Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smo tei­sė­jas Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis, iš­nag­ri­nė­jo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­rės Eleonoros Kudriavcevos pa­reiš­ki­mą dėl proceso už­bai­gi­mo tei­smo bau­džia­muo­ju įsa­ky­mu ir iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­džia­gą Nr. 01-1-48872-16, ku­rio­je S. A. , gimęs (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, neteistas, nedirbantis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. spalio 16 d., apie 16⁰⁰ val., namuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su sugyventine metu, kaltinamasis S. A. priėjęs prie lovoje ant pilvo gulinčios sugyventinės S. A. , įlipo į lovą ir užlipęs ant S. A. ją trypė, taip nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais: 2016-10-16 tarnybiniu pranešimu „Dėl smurto artimoje aplinkoje fakto“ ROIK 0116000584863, kuriuo Klaipėdos AVPK Plungės r. PK KPS tyrėja S. K. pranešė, kad 2016-10-16, apie 16⁰⁰ val., S. A. buvęs vyras S. A. , su kuriuo S. A. kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, ne mažiau kaip 20 kartų koja spyrė jai į kairįjį šoną tarp šonkaulių, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (b.l. 6-7); specialisto išvada Nr. G 1910/2016(03), kad tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose S. A. išorinių mechaninių sužalojimų nekonstatuota. Krūtinės ląstos sumušimo diagnozė nustatyta remiantis vien subjektyviais nusiskundimais - skausmu. Nesant išorinių mechaninių traumos požymių, nėra pagrindo nustatyti S. A. sveikatos sutrikdymo mastą. Veika gali būti kvalifikuojama kaip fizinio skausmo sukėlimas (pagal LR BK 140 str.), jei bylos medžiagoje yra duomenų, patvirtinančių buvusį sumušimo (sudavimo) faktą (b.l. 19); Drager Alcotest 7510, prietaiso Nr. ARCK-0052, partikrinimo Nr. 3269 rodmenimis iš kurių matyti, kad 2016-10-16 16:40:29 S. A. nustatytas 2,38 ‰ girtumas (b.l. 21); Drager Alcotest 7510, prietaiso Nr. ARCK-0052, partikrinimo Nr. 3268 rodmenimis iš kurių matyti, kad 2016-10-16 16:37:01 S. A. nustatytas 2,28 ‰ girtumas (b.l. 21); nukentėjusiosios S. A. parodymais, kad su S. A. gyvena kartu, nors ir yra išsiskyrę. Kadangi S. A. niekur nedirba, tai ji išlaiko jį iš savo pensijos. Įvykio dieną abu buvo neblaivūs. Kur ji gėrė neprisimena, o S. A. iš kažkur grįžo neblaivus. Tarp jos ir S. A. kilo konfliktas. Dėl ko kilo ji nebeprisimena, nes buvo girta. S. A. atėjęs prie jos gulinčios savo lovoje ir įlipęs į jos lovą, trypė savo kojomis ją, sakydamas, kad žymių nebūtų. Kai jis trypė ją savo kojomis, ji gulėjo ant pilvo ir tik savo galvą saugojo, kad jai nesuduotų. Kodėl nurodė, kad S. A. spardė ją ne mažiau kaip 20 kartų atsakė, kad ji neskaičiavo kiek jis ją trypė, bet tų smūgių kojomis ir galėjo tiek būti, dėl ko sukėlė jai fizinį skausmą. Dėl sumušimo ji tą pačią dieną buvo išvežta į ligoninę, ką ligoninėje nustatė nežino, nes buvo girta ir nekreipė į tai dėmesio. Su S. A. bendrų vaikų neturi, gyvena socialiniame bute. Nenori, kad S. A. būtų iškeldintas, ji tik nori, kad jis būtų sudrausmintas (b.l. 24-26, 28-29, 30); kaltinamojo S. A. parodymais, kad jis pripažįsta savo kaltę ir prieš S. A. smurtavo. Viskas įvyko dėl to, kad ji būdama neblaivi yra bjauraus būdo ir išveda jį iš kantrybės. Kai S. A. yra blaivi, viskas yra tarp jų gerai, sutaria gražiai. Ar koja sudavė S. A. ne mažiau kaip 20 kartų, to pasakyti negali, nes neskaičiavo. Pripažįsta, kad su S. A. gyvena kartu ir veda bendrą ūkį. Dėl šio įvykio labai gailisi. S. A. už savo elgesį atsiprašė, ji jam atleido ir jiedu susitaikė (b.l. 49-50).