Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio dalies, kuria A. Z. išteisintas pagal L. R. baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 25 str. 3 d., 199 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

Nuosprendžio dalis, kuria R. A. nuteistas pagal BK 25 str. 3 d., 199 str. 1 d. ir priteista 200 MGL, t.y. 25000 (dvidešimt penkių tūkstančių) Lt dydžio bauda, o pagal BK 300 str. 1 d. išteisintas bei J. D. nuteistas pagal BK 25 str. 3 d., 199 str. 1 d. ir priteista 140 MGL, t.y. 17500 (septyniolikos tūkstančių penkių šimtų) Lt dydžio bauda, neskundžiama.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. Z. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su R. D. , R. A. ir J. D. , iš anksto susitarę daryti sunkius nusikaltimus - vogtų lengvųjų automobilių kontrabandą iš L. R. teritorijos į Baltarusijos Respublikos teritoriją, parengę nusikaltimų padarymo planą ir mechanizmą, pasiskirstę vaidmenimis: R. D. ir R. A. organizuojant, jam ir J. D. gabenant, 2006 m. balandžio 6 d., 20 val. 45 min., per L. R. valstybės sieną - Šumsko pasienio kontrolės punktą, esantį ties valstybės sienos ženklais Nr. 1102 ir 1103, kelyje 101 Vilnius-Šumskas, Kalvelių seniūnijos Šumsko kaime, Vilniaus rajone, išvengdamas muitinės kontrolės - ne per muitinės postą, panaudodamas žinomai suklastotą automobilio registracijos liudijimą, už sutartą 100 JAV dolerių (281 Lt) užmokestį, vairuodamas automobilį gabeno iš L. R. teritorijos į Baltarusijos Respublikos teritoriją privalomą pateikti muitinei daiktą - Vokietijoje pavogtą lengvąjį automobilį „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su netikru identifikaciniu numeriu (VIN), 81774 Lt vertės.

Be to, A. Z. 2006 m. balandžio 6 d., 20 val. 45 min., Šumsko pasienio kontrolės punkte, esančiame Šumsko kaime, Vilniaus raj., vykdamas Vokietijoje vogtu automobiliu „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su netikru automobilio identifikaciniu numeriu (VIN), iš L. R. į Baltarusijos Respubliką, laikė ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą - Baltarusijos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdamas jį patikrinimui valstybės sienos apsaugos tarnybos prie L. R. Vidaus Reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Kenos užkardos Šumsko pasienio kontrolės punkto pareigūnams.

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu A. Z. pagal BK 25 str. 3 d., 199 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. išteisintas jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

Prokuroras apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio dalį, kuria A. Z. išteisintas pagal BK 25 str. 3 d. ir 199 str. 1 d., panaikinti ir priimti naują nuosprendį – pripažinti A. Z. kaltu pagal BK 25 str. 3 d. ir 199 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimo bausme 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Prokuroras nurodo, kad teismo išvados, jog A. Z. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių, neatitinka bylos aplinkybių ir išteisinamasis nuosprendis priimtas nepagrįstai. Teismas rėmėsi A. Z. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais ir niekieno daugiau nepatvirtintais parodymais, kad jis sutikrino Baltarusijos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijime ir automobilio „Porsche Cayenne“ identifikacinėje lentelėje nurodytus numerius, kurie sutapo, po ko jis ramiai išvažiavo. Tačiau, paties numerių sutikrinimo nematė nei automobilį „Porsche Cayenne“ perdavęs R. A. , nei savo automobilyje tuo metu sėdėjęs J. D. . Be to, R. A. parodė, kad jis atidavė A. Z. automobilio „Porsche Cayenne“ raktelius, pasakydamas, kad automobilio dokumentai ir draudimo polisas yra užkišti už apsaugos nuo saulės dangtelio. Prokuroras nurodo, kad į teismo klausimą, kaip jis gali paaiškinti, kad niekas nematė kokiu būdu jis sutikrino numerius, A. Z. atsakė, kad jis sutikrino numerius degalinėje, kai J. D. buvo nuėjęs sumokėti pinigus už benziną. R. A. , atsakydamas į teismo klausimą, parodė, kad jis A. Z. nesakė, jog automobilis yra vogtas ir jo numeriai suklastoti, tačiau A. Z. , anot jo, tai turėjo žinoti. Patvirtindamas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus R. A. parodė, kad jie visi, t. y. ir A. Z. , siekė bendro rezultato – vogto automobilio pergabenimo per L. R. valstybės sieną kontrabandos būdu į Baltarusijos Respubliką.

