Utenos apylinkės teismo sprendimas

Visagino miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Vasiliauskas, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Nijolei Karlienei, dalyvaujant vertėjai Janinai Damanskienei, ieškovui M. D., jo atstovei advokatei Raimondai Nesterovienei, atsakovei A. G., jos atstovui advokatui Nikolajui Semionovui, trečiajam asmeniui nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų J. D., Visagino savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. M., Zarasų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. V., teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), patikslintą ieškinį atsakovei A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, kurioje tretysis asmuo nepareiškęs savarankiškų reikalavimų yra J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) o institucija teikianti išvadą byloje yra Visagino savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, esantis Parko g. Nr. 14, Visagine, ir Zarasų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, esantis Sėlių a. Nr. 22, Zarasuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas M. D. paaiškino, kad jis savo reikalavimus palaiko ir parodė, kad pagal Visagino miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d., sprendimą civilinėje byloje Nr.2-621-664/2009, jo sūnaus I. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, priteista iš jo mokėti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 700 Lt., iki sūnaus pilnametystės, pavedant A. G. disponuoti skiriamomis išlaikymui lėšomis uzufrukto teisėmis.

LR CK 3.201 str. 1 d., numatyta, kad teismas gali pagal vaiko tėvo ( motinos) ieškinį pakeisti priteisto išlaikymo formą, sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Turtinės padėties pasikeitimu yra pripažįstama tai, kad asmeniui gimsta vaikas kitoje santuokoje ir tai yra vienas iš pagrindų keisti jau priteistą išlaikymo dydį.

Nurodo, kad 2009 metais, kada buvo paskirtas išlaikymas jo sūnui I. D. jis turėjo vieną vaiką ir materialiai galėjo priteistą pinigų sumą 700 Lt., jam mokėti. 2012 m. kovo 10 d., jis sudarė antrą santuoką su J. D.. (duomenys neskelbtini), jiems gimė sūnus M. D., todėl šiuo metu jis turi išlaikyti dar vieną sūnų. M. D. kasdieniniams poreikiams tenkinti per mėnesį išleidžia vidutiniškai 1010 Lt, o tai yra: maistui – 600 Lt (skiriant 20 Lt dienai), o tai kūdikiams skirtos įvairios tyrelės, košės, šviežios daržovės, vaisiai, kurių kaina vidutiniškai 4.50 Lt, atsižvelgiant į tai, kad kūdikis maitinamas penkis kartus per dieną, sauskelnėms 150 Lt., lavinamiesiems žaisliukams 50 Lt., medicininėms priemonėms 80 Lt (tepaliukai nuo dermatito, priemonės nuo pilvo pūtimo ), higienos reikmenims ( higieninės servetėlės, aliejukai odos priežiūrai ir kt) 30 Lt., būsto išlaikymas (vaiko daliai tenka vidutiniškai 100 Lt), atsižvelgiant į tai, kad šeima moka apie 400 Lt., per mėnesį. Mano, kad dėl paminėtų aplinkybių jo turtinė padėtis pasikeitė, nes šiuo metu išlaiko dar vieną sūnų ir žmoną, kuri nedirba, nes yra vaiko priežiūros atostogose. Nustatant turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į kitus pagal įstatymą išlaikomus asmenis.

Nurodo, kad nors jo žmona J. D. ir gauna motinystės pašalpą, tačiau tai laikina, nes ji yra įspėta, kad po motinystės atostogų darbdavys nebegalės suteikti jai darbo.

Be to nurodo, kad jo žmonos J. D. tėvai yra bedarbiai ir negauna jokių socialinių pajamų, todėl jo šeima iš savo šeimos biudžeto skiria 1000 Lt., žmonos tėvų pragyvenimui. Ši aplinkybė taip pat apriboja jo galimybes mokėti 700 Lt., išlaikymą sūnui.

Teigia, kad jo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė ir remiantis LR CK 3.201 str. 1 d. gali būti pakeistas išlaikymo dydis jo sūnui I. D.. Jis gali mokėti po 400 Lt., sūnaus I. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jo pilnametystės iki jo pilnametystės.

