Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. B. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių,

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė L. B. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2011 m. vasario 21 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta terminuotas laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams ir 6 MGL (780 Lt) bauda. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas visiškai atliktas pagal Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendį.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir E. V., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su E. V., 2010 m. spalio 23 d. apie 23 val. 50 min., Raseinių r. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k., R. G. sodybos kieme, viešoje vietoje, sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius kumščiais ir kojomis į įvairias kūno vietas Š. P. ir E. P., padarant Š. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą, o E. P. sukeliant fizinį skausmą, tokiu būdu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, L. B. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su E. V., 2010 m. spalio 23 d. apie 23 val. 50 min., Raseinių r. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k., R. G. sodybos kieme, sudavė ne mažiau kaip tris smūgius kumščiais ir kojomis į įvairias Š. P. kūno vietas, padarant jam pilvo ir juosmens kairės pusės sumušimą su kairio inksto sumušimu ir subkasuline kraujosruva, kairės pusės VI šonkaulio lūžimą, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to L. B. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su E. V., 2010 m. spalio 24 d. d. apie 0 val. 30 min., Raseinių r. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k., prieš J. P. valią, neteisėtai įsibrovė į jos gyvenamąjį namą, ir tokiu būdu pažeidė būsto neliečiamumą.

Be to L. B. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su E. V., 2010 m. spalio 24 d. apie 0 val. 30 min., Raseinių r. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k., J. P. namuose, veikdami bendrininkų grupėje, įžūliais veiksmais, įsibrovę į J. P. gyvenamąjį namą, L. B. pastumiant J. P. ir tempiant ją už plaukų, o E. V. suduodant J. P. ranka ne mažiau kaip du smūgius per veidą ir padarant jai poodines kraujosruvas dešiniame skruoste, žaste, dešinio skruosto sumušimą, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą, o išėję iš J. P. gyvenamojo namo, kartu išdaužė keturis namo langų stiklus, tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nuteistojo L. B. teigimu, pirmosios instancijos teismas neįrodė, kad jis įvykdė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jo kaltės nepatvirtina nei nukentėjusiojo Š. P., nei liudytojų parodymai. Be to, kaltinamasis E. V. prisipažino rankomis ir kojomis suduodamas smūgius sumušęs nukentėjusįjį, prisipažino sulaužęs jo automobilio veidrodėlį.

Apygardos teismo posėdyje nuteistasis L. B. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo skundą tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nuosprendis pakeistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bendrinant nuteistajam už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes (BPK 328 str. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatų. Spręsdamas L. B. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas pažeidimų nepadarė, teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas ir jam teisingai paskyrė bausmę.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas L. B. kaltu nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo Š. P. sveikatą, pripažino ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus: nukentėjusiojo Š. P. parodymus, kad prie automobilio jį tempė L. B. ir E. V., kad abu jį spardė (2 t. 163-164 b. l.), liudytojos V. P. parodymus, kad jos brolį Š. P. iš automobilio ištempė M. L., o tuomet jį nusitempę prie savo automobilio spardė E. V. ir L. B. (2 t. 164-165 b. l.). Apelianto katę padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką patvirtina ir specialisto išvada (1 t. 141-142 b. l.), ir J. P. protokolas – pareiškimas, kuriame pastaroji nurodė, jog sūnus Š. P. grįžęs į namus iš karto po įvykio jai papasakojo, kad iš B. A. vairuojamo automobilio jį ištempė M. L. ir sudavė keletą smūgių, o po to jį mušė M. L. draugas L. B. (1 t. 135 b. l.).

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. B. už padarytus nusikaltimus bausmes, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai L. B. padarė būdamas anksčiau teistas 7 kartus (2 t. 75-80 b. l.), neišnykus teistumui, yra baustas administracine tvarka (2 t. 82-85 b. l.). Pažymėtina, kad jeigu asmuo jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, jis yra laikomas recidyvistu BK 27 straipsnio 1 dalies prasme, o recidyvistui pagal BK 56 straipsnio nuostatas paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Kaip matyti iš bylos duomenų, nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, apeliantas padarė neišnykus teistumui už tyčinių nusikaltimų padarymą, praėjus vos dviem mėnesiams po nusikaltimų, numatytų BK 286 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte padarymo, už kuriuos jis nuteistas Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžiu. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažino tai, kad nusikaltimą jis įvykdė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus L. B. už padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad nors ankstesniais teismų nuosprendžiais pripažinus L. B. kaltu už nusikalstamų veikų padarymą, jam buvo skiriama švelnesnė negu laisvės atėmimo bausmė – areštas, pastarajam keletą kartų buvo taikytas jo teisinę padėti lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, jis toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus, kas rodo susiformavusias pastarojo antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų.

Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad BK 165 straipsnis turi 1 ir 2 dalis, todėl teismas, nustatęs, kad L. B. nusikalstami veiksmai atitinka BK 165 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, turėjo pripažinti pastarąjį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje, o ne apskritai BK 165 straipsnyje. Tačiau šis pažeidimas nelaikytinas esminiu ir ištaisytinas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui paskirtos bausmės yra mažesnės negu BK 138 straipsnio 1 dalies ir 284 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai (BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų, o BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatytos šios bausmės vidurkis yra 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų), taigi, nėra aiškiai per griežtos. Už nusikaltimą, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje, apeliantui paskirta laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausmė yra artima šios bausmės vidurkiui (laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 3 mėnesiai). Taigi, esant tokioms aplinkybėms teigti, kad nuteistajam L. B. paskirtos bausmės yra aiškiai per griežtos, nėra jokio pagrindo.

Tačiau kolegija atkreipia dėmesį, kad bendrindamas už visas nusikalstamas veikas L. B. paskirtas bausmes pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apeliantui už visas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu. Kodėl renkasi būtent tokį bausmių bendrinimo būdą, teismas visiškai nemotyvavo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodyti atvejai, kuomet bausmės turi būti bendrinamos apėmimo būdu: 1) kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms, 3) kai už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi laikytini atvejai, kai kaltininkas viena veika padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų skirtinguose baudžiamojo kodekso straipsniuose.

Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, taip pat veikos, numatytos BK 165 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Taigi, už šias veikas paskirtas bausmes teismas turėjo bendrinti vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu.

Kadangi nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, L. B. padarė 2010 m. spalio 23 ir 24 dienomis, t. y. iki Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžio priėmimo, teismas šiuo ir nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes privalėjo bendrinti vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalies taisyklėmis, o ne vadovaudamasis 64 straipsniu. Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, L. B. įskaitytina bausmė, atlikta pagal Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Laikyti, kad L. B. pripažintas kaltu ir nuteistas ne pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnį, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį.

Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, L. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę L. B. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, L. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę L. B. paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, apėmimo būdu paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir subendrintą bausmę L. B. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtą subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę L. B. paskirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams su 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda. Į bausmės laiką L. B. įskaityti bausmę, atliktą pagal Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.