris, nukentėjusioji buvo su kruvina kakta arba viršugalviu, dabar tiksliai nepasakys. Kiek pamena, ji aiškino, kad jai su lėkšte buvo smūgiuota į veidą, vieną ar du kartus suduota į viršugalvį kumščiu. Kaltinamasis savo kaltę neigė, sakė, kad nieko nepadarė, nieko nežino. Daugiau nelabai ką galėtų pasakyti. Jeigu byloje yra tarnybinis pranešimas, tai galima sakyti, kad tą dieną įvyko įvykis, kada parašytas pranešimas. Ar tą dieną, kada buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo kaimynė, nežino. Tų atvejų, kada buvo akivaizdūs faktai, nebendraudavo su kaimynais, kiek pamena. Tas girtumas, tuo metu, nukentėjusiajai netrukdė paaiškinti tų aplinkybių, nes buvo aiškiai suprantamos ir logiškai dėstomos mintys nukentėjusiosios, todėl ir buvo atlikta apklausa. Kaltinamasis nebuvo agresyvus, reikalavimus vykdė. Su juo bendravo, bet jis visą kaltę neigė. Nepamena, ar jis pateikė savo versiją įvykių, tik neigė kaltę.
8. Liudytojas A.V. teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusiąją gal kažkiek atsimena, bet kaltinamojo nelabai. 2024 m. gegužės 14 d. įvykio tikrai nepamena. Būtent dėl šio atvejo tikrai negali pasakyti, ar teko važiuoti. Apie įvykį tikrai nepamena. Teismas pagarsino A. V. 2024 m. gegužės 14 d. tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad atvykus nurodytu adresu B. J. paaiškino, kad jos sugyventinis V. T., kuriam išduotas SAA orderis, atėjęs į jos butą adresu (duomenys neskelbtini), jai vieną kartą ranka, kuria tiksliai nepamena, tyčia trenkė į plaukuotą galvos dalį ir vieną kartą tyčia nenurodyta koja spyrė jai į kairės pusės sėdmenis, taip sukeldamas B. J. fizinį skausmą. V. T. prieš atvykstant policijai iš įvykio vietos pasišalino (1 t., b. l. 84-86). A.V. papildomai parodė, kad buvo supildytas protokolas dėl smurto artimoje aplinkoje, bet kaltinamajam nebuvo įteiktas, nes jis buvo pasišalinęs. Kiek parašė tarnybiniame, kiek kaltinamasis smūgiavo, tai taip ir buvo. Kiek pamena, duris atidarė nukentėjusioji ir jie tik su ja bendravo. Jeigu buvo nustatytas girtumas nukentėjusiajai, buvo pagrindas manyti, kad ji buvo išgėrusi, todėl ją ir patikrino su alkotesteriu. Jie pabendravo su nukentėjusiąja, buvo pranešta, kad buvo pažeistas išduotas orderis, tai jie sureagavo, pradėjo teiseną ir surašė tarnybinius pranešimus, kokios buvo įvykio aplinkybės. Nukentėjusiųjų visada bet kokiu atveju, kai būna kažkokie smurtiniai įvykiai ar panašiai, klausia, ar jiems reikalinga greitoji medicininė pagalba. Tai jeigu nukentėjusiajai buvo nereikalinga medicinos pagalba, tai jos ir nekvietė, patys irgi jeigu matė, kad asmuo nekraujuoja, ar nėra rimtų sužalojimų, tai ir patys nekvietė.
2024 m. gegužės 11 d. veika
9. Nukentėjusioji B. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. T. yra jos sugyventinis, parodymus duoti sutinka. Nori pasakyti, kad 2024 m. gegužės mėnesį, tikslios dienos nepasakys, šeštadienį, ji buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Tikslios valandos nepasakys, namo grįžo jos sugyventinis V. T., kuris buvo neblaivus. Ji namuose buvo taip pat neblaivi, buvo išgėrusi pusę butelio 0,5 l. degtinės. V.T. grįžęs pradėjo ant jos rėkti, kaip suprato už tai, kad ji viena gėrė degtinę. Viskas vyko kambaryje, kuriame ji miega. Ji tuo metu sėdėjo ant sofos lovos, ant stalo buvo padėta lėkštė, iš kurios ji valgė pasigamintus pietus, o jos nugertas degtinės butelis buvo pastatytas ant žemės šalia stalo, jai iš dešinės pusės. V.T. jai taip pat šaukdamas stovėjo iš dešinės pusės, kada ji į sugyventinį atsisuko, kažką sakydama, bet dabar jau neprisimena ką, V.T. griebė nuo stalo lėkštę ir ta lėkšte trenkė jai į galvą, nemažiau dviejų kartų pataikydamas į kaktos kairę pusę virš smilkinio ir į galvos kairę pusę, plaukuotą dalį. Suduodamas jai smūgius lėkšte V.T. praskėlė jai kaktą ir galvą. Po smūgių lėkšte ji liko sėdėti, o V.T. dar, neprisimena kuria koja, spyrė jai į kairį šoną, kur dabar yra mėlynė ir iki šiol skauda. Kaip toliau viskas vyko ji papasakoti negali, nes dėl girtumo ir patirtos galvos traumos neprisimena. Pamena, kad atvyko policijos pareigūnai, paskui atvyko medikai, kad buvo pristatyta į ligoninę, kur jai susiuvo padarytas žaizdas galvoje (1 t., b. l. 92-95).