Taip pat nurodė, kad jam bankas net nesuteikia kredito būsto įsigijimui, nes jo gaunamų pajamų neužtektų kredito grąžinimui. Šiuo metu jis su šeima gyvena savo tėvų bute. Tėvai gyvena atskirai nuo jo šeimos. Nurodo, kad jam reikia taip pat mokėti už garažą, apie 200 litų per metus, taip pat reikia išlaikyti automobilį jį remontuoti, taip pat sodybą. Sodyba yra jo žmonos J. D. tėvų, tačiau, kadangi žmonos tėvai nedirba, todėl jo šeima turi išlaikyti tą sodybą. Žmonos tėvų amžius toks, kad jie dar nėra pensininkai, tačiau įsidarbinti neturi galimybių. Jų visas išlaidas tenka padengti jo šeimai. Teigia, kad dėl visų jo minėtų išlaidų, trūksta pinigų pragyvenimui. Nurodė, kad kreditorinių įsiskolinimų neturi.

M. D. atstovė jo reikalavimus palaiko ir prašo juos tenkinti.

Tretysis asmuo nepareiškęs savarankiškų reikalavimų J. D. parodė, kad ji palaiko savo vyro M. D. reikalavimus ir paaiškino, kad M. D. yra jos vyras su kuriuo ji (duomenys neskelbtini), susilaukė sūnaus M. D.. Žino, kas jos vyras turi sūnų iš pirmos santuokos, kurio išlaikymui kas mėnesį skiria 700 litų. Mano, kad tokia išlaikymo suma vyro sūnui iš pirmosios santuokos yra per didelė ir ji turi būti sumažinta iki 400 litų, kaip to ir prašo jos vyras. Nurodė, kad ji šiuo metu yra motinystės atostogose ir gauna 1056,77 Lt., motinystės pašalpą. Motinystės atostogose ji yra pirmuosius metus. Nori jose būti ir antrus metus ir žino, kad jos gaunamos pajamos antraisiais motinystės atostogų metais sumažės 40 proc.. Be to jai yra žinoma, kad ji bus atleista iš darbo pasibaigus motinystės atostogoms. Taip pat ji norėtų ir antro vaiko. Savo vaikui priežiūrai per mėnesį išleidžia apie 1000 litų. Tai būtinos išlaidos vaiko normaliam vystymuisi, nes sauskelnės keičiamos 4-5 kartus per dieną, jam perkamos tyrelės, taip pat ruošiamas atskiras maistas, nes jis dar negali valgyti to, ką valgo suaugusieji. Automatiškai dėl vaiko priežiūros daugiau sunaudojama vandens, elektros ir dėl to padidėja išlaidos komunaliniams mokesčiams. Be to, kadangi vaikas greitai auga, reikia pirkti drabužius. Be to jos vyras materialiai padeda ir jos bedarbiams tėvams, o tai yra papildomos išlaidos. Mano, kad išlaikymas abiem vaikams turi būti vienodas.

Trečiojo asmens J. D. tėvai galėtų reikalauti iš J. D. išlaikymo tik tuomet, jeigu jie būtų nedarbingi dėl sveikatos būklės ir jų pajamos ir turtas neleistų jiems patiems savęs išlaikyti (LR CK 3.205 str.). Byloje nepateikta įrodymų, kad J. D. tėvai yra nedarbingi arba neturi jokio turto, santaupų, negali surasti jokio darbo.

Šeimos santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Ieškovas vaiko išlaikymo dydį siekia mažinti išlaidomis, kurių jis daryti neprivalo, todėl ieškovas, teikdamas prioritetą savo sutuoktinės J. D. tėvų išlaikymui pažeidžia prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