Prokuroras teigia, kad A. Z. parodymai apie numerių sutikrinimą turėjo būti vertinami kritiškai, kaip pastarojo siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jais negalima remtis kaip pagrindiniu išteisinimo motyvu. Be to, A. Z. veikos objektyvinės pusės analizė rodo, kad jis kartu su kitais organizuotos grupės nariais siekė bendro tikslo.

Prokuroras teigia, kad teismas pripažindamas, kad kiti du nuteistieji veikė organizuotoje grupėje, turėjo vertinti byloje surinktų įrodymų visetą, susiedamas kiekvieno iš kaltinamųjų, tame tarpe ir A. Z. , veiksmus kaip organizuotos grupės narių veiksmus, kurie veikė pasiskirstę vaidmenimis ir parengę nusikaltimo padarymo planą bei mechanizmą. Toks įvertinimas privestų prie išvados, kad A. Z. buvo vienas iš organizuotos grupės, susitarusios daryti kontrabandą, narių.

Prokuroras nurodo, kad A. Z. palaikė tamprius tarpusavio santykius su kitais grupės nariais. Tai patvirtina paties A. Z. parodymai, kurie yra patvirtinti VSAT duomenimis, kad iki paskutinio sulaikymo su R. A. ir J. D. per valstybės sieną jis yra pervaręs septynis ar aštuonis prabangius automobilius. Be to, A. Z. nedelsdamas, be jokio įkalbinėjimo tuoj pat įvykdė R. A. nurodymą ir net naktį atvyko į Lietuvą.

Prokuroras teigia, jog nėra duomenų, kad kas nors iš kitų nuteistųjų būtų įtikinėjęs A. Z. , kad viskas su automobilio dokumentais gerai, kad nėra jokio pavojaus įkliūti, kad tas prabangus automobilis nėra vogtas, kad gabenamas legaliai ir pan. Paties A. Z. parodymai apie tai, kad jis R. A. neklausė, kokiu tikslu reikia pervarinėti prabangų automobilį per valstybės sieną, rodo, kas jis taip pat žinojo, kad gabenama kontrabanda. Prokuroras teigia, kad pačios automobilio gabenimo aplinkybės – A. Z. atvykimas iš Baltarusijos į Lietuvą nakties metu (02 val. 45 min.) paimti automobilį, jo atgabenimas į Vilnių – J. D. lydint ir važiuojant priekyje kitu automobiliu, o A. Z. su „Porsche Cayenne“ iš paskos, šio automobilio paslėpimas garaže Palydovo g. 20, Vilniuje, A. Z. poilsis pas R. D. ir vėl laukimas nakties, kad tamsoje važiuoti link Šumsko PKP, galiausiai bendras visų keturių susitikimas kavinėje galutinių automobilio gabenimo detalių aptarimui prieš pat nusikaltimo padarymą, kada R. A. nurodė A. Z. link Šumsko PKP važiuoti praėjus po jo išvažiavimo 10-15 min., jeigu jis nepaskambins ir nepraneš apie kelyje esančius policijos pareigūnus, rodo, kad A. Z. veikė kaip vienas iš šios organizuotos grupės narių.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis A. Z. ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Kolegijos manymu, teismo išvada, kad nors ir nustatyta, jog A. Z. per Šumsko pasienio kontrolės punktą vairuodamas gabeno automobilį su netikru identifikaciniu numeriu, panaudodamas netikrą transporto priemonės registracijos liudijimą, tačiau neįrodyta, kad jis tai padarė tyčia, o kadangi kontrabanda padaroma tik tyčia, nesant jo kaltės, A. Z. padaryta veika negali būti pripažinta nusikaltimu, o jis pats negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Kolegijos manymu, apygardos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus bei A. Z. veiksmus kontrabandos būdu gabenant automobilį.

