- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-23
- Bylos Nr.
- I-8728-331/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02530-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- K. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant K. J., viešame teismo posėdyje (vaizdo konferencijos būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas K. J. 2015-05-04 paštu išsiuntė skundą (b. l. 1-10), kuriame prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 500 Eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Paaiškino, kad gydantis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir LAVL) nuo 2014-03-21 iki 2014-03-28 buvo pažeidžiamos jo žmogaus teisės, patirta fizinė bei psichologinė kančia. Tokias laikymo sąlygas pareiškėjas prilygina kankinimui. Nurodo, kad LAVL buvo kalinamas su kitais asmenimis nesilaikant nustatytos vienam asmeniui gyvenamojo ploto normos, laikomas vienoje kameroje su rūkančiu asmeniu. Apie šį pažeidimą informuoti pareigūnai nesiėmė veiksmų jam pašalinti. Palatoje esantis sanitarinis mazgas buvo netvarkingas, tinkamai nesukomplektuotas ir netinkamai atskirtas nuo likusios palatos. Jis atitvertas 1 m aukščio tvorele, nors turėtų būti įrengtas atskiroje patalpoje. Toks sanitarinio mazgo įrengimas, ribojantis asmens privatumą, sudaro sąlygas atsirasti žmogaus garbės ir orumo pažeidimui.
Nebuvo sudaromos sąlygos maudytis po dušu, kuriuo nesinaudoja užkrečiamomis ligomis sergantys asmenys. Tokios naudojimosi dušu sąlygos prieštarauja Epidemiologinio režimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiant medicinos pagalbą sergantiems tuberkulioze ir išskiriantiems tuberkuliozės mikrobakterijas asmenims, tvarkos nuostatoms. Be to, jis nebuvo informuotas apie galimybę išsiskalbti drabužius įstaigos skalbykloje, o dėvėdamas drėgnus rūbus ir miegodamas drėgnuose pataluose patyrė didelį diskomfortą. Kamerose nebuvo vidinio ryšio sistemos, todėl jam kilo sunkumų susisiekti su LAVL darbuotojais iškilus pavojui, pavyzdžiui smurto iš kitų kalinių grėsmei.
Kamerose nebuvo atliekami dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos darbai, kamerose nebuvo sąlygų atlikti valymus. Kamerose grindų danga yra nelygi, nepritaikyta valymui ir dezinfekcijai, o langai neatsidaro dėl prastos rankenėlių būklės arba grotų. Pareiškėjo teigimu, kamerose lakstė pelės ir tarakonai. Tai kėlė didelį pavojų jo gyvybei ir sveikatai, nes buvo reali galimybė užsikrėsti graužikų platinamomis ligomis.
Visi šie pažeidimai sukėlė jam padidėjusią įtampą, stresą, buvo žeminama jo garbė ir orumas. Pažeidimų tęstinis pobūdis lėmė psichinės ir fizinės būklės pablogėjimą.
Per teismo posėdį pareiškėjas prašė skundą patenkinti, priteisti neturtinę žalą skunde išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė LAVL su pareikštu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 23-26) paaiškino, kad savo veiksmais nepažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų ir dėl to nėra esminės sąlygos kilti jo, kaip valdžios institucijos, atsakomybei pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį. Statistikos, kiek konkrečioje palatoje tam tikromis dienomis gydoma asmenų, neveda, todėl duomenų, kiek konkrečiai asmenų buvo gydoma toje pačiose palatoje su pareiškėju, pateikti negali. To daryti neįpareigoja jokie teisės aktai. Ligoninė privalo laikytis teisės aktuose numatytų izoliacijos reikalavimų bei negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, kaip ir negali atsisakyti teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas to reikalaujantiems suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems. Dėl to, teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui, galėjo būti viršijamos.
Sanitarinio mazgo atitvėrimas nuo likusios patalpos tvorele yra galimas, jeigu nėra galimybės įrengti atskiros kabinos. Ligoninės patalpos yra nuolat remontuojamos eilės tvarka, pagal poreikį, atsiradę neatitikimai teisės aktų reikalavimams yra šalinami. Kiekvienais metais šiam tikslui skirtos lėšos yra pilnai panaudojamos.
Bent kartą į mėnesį yra atliekami valymo, dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos darbai. Juos atlieka UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Visi atlikti darbai yra registruojami žurnaluose, vadovaujantis ligoninėje nustatyta tvarka. LAVL yra laikomasi Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punktų reikalavimo suteikti pacientams galimybę kartą per savaitę pasinaudoti šiltu dušu. Ligoninėje yra patvirtintas dušų lankymo grafikas. Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Tam tikslui LAVL yra sudariusi sutartį su skalbimo paslaugas teikiančia bendrove.
