Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-12-04 · Administracinė byla Nr. I-3502-414/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-04
Bylos Nr.
I-3502-414/2015
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01010-2015-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rimantas Giedraitis
Pareiškėjas
D. Š., Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3502-414/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01010-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, nedalyvaujant pareiškėjui D. Š., Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovams, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. Š. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 100 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl nepagrįstai paskirtos drausminės nuobaudos (b.l. 2, 10). Skunde nurodyta, kad 2015 m. kovo 31 d. buvo etapuotas į Kauno tardymo izoliatorių (toliau – Kauno TI), kur buvo paimta patikrinimui jam priklausanti sumuštinių keptuvė. Sumuštinių keptuvėje buvo rastas paslėptas atsuktuvas, todėl 2015 m. balandžio 10 d. nutarimu buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Tik vėliau pareiškėjas sužinojo, kad atsuktuvą keptuvėje paliko elektrikas J. K., kuris remontavo keptuvę. Skunde pažymėta, kad dėl paskirtos nuobaudos pareiškėjas labai pergyveno, patyrė negatyvių emocijų.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno TI atsiliepime į pareiškėjo skundą (b.l. 24-26) nurodė, kad 2015 m. balandžio 1 d. pareiškėjui atvykus į Kauno TI tikrinimui buvo paimta sumuštinių keptuvė, kurią tikrinant buvo rastas paslėptas įrankis – atsuktuvas. Dėl to buvo surašytas tarnybinis pranešimas, kuriame konstatuota, kad D. Š. pažeidė Lietuvos respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Kodeksas) 1 priedo 12 punktą, draudžiantį suimtiesiems turėti šaltkalvio, staliaus ir kitus įrankius. Remiantis Kodekso 142 straipsnio nuostatomis bei Kauno TI drausmės komisijos siūlymu dėl suimtojo (nuteistojo) nubaudimo Kauno TI direktorius pareiškėjui paskyrė papeikimą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių argumentų, įrodančių, kad nuobauda paskirta neteisėtai. Šiuo pagrindu prašė skundą atmesti.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į skundą nepateikė.

Skundas netenkinamas.

Byloje sprendžiamas ginčas dėl neturtinės žalos – 100 Eur atlyginimo, kurios atsiradimą pareiškėjas kildina iš atsakovo Kauno TI 2015 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 35/47 Dėl nuteistojo nubaudimo ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. birželio 5 sprendimo Nr. 2S-2478 Dėl skundų išnagrinėjimo (b.l. 12, 32-33).

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad 2015 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 35/47 Dėl nuteistojo nubaudimo pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už Kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 1 priedo 6 punkto, 12 punkto ir Kauno TI direktoriaus 204-12-22 įsakymu Nr. I-259 patvirtintų „Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų elgesio taisyklių“ 5.1 punkto reikalavimų pažeidimus. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas išnagrinėjęs surinktą medžiagą pagal pareiškėjo skundą nustatė, kad Kauno TI tikrinant pareiškėjui priklausančią sumuštinių keptuvę, buvo rastas joje paslėptas atsuktuvas. Turėdamas nuteistiesiems draudžiamus daiktus, pareiškėjas pažeidė Kodekso 1 priedo 12 punkto reikalavimus, todėl konstatavo paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai formai ir turiniui, kuriuos turi atitikti skundas (prašymas), paduodamas administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. Minėto straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose nustatyta, kad skunde (prašyme) turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta bei suformuluotas pareiškėjo reikalavimas.

Teisės teorijoje pareiškėjo (ieškovo) nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, sudaro skundo (prašymo, ieškininio pareiškimo) pagrindą. O pareiškėjo (ieškovo) materialinis – teisinis reikalavimas atsakovui, sudaro skundo (prašymo, ieškininio pareiškimo) dalyką.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22, 23 ir 52 straipsnius teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką arba, kurį vieną iš jų keisti bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį, priklauso pareiškėjui.

Minėtų taisyklių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o tuo pačiu ir ribas, kuriose pirmosios instancijos teismas turi nagrinėti bylą.

Pareiškėjas teismui suformuluotą savo materialinį teisinį reikalavimą – priteisti iš atsakovo 100 Eur neturtinei žalai atlyginti (skundo dalyką), grindžia deliktinę valstybės atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis, skirtomis žalos atlyginimo viešojo administravimo srityje teisiniams santykiams reguliuoti (CK 6.250, 6.271 str.).

Kaip skundo pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžia skundo dalyką) nurodo minėtą atsakovo nutarimo neteisėtumą, kurį (nutarimo neteisėtumą) įrodinėja remdamasis atitinkamomis Kodekso ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatomis.

Minėta, kad šiuo nutarimu pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda. Šie santykiai yra reglamentuojami Kodekso ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatomis, kurios numato ir pažeistų teisių šioje srityje gynybos būdus bei sąlygas. Galimybę panaikinti neteisėtus ir nepagrįstus nutarimus, tuo pačiu panaikinti paskirtas drausmines nuobaudas. Tačiau byloje nustatyta, kad pareiškėjas laiku nepasinaudojo Kodekse numatytu pažeistų teisių gynybos būdu ir šiuo metu tokios galimybės nebeturi (b.l. 2, 10).