10. (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo R. Š. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad dirbant ekipaže šaukiniu „1104“ kartu su vyr. patruliu T.Š. iš (duomenys neskelbtini) OVS budėtojų buvo gautas pranešimas, kad pranešėja prašė pagalbos, nes smurtauja sugyventinis. Pokalbio metu moteris nurodė, kad negali garsiai kalbėti nes jis išgirs, pokalbio pabaigoje, buvo girdima kaip vyras atėjo, pradėjo rėkti, pokalbis nutrūko. Atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), esančioje daugiabučio namo laiptinėje sutiko galimai smurtavusį asmenį V. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Paklausus vyro iš kur jis eina, jis pasakė, kad nežino. Vyrą nusivedus prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), jis prisipažino, kad smurtavo prieš savo sugyventinę B. J., gim. (duomenys neskelbtini). Vyrui buvo nustatytas girtumas, alkoholio kiekio matuoklis parodė 3.10 prom. girtumą. Atidarius buto duris ir patekus į butą buvo pastebėta pranešėja B.J., kuriai kraujavo iš galvos, matėsi kirstinė žaizda kaktoje. Moters paklausus kas įvyko, ji pasakė, kad jos sugyventinis V. T. prieš ją fiziškai smurtavo, sukėlė jai fizinį skausmą ir ją sužalojo. Vyras nedelsiant buvo sulaikytas. Atvykę GMP medikai moterį sutvarstė ir išsivežė apžiūrai į (duomenys neskelbtini) Respublikinės ligoninės priėmimo skyrių. B. J. buvo patikrintas blaivumas, jei nustatytas 2.23 prom. girtumas (1 t., b. l. 11-16).
11. Iš 2024 m. gegužės 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra (duomenys neskelbtini) aukšte. Įėjus pro buto duris, patenkama į buto koridorių, šiaurės kryptimi, patenkama į kambarį, kur įvyko įvykis. Kambario vakarų pusėje matomas langas, kuris uždengtas užuolaida, šalia lango pastatyta kėdė, tarp viengulės lovos ir kėdės matomos raudonos spalvos dėmės, šukė su raudonos spalvos dėme. Daugiau bylai reikšmingų daiktų bei pėdsakų nepastebėta. Iš įvykio vietos paimta: šukė su raudonos spalvos dėme, užplombuota Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 17-25).
12. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulio T. Š. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad apie įvykį pranešusi nukentėjusioji B. J., kuriai nustatytas 2,23 prom. neblaivumas bei pas kurią galvos srityje matėsi kraujuojanti žaizda bei patinimas, paaiškino, kad 2024 m. gegužės 11 d., apie 12.18 val., adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis V. T., kuriam buvo nustatytas 3,10 prom. neblaivumas, žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą savo sugyventinės atžvilgiu, t. y. lėkšte trenkė į kaktą vieną kartą bei rankomis ne mažiau dviejų kartų į viršugalvį. Tokiais savo veiksmais V. T. sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei B. J.. Nusikalstamos veikos padarymu įtariamas V. T. sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą (1 t., b. l. 29-34).
13. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulės J. M. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje aplinkybių nurodyta, kad 2024 m. gegužės 11 d., 04:38 val., dirbant ekipaže „P1104“, kartu su (duomenys neskelbtini) apskr. VPK (duomenys neskelbtini) m. ir r. PK RS 1-ojo poskyrio vyr. patruliu N. L. iš (duomenys neskelbtini) apskr. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas ROIK: (duomenys neskelbtini), kad „Namuose pranešėją (duomenys neskelbtini) metų muša sugyventinis, sudavė per ranką ir koją, skundžiasi skausmais. Vaikų nėra. Abu namie, laukia“. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), pasitiko B. J., kuri buvo su aiškiais neblaivumo požymiais, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesių koordinacija buvo sutrikusi, kalba nerišli. Alkoholio kiekio matuokliu neblaivumo patikrinti nepavyko dėl moters neblaivumo būsenos. Kitame kambaryje lovoje gulėjo V. T., kuriam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,68 prom. neblaivumas. B. J. pasakojo, kad prieš ją sugyventinis nuolatos tiek psichologiškai, tiek fiziškai smurtauja, rodė, kad jai trenkė per veidą, rodė skaudančią ranką bei kairės kojos šlaunį, tačiau jokių fizinio smurto žymių nepastebėta. B. J. pasakodama aplinkybes apie patiriamą smurtą vis keitė aplinkybes. Dar paminėjo, kad jie sugyventiniai (duomenys neskelbtini) metų. Moteris dėl savo neblaivumo nebesuprato pati ko nori. Pasakius jai, kad bus įteiktas šaukimas atvykti apklausai, ši atsakė, kad negalės atvykti, kad jai dėl besaikio alkoholio vartojimo yra negera. Atvykę medikai siūlė pranešėjai vykti į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę išblaivymui, tačiau ši atsisakė. Atsisakė nuo bet kokios medikų pagalbos, nors kaip pasakojo jautėsi blogai ir dėl fizinio skausmo sukėlimo, ir dėl alkoholio vartojimo, ir dėl turimos negalios sergant (duomenys neskelbtini). V.T. paaiškino, kad jis B. J. nemušė, kad jis miegojo ir kaip tik ja rūpinasi, perka vaistus, maistą, alkoholinius gėrimus, kadangi ji pati iš namų nebeišeina. Supildė SAA orderį Nr. (duomenys neskelbtini) bei nuvežė V. T. į (duomenys neskelbtini) nakvynės namus adresu (duomenys neskelbtini) A. P. pakalbėta su B. J., paaiškinta situacija dėl įteikto šaukimo atvykti apklausai, paaiškinta, kad pranešėja turi išsiblaivyti bei atvykti į apklausą blaivi, kadangi tai yra svarbu vykdant apklausą bei aiškinant realias aplinkybes apie tai, kas vyksta jos gyvenime (1 t., b. l. 35-36).