Kolegija nustatė, kad baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga įrodyta, jog A. Z. veikdamas organizuotoje grupėje su R. D. , R. A. ir J. D. , iš anksto susitarę daryti sunkius nusikaltimus - vogtų lengvųjų automobilių kontrabandą iš L. R. teritorijos į Baltarusijos Respublikos teritoriją, parengę nusikaltimo padarymo planą ir mechanizmą, pasiskirstę vaidmenimis, per L. R. valstybės sieną - Šumsko pasienio kontrolės punktą, išvengdamas muitinės kontrolės - ne per muitinės postą, panaudodamas žinomai suklastotą automobilio registracijos liudijimą, už sutartą 100 JAV dolerių (281 Lt) užmokestį, vairuodamas automobilį gabeno iš L. R. teritorijos į Baltarusijos Respublikos teritoriją privalomą pateikti muitinei daiktą - Vokietijoje pavogtą lengvąjį automobilį „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su netikru identifikaciniu numeriu (VIN), 81774 Lt vertės, t.y. padarė nusikalstamą veika, numatytą BK 25 str. 3 d., 199 str. 1 d.

Kolegijos manymu, A. Z. kaltė padarius jam inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus įrodyta baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaip matyti iš nuteistojo R. A. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b.l. 130), apygardos teisme (t. 3 b.l. 206-211) bei apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis R. A. parodė, kad 2005 m. pavasarį Baltarusijoje, kavinėje, susipažino su vyriškiu vardu Andrej, kuris jį supažindino su A. Z. . Andrej pasiūlė iš Lietuvos į Baltarusiją pervarinėti automobilius. Vėliau, Andrej telefonu pranešė, kad bus atvarytas automobilis, kurį reikės pastatyti garaže, o po to pervaryti į Baltarusijos Respubliką, už tai pažadėjo sumokėti 400-500 JAV dolerių. 2006 m. balandžio 5 d. paskambino Andrej ir pasakė, kad bus atvarytas automobilis. Sutartu laiku du nepažįstami vyriškiai atvarė automobilį „Porsche Cayenne“ ir pastatė R. A. motinai priklausančiame garaže. Vienas iš vyrų jam padavė automobilio dokumentus – Baltarusijos Respublikos registracijos liudijimą, automobilio raktelius bei draudimo polisą. Tada jis paskambino A. Z. ir nurodė atvykti pas jį tikslu pervaryti automobilį iš L. R. į Baltarusijos Respubliką. Taip pat, paskambino kitam nuteistajam šioje byloje J. D. ir pasakė, kad šis nuvažiuotų prie Šalčininkų pasienio kontrolės posto, ten pasitiktų A. Z. ir atvežtų jį į Želsvos kaimą, kur buvo pastatytas automobilis. J. D. pažadėjo sumokėti 100-150 JAV dolerių, o A. Z. 100 JAV dolerių. J. D. su A. Z. atvažiavo paryčiui, R. A. juos palydėjo iki garažo, kur atidavė pastarajam „Porsche Cayenne“ automobilio dokumentus, raktelius ir draudimo polisą. J. D. davė 200 Lt kurui. Apie 5 val. ryto J. D. savo automobiliu ir jam iš paskos A. Z. su automobiliu „Porsche Cayenne“ išvažiavo į Vilnių. Vakare R. A. nuvyko į Vilnių tikslu vėliau važiuoti link Šumsko pasienio posto, per kurį turėjo važiuoti A. Z. automobiliu „Porsche Cayenne“. Atvykęs į Vilnių susitiko su R. D. ir A. Z. , o apie 21 val. išvažiavo link Šumsko pasienio kontrolės punkto. R. D. jam nurodė važiuoti keliu link Šumsko pasienio kontrolės punkto ir žiūrėti, ar kelyje nėra policijos. Važiuodamas link Šumsko pasienio kontrolės punkto telefonu skambindavo R. D. ir informuodavo apie padėtį kelyje. Atvykus į Šumsko postą R. A. pastebėjo jog poste didelė eilė, todėl nutarė pėsčiomis pereiti į Baltarusiją, kur turėjo susitikti su Andrejumi ir gauti atlygį už padarytą paslaugą. Eidamas pro postą pamatė, kad A. Z. su „Porsche Cayenne“ sulaikytas, apie tai pranešė R. D. ir pasakė J. D. , kuris jo laukė Baltarusijos teritorijoje. Be to, R. A. parodė, kad suprato, jog automobilis „Porsche Cayenne“ per L. R. valstybės sieną bus išgabentas kontrabandos būdu, t.y. ne per muitinės postą ir neatliekant jokių muitinės procedūrų, žinojo, kad Šumsko pasienio kontrolės punkte nėra muitinės posto ir kad per jį negalima gabenti jokių daiktų, suprato visų veiksmus, kuriais jie siekė bendro rezultato – vogto automobilio pergabenimo per L. R. valstybės sieną kontrabandos būdu iš Lietuvos į Baltarusiją. Jis įtarė, kad automobilio dokumentai – registracijos liudijimas, gali būti netikras ar padirbtas. Toks įtarimas kilo iš visų veiksmų, kuriuos jis atliko, ir kad buvo įpainiota tiek žmonių.