Šiuo atveju pažymėtina, kad teisių gynybos būdas, kuris yra numatytas Civilinio kodekso 6.250, 6.271 straipsniuose nėra tapatus teisių gynybos būdui, kurį numato Kodeksas, nes šios teisės normos reguliuoja skirtingus teisinius santykius, skirtingos yra ir šių teisės normų taikymo sąlygos.

Visa tai lemia, kad pareiškėjo materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumas, nebegali būti vertinamas per Kodekso prizmę, o turi būti vertinamas tik per Civilinio kodekso 6.250, 6.271 straipsniuose nustatytų sąlygų prizmę. Savo ruožtu tai reiškia, kad Civilinio kodekso 6.250, 6.271 straipsnių dispozicijose nurodytos šių teisės normų taikymo sąlygos, apsprendžia ir įrodinėtinų byloje aplinkybių apimtį bei pobūdį.

Tokios teisinės nuostatos, yra suformuluotos ir teismų praktikoje, sprendžiant kitas analogiškas bylas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. birželio 5 d. nutartyje (Administracinė byla Nr. A756-416/2014) taip pat nurodė, kad tokiais atvejais valstybės neteisėti veiksmai gali būti konstatuojami tik tada, kai nustatomas akivaizdus, t. y. aiškus ir rimtas valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas. Vertinant pažeidimo akivaizdumą gali būti atsižvelgta į spręstinų situacijų sudėtingumą, tekstų taikymo ar aiškinimo sunkumus, vartojamų terminų suprantamumą, įrodymų aiškumą ir kt. <...> kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti (inter alia tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų.

Atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.250, 6.271 straipsnius atsiradimas paprastai yra susijęs su valstybės ar savivaldybių valdžios institucijų vykdoma veikla viešojo administravimo srityje, atliekant įstatymų ir kitų teisės aktų įgyvendinimo funkcijas bei teikiant viešąsias paslaugas.

Pagrindiniai reikalavimai ir kriterijai šiai valstybės ar savivaldybių valdžios institucijų vykdomai veiklai yra apibrėžti Viešojo administravimo įstatyme bei kituose jį įgyvendinančiuose teisės aktuose. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje yra išvardinti pagrindiniai principai, kuriuos turi atitikti valstybės ar savivaldybių valdžios institucijų vykdoma veikla viešojo administravimo srityje.

Teismas šiuo aspektu vertindamas bylos aplinkybes konstatuoja, kad byloje yra neįrodyti pareiškėjo teiginiai dėl jo ginčijamo nutarimo neteisėtumo. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas skirdamas pareiškėjui drausminę nuobaudą, veikė jam suteiktų įgalinimų šioje srityje ribose. Skiriant drausminę nuobaudą egzistavo ir faktinis pagrindas šiam sprendimui priimti – pareiškėjui priklausančioje sumuštinių keptuvėje buvo rastas paslėptas atsuktuvas, jam buvo sudaryta galimybė pasiaiškinti, nuteistojo elgesį svarstė Kauno TI drausmės komisija (b.l. 26-31). Taigi drausminė nuobauda buvo paskirta pažeidimą padariusiam asmeniui, o nutarime dėl nuteistojo nubaudimo aiškiai suformuluotas jam reiškiamas kaltinimas dėl režimo pažeidimo konkrečiai nurodant pažeidimo padarymo laiką, vietą, režimo reikalavimus pažeidžiantys veiksmai ir jų teisinis įvertinimas (kvalifikavimas) pagal konkrečias teisės aktų normas.

Byloje kitų duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog atsakovas priimdamas pareiškėjo atžvilgiu ginčijamą nutarimą, būtų akivaizdžiai pažiedęs Viešojo administravimo įstatymo bei jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus, nenustatyta. Tokių aplinkybių iš esmės nenurodo ir pats pareiškėjas.

Kaip minėta, kiti pareiškėjo argumentai, kurie grindžiami Kodekso nuostatomis įrodinėjant ginčijamo nutarimo neteisėtumą, išeina iš byloje nagrinėjamo teisinio santykio ribų, todėl ir negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku. Kita vertus, skunde nurodyta aplinkybė dėl to, kad atsuktuvą pareiškėjui priklausančioje sumuštinių keptuvėje paliko nuteistas J. K., nešalina D. Š. atsakomybės už Kodekso 1 priedo 12 punkto reikalavimų nesilaikymą, be to, į bylą papildomai surinkti įrodymai paneigia nurodytą aplinkybę (b.l. 40-47).

Apibendrinus darytina išvada, kad byloje yra neįrodytas atsakovo neteisėtų veiksmų faktas Civilinio kodekso 6.250, 6.271 straipsnių taikymo aspektu, kas eliminuoja ir neturtinės žalos atlyginimo galimybę (CK 6.246;6. 250 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rimantas Giedraitis