14. Iš 2024 m. gegužės 21 d. teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad B. J. padaryta muštinės žaizdos galvos plaukuotos dalies kairėje pusėje, kaktos kairėje, odos nubrozdinimas kairiame žande, poodinės kraujosruvos juosmens kairiame šone, paveikus kietais bukais ir ribotą paviršių turinčiais daiktais, mažiausiai 4 trauminiais poveikiais prieš 4-7 dienas iki apžiūros, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Pagal nustatytų sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi. Nustatytų sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 45).
15. 2024 m. gegužės 15 d. apžiūros protokole nurodyta, kad perklausomas ir aprašomas Policijos registruojamų įvykių registruojamų įvykių registre Bendrojo pagalbos centro fiksuoto skambučio ID (duomenys neskelbtini), 2024-05-11 mp3. garso įrašas. Pokalbio metu Bendrojo pagalbos centro operatorius (toliau BPC) bendrauja su moterimi (toliau PRANEŠĖJA), kuri šnabždėdama nurodo, kad jai reikalinga pagalba, ji negali garsiai kalbėti, yra primušta sugyventinio (1 t., b. l. 67-69).
16. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrimas ir aprašomas T. Š. priskirtos kūno kameros vaizdo įrašas. Vaizdo įrašo pavadinime yra nurodyta įrašo data ir įrašo pradžios laikas. Vaizdo įraše fiksuojama, kaip į daugiabučio namo laiptinę eina pareigūnai T. Š. ir R. Š.. Laiptinėje pareigūnai sutinka V. T.. T. Š. „labas, iš kurio buto?“, V. T. „nežinau“, T. Š. „kas nežinai? Iš kokio buto klausiu eini?“. V. T. reikalauja kviesti greitąją. T. Š. „kas, o kas nutiko? Kam reik tos greitosios?“, V. T. „pratrūko galva“, T. Š. „kas buvo?“, V. T. „galva pratrūko“, T.Š. „kam?“, V. T. „ne man, jai“. Pareigūnas T. Š. nubėga prie (duomenys neskelbtini) buto durų, tačiau durys užrakintos. Durų raktus paduoda V. T.. Atrakinus duris buto viduje stovi nukentėjusioji B. J.. Nukentėjusioji sutrikusi, jos galva kruvina. Įėjus į kambarį T. Š. nukentėjusiosios klausia „kas skauda?“, B. J. „galvą skauda“, T. Š. „kur skauda? Galva čia biški“ (apžiūri nukentėjusiosios kruviną galvą). B. J. „galvą“ (aiškiai nesigirdi). T. Š. „iš ko tau čia kirto? Va čia va į galvą? Turi kokią vaistinėlę, kokį bintą? Kažką turi?“. B. J. „turiu kažką“, T. Š. „sėdėk, aš paimsiu, sakyk kur, sėdėk. Virtuvėj kažkur?“. B. J. „nu toks bintas yra“, T. Š. „kurioj vietoj turi, sakyk“. T. Š. ieško binto, bet neranda. T. Š. „kur dar? Kur dar taikė? Kur dar“ (šviečia su žibintuvėliu). B. J. „visur“, T. Š. „o kūną kažkur? Kūne yra kažkur? Kraujuoja iš kūno? Iš pilvo? Nugaros?“. B. J. „nekraujuoja“ (aiškiai nesigirdi). T. Š. „tik iš galvos, į galvą buvo smūgiai, taip?“. B. J. „taip. Tos lėkštės“ (aiškiai nesigirdi). T. Š. „iš lėkštės ne? Iš lėkštės trenkė?“, B. J. „butelius sudaužė“ (neaiškiai kalba), T. Š. „iš butelio? Tai baliavojat kartu? Čia jūs pastoviai ane? Čia tie patys. Dėl ko susipykot? Kas pradėjo čia pirmas? Kas čia per konfliktas? Kas buvo ? Vis tiek apsižodžiavot pradžiai ne?“. B. J. neaiškiai kalba. T. Š. „dėl ko susipykot? Kas per konfliktas buvo?“, B. J. „jis neprognozuojamas, parėjo, butelį (neaiškiai kalba)“. T. Š. aiškinasi įvykio aplinkybes, bet B. J. nerišliai kalba. T. Š. nueina prie pareigūno R. Š., kuris laiptinėje stovi su V. T., ir sako „ne čia ne abipusis, ne abipusis“, R. Š. „jisai?“, T. Š. „gindamasi, žinai, gal biški ir buvo“. R. Š. „gindamasi jo?“. R. Š. išsiveda V. T. į tarnybinį automobilį. Priėjusi B. J. sako „pas jį spynos raktai“ (aiškiai nesigirdi). Pareikalavęs, kad B. J. sėdėtų ir nevaikščiotų, pareigūnas T. Š. klausia „anam kambary viskas buvo? Anam ane?