Natūralus apšvietimas yra užtikrinamas per kameroje esantį langą. Esant pakankamam natūraliam apšvietimui, dieninis apšvietimas yra išjungiamas, tačiau pacientų pageidavimu gali būti paliekamas. Taip pat, kiekvienoje kameroje yra įrengta mechaninė vėdinimo sistema, kuri užtikrina oro cirkuliaciją ir vėdinimą patalpoje. Be to, vasaros laikotarpiu vienas kameros lango rėmas yra išimamas, siekiant užtikrinti patalpų vėdinimą, o žiemos metu – įdedamas, siekiant užtikrinti šilumą patalpose.
Visose palatose ir bendro naudojimo patalpose viešai, gerai matomose vietose iškabinama informacija, apie draudimą rūkyti, ir įspėjamieji ženklai. Kadangi yra draudžiama rūkyti sveikatos priežiūros įstaigose, teisės aktai nenumato reikalavimo skirstyti palatas į rūkančiųjų ir nerūkančiųjų. Ligoninės kamerų tipo palatose yra sumontuoti iškvietimo mygtukai.
Šalies argumentai
Pareiškėjo reikalavimas apsiriboja bendro pobūdžio teiginiais ir samprotavimais, skunde nėra argumentuojamas priežastinis ryšys tarp LAVL veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos, nėra pagrįsta neturtinės žalos suma. Be to, asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 straipsnio prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 straipsnio prasme).
Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas i š dalies
Šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė laikomas LAVL laikotarpiu nuo 2014-03-21 iki 2014-03-28.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (LVAT bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).
Ginčui dėl pareiškėjo argumentų dėl minimalaus LAVL palatų plotų aktualus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (redakcija nuo 2010 m. balandžio 30 d.), 11¹.4 punktas, numatantis, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas nuo 2014-03-21 iki 2014-03-28 Chirurgijos skyriaus 20 kamerų tipo palatoje (7,19 m², 4 lovos). Taigi, pareiškėjas LAVL buvo laikomas 8 dienas.
Duomenų apie konkrečiu atveju kartu su pareiškėju ligoninės palatoje buvusių asmenų skaičių byloje nėra, o teismui pateiktame atsiliepime atsakovės atstovė nurodė, kad tokios informacijos pateikti negali, nes tokia statistika nėra vedama. Įvertindamas tai, teismas neturi pagrindo nesivadovauti pareiškėjo teiginiais dėl palatų užimtumo jo buvimo LAVL laikotarpiais. Atsakovės atstovė neneigia, kad nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos. Atsižvelgiant į lovų skaičių, vienam asmeniui tenkantis plotas visą pareiškėjo buvimo LAVL laikotarpį (8 dienas) neatitiko privalomo vienam asmeniui užtikrinti 5,1 kv. m ploto. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad LAVL neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti. Atsakovo argumentas, jog LAVL negali daryti įtakos kalinamų asmenų skaičiui, nėra reikšminga aplinkybė sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes remiantis Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalimi žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad sanitarinis mazgas buvo netvarkingas, tinkamai nesukomplektuotas ir netinkamai atskirtas nuo likusios palatos.
Remiantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir HN 76:2010) 21 punktu, pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 (2011-06-14 redakcija), 16.5 p. nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. <...>. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Teismas nustatė priešingai nei nurodo pareiškėjas – sanitariniai mazgai kamerose atitverti sienele, kuri yra ne žemesnė nei 1,5 metro aukščio. Abejoti atsakovo pateiktais paaiškinimais teismas neturi pagrindo. Taigi šiuo atveju atsakovas tinkamai įvykdė Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimus.
Pareiškėjo teigimu, jis buvo vedamas į dušą, kuriuo taip pat naudojosi ir asmenys, sergantys užkrečiamomis ligomis. Be to, jis nebuvo informuotas apie teisę išsiskalbti drabužius įstaigos skalbykloje.
Pagal Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 3 dalį, nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze laikomi izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė. LAVL pacientų izoliavimas pagal medicinines indikacijas užtikrinamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-30 įsakyme Nr. V-250 „Dėl somatinių ligų sąrašo patvirtinimo“ patvirtintu Somatinių ligų, kuriomis sergantys asmenys turi būti laikomi pataisos įstaigose izoliuoti nuo kitų suimtųjų, nuteistųjų, sąrašu.
Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises bei pareigas. Šią informaciją bausmės vykdymo institucija pateikia lietuvių kalba arba nuteistojo gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią nuteistasis supranta. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė <...> gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius.
Pacientų naudojimosi dušu tvarkos, patvirtintos LAVL direktoriaus 2013-03-29 įsakymu Nr. V-65, 19 punkte nustatyta, kad Vidaus ligų skyriaus Infekcinių ligų poskyrio pacientai prausiasi jiems skirtame duše. <...>. Tą pačią dieną keičiama patalynė ir pižama (b. l.56-58). Chirurgijos skyriuje dušu galima pasinaudoti trečiadieniais (b. l. 59). Taigi pareiškėjo nurodyti teiginiai dėl jo vedimo į dušą, kuriuo taip pat naudojosi ir asmenys, sergantys užkrečiamomis ligomis, neinformavimą apie teisę išsiskalbti drabužius įstaigos skalbykloje, paneigti atsakovo pateiktais įrodymais, todėl atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su tuo, kad kamerose buvo pelių, tarakonų, pažymėtina, jog HN 76:2010 60 punktas numato, jog laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog tarp LAVL ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis dėl buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) naikinimo (b. l. 45-48). UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ atliktų darbų aktai patvirtina, kad šios paslaugos LAVL buvo periodiškai teikiamos visą pareiškėjo buvimo laikotarpį, todėl pareiškėjo argumentai, kad kamerose nebuvo atliekami dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos darbai, atmestini kaip nepagrįsti (b. l. 28-40).
Remiantis HN 76:2010 24 punktu gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-02-13 patikrinimo aktu Nr. 13(15.3)-PA-252 nustatyta, kad LAVL kameroje palatoje Nr. 20 yra langas, patalpa vėdinama natūraliai per langą (b. l. 43-44). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebūtų sudaryta galimybė vėdinti patalpas per langus, įrodymų, kad dėl to būtų kreipęsis į LAVL administraciją ar kitas institucijas, atsakingas dėl higienos normų reikalavimų laikymosi. Tuo remiantis darytina išvada, kad pareiškėjo teisės šiuo aspektu pažeistos nebuvo.
Pareiškėjas taip pat nurodo, jog Ligoninėje buvo laikomas kartu su rūkančiu asmeniu. Pagal Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus draudžiama rūkyti visose švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose, bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta pareiga juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, ir kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. HN 76:2010 6 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Šios higienos normos 14 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, numatančiomis draudimą rūkyti sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat gyvenamosiose ir kitose bendro naudojimo patalpose, Ligoninės administracija privalo pasirūpinti šio draudimo įgyvendinimu (LVAT administracinėje byloje Nr. A756-1160/2012). Įstatymų reikalavimai yra privalomi visiems asmenims, todėl laikytina, kad tai, jog Ligoninės patalpoje ir jos teritorijoje negalima rūkyti yra visuotinai žinoma. į bylą pateiktos fotonuotraukos patvirtina atsakovės paaiškinimus dėl informacijos apie draudimą rūkyti iškabinimo Ligoninėje (b. l. 60-64). Įvertinus aplinkybę, kad visuotinai yra žinomos Tabako kontrolės įstatymo nuostatos, draudžiančios rūkyti sveikatos priežiūros įstaigose ir tai, kad informacija apie draudimą rūkyti buvo iškabinta Ligoninėje, darytina išvada, kad administracija tinkamai pasirūpino šio draudimo įgyvendinimu, todėl šiuo aspektu nėra atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo.
Teismas kritiškai vertina pareiškėjo argumentą, kad kamerose nebuvo vidinio ryšio sistemos. Pareiškėjas nedetalizavo, kada ir kodėl tokia sistema jam buvo reikalinga, kokios pasekmės jam kilo. Kaip nurodė atsakovės atstovė, ligoninės kamerų tipo palatose yra sumontuoti iškvietimo mygtukai. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, jog pareiškėjo laikymo sąlygos šiuo aspektu nebuvo pažeistos.
Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija (Civilinio kodekso 6.250 str.). Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.
Atsižvelgiant į minimalaus vienam asmeniui kamerų tipo palatoje tenkančio ploto neužtikrinimo trukmę (8 dienos), į pažeidimo mąstą, teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus, į tai, kad pareiškėjas, be skunde nurodytų aplinkybių, nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjo išlaikymą valstybės lėšomis, pareiškėjui priteisiamas 50 Eur neturtinės žalos dydis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
pareiškėjo K. J. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti K. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.