J. D. parodė, kad 2006m. balandžio 5 d. jam paskambino R. A. , paprašė pasitikti prie Šalčininkų pasienio kontrolės punkto A. Z. ir atvežti pas jį į Marijampolės raj. Jis apie 3 val. nakties nuvyko savo automobiliu prie Šalčininkų pasienio kontrolės punkto, sulaukė A. Z. , ir jie nuvyko į Marijampolę. R. A. juos pasitiko prie kelio, šalia stovėjo „Porsche Cayenne“, į kurį persėdo A. Z. . R. A. jam davė 200 Lt „Porsche Cayenne“ automobilio kurui. Į Vilnių jis važiavo pirmas ir rodė kelią, A. Z. , kuris važiavo iš paskos su automobiliu „Porsche Cayenne“. Atvykus į N. V. , susitarė su R. D. , kad šis pastatytų atvarytą automobilį į garažą ir priimtų A. Z. pailsėti. Vakare 19 val. atvyko R. A. , visi keturi susitiko kavinėje, N. Vilnioje, kur R. A. nurodė jam važiuoti per Šumsko pasienio kontrolės punktą į Baltarusiją ir ten laukti A. Z. . Savo automobiliu apie 20 val. jis kirto Lietuvos valstybės sieną. Apie 21 val. paskambino R. D. ir pranešė apie nesklandumus muitinėje. Jis pėsčiomis ėjo per muitinę į Lietuvos pusę ir sutiko R. A. , kuris pasakė, kad A. Z. su automobiliu sulaikė pareigūnai. Po valandos jis grįžo į Lietuvą savo automobiliu.

Šios įvykio aplinkybės pasitvirtina liudytojų K. M. , M. K. , A. G. , T. L. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, asmenų ir transporto priemonių, kirtusių L. R. valstybinę sieną sąrašu (t.1 b.l. 65-66, 167-172, t. 2 b.l. 57-68) bei kitais teismo nuosprendyje išdėstytais įrodymais.

Tai, kad visi nuteistieji, tame tarpe A. Z. , bendrai atlikdami nusikalstamus veiksmus siekė vogto automobilio pergabenimo per L. R. valstybės sieną kontrabandos būdus iš L. R. į Baltarusijos Respubliką įrodo ir tai, kad į vienos mašinos pervarymą iš L. R. į Baltarusijos Respubliką buvo įtraukta tiek daug žmonių, kurie buvo pasiskirstę vaidmenimis, be to, viskas buvo daroma naktį – A. Z. į Lietuvos Respubliką atvyko apie 3 val., jį pasitikęs J. D. tą pačią naktį nuvežė susitikti su R. A. , kuris A. Z. perdavė automobilį „Porsche Cayenne“, o tada, jis, lydimas J. D. nuvažiavo į Vilnių, kad automobilį pastatytų į garažą, kuris priklausė R. D. , o pats visą dieną ilsėjosi pas pastarąjį. Vakare, atvykus R. A. , visi susitiko „Rada“ kavinėje Vilniuje ir aptarę tolimesnius veiksmus, išvažiavo link Šumsko pasienio punkto. Iš R. A. parodymų seka, kad A. Z. dalyvavo pokalbyje kavinėje prieš išvažiuojant link Šumsko pasienio kontrolės punkto, kur buvo nuspręsta, kad R. A. važiuos pirmas link Baltarusijos valstybinės sienos ir praneš jei kelyje bus policija, o jei po 15 min. jis nepaskambins, A. Z. pradės važiuoti pasienio link, ką pastarasis ir padarė.