“, ką B. J. atsako sunku suprasti, nes moteris kalba nerišliai. T. Š. „Anam kambary ir ten ta iš tos lėkštės jisai trenkė? Metė? Kur ta sudužus. Ar ten ne lėkštė? Lėkštė tenais“. B. J. „taip, taip“, T.Š. „jisai metė ar trenkė iš jos?“. B. J. „nežinau“ (aiškiai nesigirdi). T. Š. „kiek kartų smūgiavo?“, B. J. „daug“, T. Š. „daug. Gerai biški pasėdėk aš tuoj“. T. Š. fotografuoja įvykio vietą. Į įvykio vietą grįžta pareigūnas R. Š. ir pareigūnai tariasi dėl veiksmų atlikimo. Pareigūnai B. J. informuoja, kad jai reiks vykti su medikais ir prašo jos pasiruošti važiuoti. Vaizdo įrašo laiku 13.11 min. į įvyko vietą atvyksta medikai. Medikai bendrauja su nukentėjusiąja B. J. ir teikia jai pagalbą. Vaizdo įrašas trunka 14.44 min. (1 t., b. l. 70-72).
17. Nukentėjusioji B. J. apklausiama parodė, kad jai būnant miegamajame kambaryje, namuose adresu (duomenys neskelbtini), 2024 m. gegužės 14 d., apie 14.00 val., išgirdo kaip kažkas rakina jos buto duris. Iš balso suprato, kad į namus atėjo V. T., kuris atrodė akivaizdžiai neblaivus. V.T., atėjęs į miegamąjį kambarį pradėjo ją įžeidinėti (necenzūriniai žodžiai), tuo tarpu ji gulėjo lovoje. V.T. pradėjo reikalauti jos pinigų, nuėjo į svetainę, pradėjo ieškoti pinigų. Ji V.T. atsakė, kad eitų iš jos namų. Po šitų žodžiu V.T. atėjo į miegamąjį kambarį ir sudavė kairės rankos kumščiu vieną kartą į smilkinį bei į kairės rankos petį. Tokiais savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą. Po V.T. tokiu veiksmų, ji pradėjo šaukti „dink iš namų“. Po šitų žodžių V.T. išėjo iš namų, kur išėjo, ji nežino. Po kurio laiko V.T. pradėjo jai skambinti į telefoną, bendraujant V.T. pradėjo grasinti „tu negyvensi, nes vis vien į kalėjimą atsisėsiu“. Po šitų žodžių ji paskambino numeriu 112. Dėl V.T. suduotų smūgių ji juto fizinį skausmą, skauda iki dabar, į medikus nesikreipė. Įvykio metu namuose buvo dviese. Smurtauja ne pirmą kartą. Ji pageidauja, kad V.T. negyventų kartu. Ji savo sugyventinio bijo (1 t., b. l. 88-91).
18. Nukentėjusioji B. J. papildomai apklausiama parodė, kad, kiek pamena, naktį iš pirmadienio į antradienį V.T. grįžo girtas namo, susirinko savo kai kuriuos daiktus ir išėjo. Paskui paryčiais V.T. buvo atėjęs, skambino į duris, ji dar kvietė šiam policiją. T. V. išėjo. Paskui apie 14 val. sugyventinis vėl atėjo namo, paskui gal už pusvalandžio į namus atvyko policijos pareigūnės, kurios norėjo V.T. įteikti teismo nutartį, kad šis negali pas ją namuose gyventi. V.T. pradėjo rėkauti ir išėjo iš namų. Paskui, kada policijos pareigūnės jau buvo išvažiavę, sugyventinis atėjo į butą. Pati V.T. į butą būtų neįleidusi, bet šis pats atsirakino duris raktu, kurį spėjo pagriebti, kai pas ją atvyko pareigūnės. Jeigu pas V.T. sulaikymo metu buvo rastas raktas su širdelės formos metaliniu pakabuku, tai tas raktas yra nuo jos buto viršutinės spynos, kuris buvo tik vienas, ir prašo raktą jai grąžinti, kad galėtų raktu rakinti buto duris ir jaustis saugi. Pareigūnėms išvykus iš jos buto, apie 17 val., į butą atsirakinęs buto duris grįžo V.T., kuris pasielgė būtent taip, kaip jau yra nurodžiusi savo apklausoje. Tik nori patikslinti, kad kairės rankos kumščiu V.T. jai sudavė smūgį ne į smilkinį, o galvos plaukuotos dalies dešinę pusę, kurią palietus iki šiol labai skauda. Ant kairio peties sužalojimo jokio nesimato, bet petį iki šiol taip pat labai skauda. Nori, kad sugyventinis daugiau niekada negrįžtų į jos namus (1 t., b. l. 92-95).
19. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulio M. M. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2024 m. gegužės 14 d., apie 14.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), į butą atėjo V. T., kuris atėjo į miegamąjį kambarį ir kairės rankos kumščiu sudavė vieną kartą į galvą bei į kairės rankos petį B. J., kuriai nustatytas 1,65 prom. girtumas. Tokiais savo veiksmais V. T. sukėlė fizinį skausmą B. J. (1 t., b. l. 73-75).
20. Įvykio vietos protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukštų mūriniame, daugiabučiame name, (duomenys neskelbtini) laiptinėje, (duomenys neskelbtini) aukšte, rudos spalvos durys tiesiai pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini). Bute aplinka tvarkinga, iš įvykio vietos nieko nepaimta (1 t., b. l. 76-82).
21. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulio A. V. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad apie įvykį pranešusi nukentėjusioji B. J. atvykusiems į įvykio vietą policijos pareigūnams paaiškino, jog jos sugyventinis V. T., kuriam išduotas smurto artimoje aplinkoje orderis, atėjęs į jos butą adresu (duomenys neskelbtini), jai vieną kartą ranka, kuria tiksliai nepamena, tyčia trenkė į plaukuotą galvos dalį ir vieną kartą tyčia nenurodyta koja spyrė jai į kairės pusės sėdmenis, taip sukeldamas fizinį skausmą. V. T. prieš atvykstant policijai iš įvykio vietos pasišalino (1 t., b. l. 83-85).
22. Iš 2024 m. gegužės 21 d. teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad remiantis užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis, 2024 m. gegužės 14 d. B. J. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 109).
23. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad perklausomi ir aprašomi policijos registruojamų įvykių registruojamų įvykių registre Bendrojo pagalbos centro fiksuotų skambučių ID (duomenys neskelbtini), 2024-05-14, 16:59 ir ID (duomenys neskelbtini) 2024-05-14, 19:08 mp3 garso įrašai. Pokalbių metu Bendrojo pagalbos centro operatorius (toliau BPC) bendrauja su moterimi (toliau – pranešėja). Pirmame pokalbyje pranešėja nurodo, kad reikalinga policija skubiai adresu (duomenys neskelbtini). Kitame pokalbyje nurodo, kad laukia policijos, kuri buvo kviesta anksčiau po smurto panaudojimo. Taip pat sako, kad sugyventinis jau išėjo iš jos buto pats (1 t., b. l. 123-125, 126-128).
24. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi ir aprašomi (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) poskyrio tyrėjui P. K. ir vyriausiajam patruliui A. V. priskirtų prie tarnybinių uniformų tvirtinamų kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įrašo pavadinime fiksuojama vaizdo įrašo data ir įrašo pradžios laikas. Vaizdo įraše „PSS-(duomenys neskelbtini)+0300“ užfiksuoti pareigūnai P. K. ir A. V. yra įvykio vietoje. Kambaryje ant lovos sėdi B. J.. P. K. „atėjo atsirakino duris taip?“, B. J. „taip jis pats atsirakino“, P. K. „ką jis atsirakinęs duris pasakė?“, B. J. „pradėjo po spinteles, ant manęs pult“. P. K. „ką jis, kas tas pult? Nėra tokio pasakymo pult“, B. J. „va čia kažkur pylė“ (rodo), P. K. „tai iš niekur nieko?“, B. J. „nu tai taip, jisai labai žiaurus žmogus yra“, P. K. „iš niekur nieko. Vieną kartą iš rankos davė?“, B. J. „taip ir“, P. K. „į pakaušį“, B. J. „va čia kažkur va, va toj vietoj skauda“ (rodo į galvos dešinę pusę). P. K. „kur dar? Kur dar trenkė?“, B. J. „ir va čia labai spyrė, skauda“ (rodo). P. K. „į nugarą?“, B. J. „nu ne į nugarą, į tą vietą“ (rodo), P. K. „į sėdmenis?“, B. J. „nu į sėdmenis“. Pareigūnas A. V. ruošia alkotesterį ir tikrina B. J. blaivumą. P. K. klausia B. J. ir įtariamojo duomenų. Vaizdo įrašas nutrūksta 03.23 min. Vaizdo įraše „PSS-(duomenys neskelbtini)+0300“ fiksuojama, kaip pareigūnas A. V. tikrina B. J. blaivumą. Moteris neblaivi (1,51 promilės). Pareigūnas P. K. klausia B. J. ir įtariamojo duomenų. B. J. kalba „kur jį surast, raktus turi. Kiek policijos šiandien buvo atvažiavę, kiek viską. Vis tiek atsirakina“. A. V. „žiūrėkit paprasčiausia irgi būtų pasikeist tą spynelę, kad sulaikyt, kad neįeitų jis taip. Jeigu jis įeina“. B. J. „viršutinio rakto niekur nerandu, aš jo klausiau. Namuos turi būt. Aš visur apieškojau, niekur namuos nėra“. Pareigūnai informuoja, kad atvažiuos tyrėjai ir išeidinėja iš buto (1 t., b. l. 129-131).