Nustatant išlaikymo dydį 2009 metais I. D. buvo tik 4 metai, jis dar nelankė mokyklos. Dabar jam 8 metai, jis jau lanko mokyklą, todėl lyginant su 2009 metais padidėjo išlaidos vaiko mokymusi, aprengimui ir priežiūrai. Taip pat ji dar paaiškino, kad ji yra ištekėjusi antrą kartą, tačiau su dabartiniu vyru vaikų neturi. Dabartinis jos sutuoktinis neprivalo rūpintis jos vaiko išlaikymu. Su savo sutuoktiniu ir vaiku ji gyvena nuomojamame bute, o savo butą Visagine, nuomoja. I. D. lanko mokyklą. Vaiko pietums ji kas dieną jam duoda po 5 litus, taip pat dar 5 litus, kitiems poreikiams. Pirko jam kompiuterį, nes jis jau mokykloje vaikui reikalingas. Vaiko drabužiams, mokyklinėms prekėms ji išleidžia apie 1000 litų per mėnesį. Taip pat I. D. lanko akrobatikos būrelį Visagine. Tam reikia apie 50 litų per mėnesį. Ji taip pat vaikui perka drabužius. Jos vaikas taip pat greitai auga ir jam reikia vis naujų drabužių, avalinės.

A. G. atstovas palaiko atstovaujamosios poziciją dėl pareikšto ieškinio ir taip pat prašo ieškovo ieškinį atmesti.

Visagino savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pateikė teismui išvadą paaiškindama, kad vaiko teisių apsaugos skyriaus kontroliuojamų bei socialinės rizikos šeimų apskaitoje M. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. D., gim. (duomenys neskelbtini), šeimos, gyv. (duomenys neskelbtini), bei A. G., gim. (duomenys neskelbtini), šeimos, gyv. (duomenys neskelbtini), nėra. Duomenų apie netinkamą vaikų priežiūrą Skyrius neturi. Įvertinus abiejų ieškovo M. D. vaikų I. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. D., gim. (duomenys neskelbtini), teisę gauti jų poreikius atitinkantį išlaikymą, Skyrius mano, kad ieškovo prašymas sumažinti išlaikymą jo sūnui I. D., neturi pažeisti abiejų nepilnamečių vaikų teisę į jų poreikius atitinkantį išlaikymą. Svarbiausia užtikrinti, kad abu ieškovo vaikai turėtų tinkamas sąlygas ugdytis, sveikai maitintis, realizuoti savo įgimtus ir įgytus poreikius ir gebėjimus. Mano, kad ieškovo ieškinys negali būti tenkinamas.

Zarasų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pateikė teismui išvadą paaiškindama, kad A. G. buvo kviesta į VTA skyrių tikslu išsiaiškinti, kokie yra vaiko I. D., gimusio (duomenys neskelbtini), poreikiai, norint maksimaliai patenkinti vaiko poreikius. Nuo 2009 m. birželio 1 d., tėvas M. D. sūnaus I. išlaikymui skyrė po 700 Lt., per mėnesį, tačiau pasikeitus jo finansinei padėčiai kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo. A. G. kviesta į Vaiko teisių apsaugos skyrių neatvyko, tačiau telefonu trumpai paaiškino, kad ji nesutinkanti su išlaikymo dydžio sumažinimu, kadangi, pasak jos, iki šiol ji sūnaus poreikiams tenkinti skyrė maksimalią pinigų sumą, t.y. visa gaunama išlaikymo kasmėnesinė suma iš M. D. yra skiriama sūnaus I. išlaikymui. A. G. nepateikė išsamaus paaiškinimo, kur ir kokiems konkrečiai poreikiams patenkinti yra skiriami gaunami pinigai vaiko išlaikymui.

A. G. sakė, kad norint maksimaliai patenkinti sūnaus I. poreikius per mėnesį, jei būtų sumažintas priteistas išlaikymo dydis, ji finansiškai nebūtų pajėgi skirti pusė sūnaus išlaikymui reikalingos sumos, kadangi jos darbo užmokestis yra minimalus.

Susipažinus su M. D. pateiktu ieškiniu ir dokumentais nustatyta, kad jis turi pastovų darbą ir pastovias pajamas, šiuo metu turi dar vieną nepilnametį vaiką, kuriam kartu su vaiko motina skiria reikiamo dydžio išlaikymą.

Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius (maisto, aprangos, būsto, sveikatos, ugdymo, poilsio, laisvalaikio) ir interesus. LR CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas, o 3 dalyje teigiama, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Pažymėtina, kad tėvų (kiekvieno atskirai) turtinė padėtis yra faktinė aplinkybė, turinti reikšmės skiriamo išlaikymo dydžiui. Vadovaujantis LR CK nuostatomis bei išanalizavus surinktą informaciją matyti, kad A. G. turtinė padėtis yra blogesnė nei M. D., todėl manytina, kad tėvas galėtų teikti didesnę išlaikymo dalį (kaip yra iki šiol), nei motina, tačiau ir A. G. turi pastovų darbą ir pastovias pajamas, neturi jokio nustatyto neįgalumo, todėl negali būti atleista nuo pareigos kartu su vaiko tėvu teikti reikiamo dydžio išlaikymą savo dukrai.

Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, išanalizavęs pateiktus dokumentus šioje byloje, atsižvelgęs į vaiko motinos išsakytą nuomonę sprendžiamu klausimu, mano, kad priteisto išlaikymo sumažinimas iš M. D. nepilnamečiui sūnui I. D. nerekomenduojamas, kadangi M. D. turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė ir jis yra pajėgus teikti priteistą išlaikymo dydį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas šiais motyvais

Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d). Remiantis LR CK 3.201 str. teismas gali sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pažymėtina, kad turtinės padėties pablogėjimas, sudarantis pagrindą keisti teismo sprendimu nustatyto išlaikymo dydį, turi būti esminis – išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų LR CK 3.3 straipsnio 1 d. - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas M. D. dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna 3400 litų darbo užmokestį (b.l. 5; 22; 23). M. D. su atsakove A. G. (buvusi pavardė L.“ (b.l. 77) santuoką nutraukė 2009-06-01 (b.l. 6; 19-20). M. D. ir A. L. šeimoje yra gimęs sūnus I. D., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). Ieškovas M. D. (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką su J. D. (buvusi pavardė M.) (b.l. 8) ir jiems (duomenys neskelbtini), gimė sūnus M. D. (b.l. 7). M. D. žmonai J. D. yra priskaičiuota 2562,42 litų motinystės pašalpa (b.l. 3-4). Jos pajamos per mėnesį yra 1506,77 Lt. (b.l. 32). I. D. išlaikymui M. D. moka 700 litų periodinėmis kasmetinėmis išmokomis iki I. D. pilnametystės, ir I. D. išlaikymui skiriamomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja A. G. (b.l. 19-20). Ieškovas M. D. savo vardu neturi registruoto nekilnojamojo turto (b.l. 24). Atsakovė A. G. savo vardu turi registruotą butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 25-26). Atsakovė A. G. dirba (duomenys neskelbtini) (b.l. 27) ir jai yra priskaičiuotas 800,00 litų darbo užmokestis (b.l. 28; 80; 81). Ieškovo M. D. žmona J. D. neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto (b.l. 29). J. D. dirba (duomenys neskelbtini) (b.l. 30) ir jai yra priskaičiuotas apie 3000 litų darbo užmokestis (b.l. 31; 32). I. D., gim. (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Vaikas turi visas reikalingas ugdymui priemones, dalyvauja kultūrinėje-pažintinėje veikloje. Mama išperka pusryčius (b.l. 79). Ieškovas teismui pateikė duomenis, nurodančius, kad jis savo sūnaus M. D. išlaikymui per mėnesį išleidžia apie 1000 litų (b.l. 86; 87; 109-113). Byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad ieškovo M. D. žmonos J. D. tėvai yra bedarbiai (b.l. 89; 90; 91; 92; 93; 94; 106). (duomenys neskelbtini) 2013-01-09, pranešime nurodyta, kad dėl sunkios finansinės būklės įmonė negalės suteikti J. D. darbo vietos, jai grįžus iš motinystės atostogų (b.l. 88).

Kasacinio teismo praktikoje yra suformuoti orientaciniai kriterijai dėl priteisto išlaikymo dydžio, nustatytini atsižvelgiant į LR CK 6.461 str. 2 d., nuostatas, kai vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d., nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, ir kt.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-19, nutarimu Nr. 1543, nuo 2013-01-01, patvirtinta minimali mėnesio alga-1000,00 Lt.. Minima suma yra preziumuojama, kaip būtina tinkamam vaiko išlaikymui. Reikia pabrėžti, kad kai sprendžiamas klausimas dėl vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, prioritetas teikiamas vaiko poreikiams. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis ir forma negali būti ribojami tik tokių minimalių, fiziologinių poreikių tenkinimu kaip maistas, higiena, apranga ir pan., nes visais atvejais vaikui turi būti užtikrinamos sąlygos fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus ir įgyti naujus.