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Visų šių duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio reikalavimus, patvirtina kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi kaltinamasis tyčia smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Kaltinamajam pareikštame kaltinime yra nurodyta, kad S. A. spyrė ne mažiau kaip 20 kartų lovoje gulinčiai savo sugyventinei S. A. į kairįjį šoną, tačiau byloje nėra surinkta tai neabejotinai pagrindžiančių įrodymų. Nukentėjusioji parodė, kad S. A. atėjęs prie jos gulinčios savo lovoje ir įlipęs į lovą, trypė savo kojomis ją, sakydamas, kad žymių nebūtų. Kai jis trypė ją savo kojomis, ji gulėjo ant pilvo ir tik savo galvą saugojo, kad jai nesuduotų. Kodėl nurodė, kad S. A. spardė ją ne mažiau kaip 20 kartų atsakė, kad ji neskaičiavo kiek jis ją trypė, bet tų smūgių kojomis ir galėjo tiek būti, dėl ko sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamasis parodė, kad negali pasakyti ar koja sudavė S. A. ne mažiau kaip 20 kartų, nes neskaičiavo. Iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios akistatos matyti, kad nukentėjusioji parodė, jog kilusio konflikto metu kaltinamasis įšoko į jos lovą ir trypė ją gulinčią ant pilvo savo kojomis, o kaltinamasis tai pripažino. Iš specialisto išvados Nr. G 1910/2016(03) matyti, kad tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose S. A. išorinių mechaninių sužalojimų nekonstatuota. Krūtinės ląstos sumušimo diagnozė nustatyta remiantis vien subjektyviais nusiskundimais - skausmu. Nesant išorinių mechaninių traumos požymių, nėra pagrindo nustatyti S. A. sveikatos sutrikdymo mastą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes kaltinamajam pareikštas kaltinimas turi būti pakoreguotas atsižvelgiant į bylos duomenis, todėl iš kaltinimo pašalinama tai, kad S. A. spyrė ne mažiau kaip 20 kartų lovoje gulinčiai savo sugyventinei S. A. į kairįjį šoną ir nurodoma, kad S. A. priėjęs prie lovoje ant pilvo gulinčios savo sugyventinės S. A. , įlipo į lovą ir užlipęs ant S. A. ją trypė.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Prokurorė pareiškime prašo kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., skirti viešųjų darbų bausmę, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas dėl bausmės sumažinimo ?.

Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. (b.l. 65).

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), bausmės skyrimo ypatumais esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis.

Atsižvelgiant į tai, kad už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmei yra numatytos alternatyvios bausmės, teismo vertinimu, bausmės tikslai, įvardyti BK 41 str. 2 d., bei teisingumo principas, gali būti pasiekti kaltinamajam paskyrus viešųjų darbų bausmę, kuri, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., sumažintina ?.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas, todėl sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 str.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baigtina taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., tei­smas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir nuteisti viešųjų darbų bausme 3 (tris) mėnesius, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 20 valandų visuomenės labui, kurią, vadovaujantis BK 64¹ str., sumažinti ?, ir nustatyti galutinę sumažintą viešųjų darbų bausmę 2 (du) mėnesius, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 20 valandų visuomenės labui.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikino sulaikymo laiką nuo 2016-10-16 iki 2016-10-18 (imtinai).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Išaiškinti S. A. , kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėjantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės rūšimi ar dydžiu, galės paskirti bet kokią sankcijoje numatytą bausmę. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK 353 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.