Dėl 2024 m. gegužės 11 d. veikos, BK 140 straipsnio 2 dalis
25. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BPK 38 straipsnį, asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Nukentėjusioji B. J. yra kaltinamojo V. T. sugyventinė, jie kartu veda bendrą ūkį.
26. Kaltinamasis V. T. dėl 2024 m. gegužės 11 d. veikos kaltę pripažino visiškai, parodė, kad įvykio nelabai atsimena, nes visi įvykiai jam jau painiojasi, bet pripažino, kad galėjo būti, kad sudavė su keramikine lėkšte B.J. į galvą, taip pat pripažino, kad galėjo būti viskas taip, kaip nurodyta kaltinamajame akte.
27. Nukentėjusioji B.J. dėl 2024 m. gegužės 11 d. parodė, kad V.T. tą dieną buvo piktas. Ji jam pasakė kažką ir jis jai trenkė su lėkšte į galvą, daugiau nepamena, bet jai dar ilgai skaudėjo, buvo prakirsta galva.
28. Apie tai, kad B. J. 2024 m. gegužės 11 d. buvo sumušta, jai prakirsta galva, patvirtina ir pareigūnų R. Š. bei T. Š. tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad pranešėja prašė pagalbos, nes smurtauja sugyventinis. Pokalbio metu moteris nurodė, kad negali garsiai kalbėti, nes jis išgirs, pokalbio pabaigoje, buvo girdima kaip vyras atėjo, pradėjo rėkti, pokalbis nutrūko. Atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), esančioje daugiabučio namo laiptinėje sutiko galimai smurtavusį asmenį V. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Paklausus vyro iš kur jis eina, jis pasakė, kad nežino. Vyrą nusivedus prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), jis prisipažino, kad smurtavo prieš savo sugyventinę B. J., gim. (duomenys neskelbtini). Vyrui buvo nustatytas girtumas, alkoholio kiekio matuoklis parodė 3.10 prom. girtumą. Atidarius buto duris ir patekus į butą buvo pastebėta pranešėja B. J., kuriai kraujavo iš galvos, matėsi kirstinė žaizda kaktoje. Moters paklausus kas įvyko, ji pasakė, kad jos sugyventinis V. T. prieš ją fiziškai smurtavo, sukėlė jei fizinį skausmą ir ją sužalojo. Vyras nedelsiant buvo sulaikytas. Šias aplinkybes patvirtina ir pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolai.
29. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad B. J. padaryta muštinės žaizdos galvos plaukuotos dalies kairėje pusėje, kaktos kairėje, odos nubrozdinimas kairiame žande, poodinės kraujosruvos juosmens kairiame šone, paveikus kietais bukais ir ribotą paviršių turinčiais daiktais, mažiausiai 4 trauminiais poveikiais prieš 4-7 dienas iki apžiūros, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Pagal nustatytų sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi. Nustatytų sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
30. Atsižvelgęs į tai, teismas šiuo atveju mano, kad aptarti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, vienas kitą papildo, gauti įstatymų nustatyta tvarka bei ištirti teisiamuosiuose posėdžiuose ir jų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis kaltinamojo akto nurodytu laiku ir aplinkybėmis, o būtent – 2024 m. gegužės 11 d., apie 12.18 val., buto, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, mušdamas smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę B.J., t. y. konflikto su sugyventine metu keramikine lėkšte sudavė B.J. ne mažiau dviejų smūgių į galvą bei vieną kartą spyrė į kairį šoną, taip padarydamas nukentėjusiajai muštines žaizdas galvos plaukuotos dalies kairėje pusėje, kaktos kairėje pusėje, odos nubrozdinimą kairiame žande, poodines kraujosruvas juosmens kairiame šone bei nežymiai sutrikdydamas B. J. sveikatą ir sukeldamas jai fizinį skausmą. Tai reiškia, kad V. T. veiksmai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su dėl šių veiksmų kilusiais padariniais – nežymiu sveikatos sutrikdymu bei fizinio skausmo sukėlimu, ši kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl 2024 m. gegužės 14 d. veikos, BK 140 straipsnio 2 dalis
31. Kaltinamasis V. T. teismo posėdyje dėl 2024 m. gegužės 14 d. įvykio parodė, kad iš tos dienos neatsimena, tačiau iš esmės pripažino kaltinime nurodytas aplinkybes ir savo kaltę.