Šiuo atveju yra matyti, kad M. D. ir taip skiria gerokai mažesnį, už nustatytą minimalų, išlaikymą savo sūnui I. D..

Ieškovo reikalavimai sumažinti iš jo priteistą išlaikymą iki 400 Lt., jo nepilnamečiam sūnui I. D., per mėnesį, yra nepagrįsti.

I. D. lanko mokyklą, būrelį, todėl išlaidos jo socialinių poreikių užtikrinimui kaskart didėja, o ne mažėja.

Tai, kad M. D. vedė antrą kartą ir naujoje šeimoje jam gimė antras sūnus, negali būti pagrindu sumažinti išlaikymo dydį jo pirmam sūnui iš pirmosios santuokos.

Vaiko gimimo negalima tiesiogiai vertinti, kaip turtinės padėties pablogėjimo. Duomenų, kad M. D. turtinė padėtis pablogėjo nėra, nes iš byloje turimų duomenų matyti, kad jo gaunamos pajamos ir prieš antrojo vaiko gimimą, ir po jo gimimo išliko tos pačios (b.l. 5; 23).

Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų M. D. ir jo žmona J. D. dirba ir gauna didesnį, negu minimalus mėnesinis, darbo užmokestį. Jų bendros šeimos pajamos yra apie 3800 (jau atskaičius 700 litų skirtus I. D. išlaikymui) litų per mėnesį. Teismo manymu, tokia suma yra pakankama, oriam trijų asmenų šeimos pragyvenimui.

Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad M. D. neprivalo, išlaikyti savo žmonos J. D. darbingų tėvų.

Nepilnamečio vaiko socialinių interesų užtikrinimas, jos tėvams turi būti prioritetinis, sprendžiant klausimus su gautų pajamų ir išlaidų paskirstymu. Pirmiausia turi būti atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko interesus, į jo poreikius.

Ieškovo pateikti argumentai, kad dėl jo nepilnamečiam vaikui I. D. išlaikymui skiriamos sumos-700 Lt., jis negali pasirūpinti savo automobilio remontu, išlaikyti garažo ir pasirūpinti savo žmonos J. D. tėvų sodyba yra prieštaraujantys teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Ieškovas yra darbingas, gauna didesnį negu minimalus, darbo užmokestį, todėl privalo vadovautis „bonus pater familias-geras šeimos tėvas“ principu , t.y. protingai, sąžiningai ir atidžiai planuoti savo pajamas bei išlaidas, garantuoti savo abiejų nepilnamečių vaikų teisių bei teisėtų interesų užtikrinimą, nepiktnaudžiauti įstatymo jam suteiktomis procesinėmis bei materialinėmis teisėmis (LR CK 1.2 str., 1.5 str.). M. D. ir toliau privalo mokėti nepilnamečio sūnaus I. D. išlaikymui 2009-06-01, Visagino miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-621-664/2009, priteistą pinigų sumą.

Sumažinus iš ieškovo priteistą pinigų sumą vaiko išlaikymui būtų pažeisti jo nepilnamečio sūnaus I. D. interesai, kadangi nebūtų užtikrintas jam būtinų poreikių tenkinimas, nebūtų sudarytos sąlygos sūnui visapusiškai vystytis.

Iš ieškovo priteistinos teismo išlaidos atsakovės naudai pagal jos pateiktus mokestinius dokumentus (LR CPK 93str. 98 str.) (b.l. 62; 63)

Vadovaujantis LR CPK 96 str. 2 d., iš ieškovo valstybės naudai priteistinos teismo turėtos pašto išlaidos.

Teismas, atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263 str., 269 str., 270 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo M. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 800,00 Lt., bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą atsakovės A. G., a.k. 4802270813, naudai.

Priteisti iš ieškovo M. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 59,69 Lt., pašto išlaidų į Valstybės pajamas (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija, įmonės kodas 188659752, a/s (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Visagino miesto apylinkės teismą.