Tai, kad A. Z. , veikė organizuotoje grupėje, darant nusikalstamus veiksmus patvirtina ir ta aplinkybė, kad jis turėjo mašiną nuvežti į Baltarusijos Respubliką, bet neaišku kur tiksliai. Tik kirtus sieną, jis turėjo gauti kitus nurodymus, bei užmokestį už atliktą darbą. Be to, mašina buvo gabenama per Šumsko pasienio kontrolės punktą, kur nėra muitinės posto, nėra atliekamos jokios muitinės procedūros. A. Z. , atvykus į Lietuvos Respubliką, jam buvo duota nauja SIM kortelė, kad galėtų susisiekti su kitais nuteistaisiais.

Kolegijos manymu, A. Z. parodymai, kad jis sutikrino automobilio Baltarusijos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijime ir automobilio identifikacinėje lentelėje nurodytus numerius, kurie sutapo, vertintini kaip gynybos versija. Kadangi nei R. A. , perdavęs automobilį „Porsche Cayenne“, nei J. D. , lydėjęs automobilyje, to nematė. Be to, nelogiškas ir pačio A. Z. elgesys. Pasak A. Z. išvažiavus iš R. A. ir sustojus degalinėje, jis nusprendė patikrinti ar automobilio registracijos liudijime nurodyti duomenys atitinka automobilio identifikacijos duomenims. Pats A. Z. parodė, kad ne kartą „pervarinėjo“ automobilius iš Lietuvos į Baltarusiją, jokių problemų nebūdavo, asmenis prašiusius tai padaryti pažįsta ir jais pasitiki. Todėl nesuprantama, kodėl šiuo atveju jis tikrino ar automobilio dokumentai atitinka identifikacinius duomenis ir tai akcentuojama jo parodymuose. Atkreiptinas dėmesys, kad suklastotų numerių vizualiai pamatyti negalima. Taip pat ir metų senumo laikraštis, rastas A. Z. krepšyje, kuriame išspausdintas skelbimas, kad jis ieško vairuotojo darbo, kolegijos manymu, patvirtina, kad A. Z. versija sukurta dirbtinai. Visos šios aplinkybės rodo, kad A. Z. veikė, kaip vienas iš organizuotos grupės narių ir paneigia paties pateiktą versiją, kad juo buvo pasinaudota jam nieko neįtariant apie kontrabandą. Tai prieštarauja pačiai įvykių eigai bei suderintiems bendrininkų veiksmams.

Kolegija daro išvadą, jog baudžiamosios bylos medžiaga įrodyta, kad A. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 str. 3 d., 199 str. 1 d.

Teismas, skirdamas bausmę A. Z. už padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgia į A. Z. asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei sunkumą, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. A. Z. padarė sunkų nusikaltimą, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikaltimą padarė organizuotoje grupėje. Tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, A. Z. charakterizuojamas teigiamai, Lietuvos Respublikoje neteistas ir administracine tvarka nebaustas, jo vaidmuo šio nusikaltimo padaryme buvo antraeilis, todėl kolegijos manymu, bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant A. Z. baudą. Be to, svarstant bausmės klausimą kolegija atsižvelgia ir į kitiems nuteistiesiems R. A. ir J. D. paskirtas bausmes už šios nusikalstamos veikos padarymą (šioje dalyje prokuroro apeliacinis skundas nepaduotas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio dalį, kuria A. Z. išteisintas pagal BK 25 str. 3 d., 199 str. 1 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį: A. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 str. 3 d., 199 str. 1 d. ir paskirti 160 MGL, t.y. 20000 (dvidešimt tūkstančių) litų, dydžio baudą.

Į paskirtą bausmę įskaityti A. Z. suėmime išbūtą laiką nuo 2006 m. balandžio 6 d. iki 2006 m. gruodžio 7 d., vieną dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.