32. Nukentėjusioji dėl 2024 m. gegužės 14 d. įvykio parodė, kad V.T. atėjo neblaivus tą dieną vėl. Tą dieną dar buvo atėjusi kaimynė R.G.. Jos truputį gėrė. V.T. atėjo, pradėjo rėkti, kad dingo jo pinigai. Konfliktas nežino, kaip vyko, buvo žodžiais. Gegužės 14 d. V.T. prieš ją smurtavo, kokius veiksmus atliko, nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad į namus atėjo V. T., kuris atrodė akivaizdžiai neblaivus. V.T., atėjęs į miegamąjį kambarį pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiai, tuo tarpu ji gulėjo lovoje. V.T. pradėjo reikalauti jos pinigų, nuėjo į svetainę, pradėjo ieškoti pinigų. Ji V.T. atsakė, kad eitų iš jos namų. Po šitų žodžiu V.T. atėjo į miegamąjį kambarį ir sudavė kairės rankos kumščiu vieną kartą į smilkinį bei į kairės rankos petį. Tokiais savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą.
33. Liudytoja R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gegužės 14 d. jai būnant parduotuvėje paskambino B.J. ir paprašė nupirkt alkoholio. Ji B.J. nupirko 0,2 l talpos degtinės buteliuką, kurį grįžusi namo ir pasidėjusi savo daiktus užnešė B.J. į namus. Kada tiksliai tai buvo, neprisimena. Jai būnant pas B.J. namuose, kažkas pradėjo daužyti į B.J. buto duris. B.J. pažiūrėjo per durų akutę ir pamatė, kad už durų stovi V.T., todėl paprašė jos atidaryti duris. Ji atidarė duris, tada V.T. įėjo į butą, pradėjo rėkauti, versti visus bute esančius daiktus ieškodamas, kaip jis aiškino, pinigų ir dokumentų. Pamatęs ant stalo stovintį degtinės buteliuką, V.T. pradėjo rėkti, kad ji su B.J. geria. B.J. tuo momentu nuėjo į kitą kambarį, girdėjo, kaip kvietė policiją. V.T. taip pat tai girdėjo, todėl iš buto pabėgo. Kai V.T. išbėgo iš buto, ji taip pat išėjo pasakiusi B.J. užsirakinti duris. Kad V.T. buvo bute, nematė, kad jis būtų B.J. trenkęs, bet buvo ir taip, kad kambaryje su B. V. buvo ir vienas, gal tada kas nors tarp B.J. ir V.T. ir įvyko, bet negali apie tai nieko pasakyti, nematė.
34. Teismas pažymi, kad liudytoja R. G. teismo posėdyje nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose yra supainiotos datos. Tačiau teismas, apklausęs byloje policijos pareigūnus, palyginęs jų duotus parodymus su tarnybinių pranešimų, kūno kamerų duomenimis, kitais bylos duomenimis, sprendžia, kad teisingesni yra liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, todėl remiasi būtent jais.
35. Nors nukentėjusiosios parodymai nebuvo nuoseklūs, tačiau juos patvirtinantys liudytojos R. G., policijos pareigūnų R. Š., T. Š. parodymai, policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai, specialisto išvada leidžia daryti išvadą, kad B. J. buvo sukeltas fizinis skausmas.
36. Apibendrindamas byloje esančius ir teisiamųjų posėdžių metu patikrintus įrodymus teismas sprendžia, kad visi jie patvirtina, jog kaltinime nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis kaltinamasis V. T. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją B. J., t. y. 2024 m. gegužės 14 d., apie 17.00 val., buto, adresu (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, mušdamas smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę B. J., t. y. konflikto su sugyventine metu kairės rankos kumščiu sudavė sugyventinei vieną smūgį į galvos dešinės pusės plaukuotąją dalį, vieną smūgį į kairį petį ir taip sukėlė nukentėjusiajai B. J. fizinį skausmą. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.
Bausmės skyrimas
37. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
38. Nors kaltinamasis teisme kaltę pripažino dėl padarytų nusikalstamų veikų, teismo nuomone, šiuo atveju, nėra pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
39. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, jei teismas nustato dvi sąlygas: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką; b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Remiantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-345-511/2018 ir kt.).
40. Šiuo atveju bylos duomenys leidžia manyti, kad kaltinamojo prisipažinimas dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų galimai buvo įtakotas byloje surinktų įrodymų. Jis prisipažino kaltu, tačiau negalėjo papasakoti, kas įvyko, iš dalies neigė savo kaltę, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posėdyje nukentėjusiosios neatsiprašė, savo veikų nevertino kritiškai, kaltino pačią nukentėjusiąją, kas sudaro pagrindą abejoti kaltinamojo nuoširdumu. Todėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė kaltinamojo veiksmuose nekonstatuotina.
41. Kaltinamojo atsakomybę dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo sunkina tai, kad inkriminuojamas veikas kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei, kad nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė būdamas teistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).
42. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei kt. Kaltinamasis padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, priskirtinas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis ir 140 straipsnio 2 dalis), veikos tyčinės, baigtos. Kaltinamasis anksčiau teistas (duomenys neskelbtini) kartus, visus kartus pagal BK 140 straipsnį, paskutinius du kartus už BK 140 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą nukentėjusiosios B. J. atžvilgiu. Kaltinamasis teistas, teistumas neišnykęs, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos. Kaltinamasis nedirba, priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas. Atsižvelgiant į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei jų pavojingumą, į tai, kad kaltinamasis po jo atžvilgiu priimtų teismo sprendimų išvadų nepasidarė ir nepakeitė savo gyvenimo būdo, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. T. už padarytas, BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskyrus laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei sankcijos vidurkis, o būtent – už 2024 m. gegužės 11 d. veiką – 8 mėnesius laisvės atėmimo, už 2024 m. gegužės 14 d. – 6 mėnesius laisvės atėmimo. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės atitinka tiek kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, tiek jo paties asmenybę, todėl padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir darys tinkamą įtaką kaltinamojo elgesiui ateityje.
43. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, kaltinamajam V. T. skirtinos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios laisvės atėmimo bausmės pridedant minimalią dalį švelnesnės laisvės atėmimo bausmių, pridedamos bausmės dalį nustatant atsižvelgus į pirmiau aptartas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, ir kaltinamajam V. T. paskiriant galutinę subendrintą 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
44. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teisiamas už tame pačiame BK straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą jau 7 kartą, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas jau buvo taikytas 2 kartus, tačiau V. T. elgesio tai nepakeitė, teismo vertinimu, taikyti BK 75 straipsnyje numatytą bausmės vykdymo atidėjimo institutą nėra pagrindo.
45. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, į kaltinamajam V. T. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. gegužės 11 d. 12.45 val. iki 2024 m gegužės 13 d. 12.26 val. (2 paros) bei nuo 2024 m. gegužės 14 d. iki 2024 m. liepos 14 d., vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
46. Nustatyta, kad V. T. šias nusikalstamas veikas atliko iki 2024 m. gegužės 20 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžio priėmimo, minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė neatlikta. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinama su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės (6 mėnesius). Į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitomas V. T. bausmės laikas, atliktas pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 20 d. nuosprendį.
47. Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 124,17 Eur dydžio civilinį ieškinį Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytai turtinei žalai atlyginti, prašo šią žalą priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondą administruojančiai Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (1 t., b. l. 50-55). Ši turtinė žala įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais. Tokia turtinė žala nėra aiškiai per didelė. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. T. pripažino padaręs tokią turtinę žalą. Šios žalos kaltinamasis V. T. nėra atlyginęs. Todėl ši 124,17 Eur dydžio turtinė žala priteisiama iš kaltinamojo V.T..
48. Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad dėl kaltinamajam V. T. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (advokatas Audrius Leonavičius) valstybė patyrė 220,84 Eur proceso išlaidas.
49. Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo V. T. gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, kadangi bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę.
50. Svarbu tai, kad pagal šiuo metu suformuotą teismų praktiką seka, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų išieškojimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-405/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-322/2014 ir kt.).
51. Esant nurodytoms aplinkybėms, o taip pat įvertinus tai, jog valstybės garantuojama teisinė pagalba kaltinamajam V. T. buvo teikiama ne jo paties iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, kaltinamojo teisės į gynybą užtikrinimas laikomas labiau reikšmingu ir prioritetiniu prieš būtinybę išieškoti iš kaltinamojo proceso išlaidas, susijusias su jam tos pačios valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Šiuo konkrečiu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas iš kaltinamojo V. T. būtų neteisingas, todėl išlaidos už šiam kaltinamajam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš jo neišieškomos.
52. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo V. T. valstybei išieškomos 17,21 Eur dydžio proceso išlaidos už teismo procesinių dokumentų įteikimą.
53. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: įvykio vietos apžiūros metu rasta ir paimta šukė su raudonos spalvos dėme, priduota saugoti į Panevėžio AVPK daiktų turinčios reikšmės tyrimui saugyklą. PADIS (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 26-28), sunaikinama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas
nusprendžia:
V. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. gegužės 11 d. veika), ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. gegužės 14 d. veika), ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, V. T. paskirtas bausmes subendrinti, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežčiausios bausmės – laisvės atėmimo pridedant minimalią dalį švelnesnės laisvės atėmimo bausmės, ir paskirti V. T. galutinę subendrintą 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir V. T. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti V. T. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. gegužės 11 d. 12.45 val. iki 2024 m gegužės 13 d. 12.26 val. (2 paros) bei nuo 2024 m. gegužės 14 d. iki 2024 m. liepos 14 d., vieną parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti V. T. bausmės laiką, atliktą ir įskaitytą pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 20 d. nuosprendį.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
Priteisti iš V. T. 124,17 Eur (vieną šimtą dvidešimt keturis eurus 17 ct) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos turtinei žalai atlyginti (šią pinigų sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“)).
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo išieškoti antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš V. T. valstybei 17,21 Eur (septyniolika eurų 21 ct) už teismo procesinių dokumentų įteikimą.
Išaiškinti V. T., jog proceso išlaidas (už procesinių dokumentų įteikimą) jis turi sumokėti per 2 (du) mėnesius į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų nurodant įmokos kodą 5662. Mokėjimo pavedime (pavedimuose) (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi būti nurodytas baudžiamosios bylos numeris, o dokumentai, patvirtinantys proceso išlaidų sumokėjimą, turi būti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus: įvykio vietos apžiūros metu rastą ir paimtą šukę su raudonos spalvos dėme, priduotą saugoti į (duomenys neskelbtini) AVPK daiktų turinčios reikšmės tyrimui saugyklą, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.