- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-12-29
- Bylos Nr.
- e1-3637-814/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- D. M.
- Kategorijos
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Vaidotės Žižienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-29669-22,
kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, išsituokęs, vykdantis individualią veiklą, teistas:
1) 2017 m. rugpjūčio 2 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams;
2) 2020 m. liepos 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. M. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2022 m. rugpjūčio 6 d., apie 15.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu su juo gyvenančia sugyventine V. D., tyčia kumščiu sudavė jai į dešinę ranką - tokiu būdu padarė nukentėjusiajai V. D. kraujosruvą dešiniame žaste - tuo nežymiai sutrikdė jos sveikatą;
be to, D. M. 2022 m. rugpjūčio 7 d., apie 14.30 val. kelyje Žeimiai – Liepiai, Jonavos r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu su juo gyvenančia sugyventine V. D., tyčia sugriebė ją už riešų, juos spaudė bei už jų laikydamas stumdė nukentėjusiąją pirmyn atgal, bei laikydamas dešinę ranką už riešo, užlaužė ją už nugaros - tuo sukėlė nukentėjusiajai V. D. fizinį skausmą.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. M. kaltę pripažino visiškai, pripažino įvykdęs nusikaltimus, nurodytus pranešime apie įtarimą ir parodė, kad datos neprisimena, tačiau tai galėjo būti pranešime nurodytu laiku. Tuo metu jis kiekvieną dieną vartojo alkoholį, todėl visų aplinkybių neprisimena. Jam atrodo, kad per ranką buvo sudavęs konflikto metu automobilyje, tačiau gali klysti, galėjo būti kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Su sugyventine V. D. gyvena pas ją (duomenys neskelbtini). Po paskutinio jų konflikto jis išėjo iš jos namų ir gyvena pas motiną. Tarp jo ir V. D. įvyko žodinis konfliktas, dėl kokios priežasties ir kada tai įvyko, jau neprisimena. Jis paprašė V. D. nuvežti jį iki mamos. Važiuodami automobilyje dar konfliktavo, tačiau kiek prisimena, automobilyje jokio susistumdymo tarp jų neįvyko. Prisimena, kad pasakė jai „viskas, užtenka, sustok“. Ji sustabdė automobilį, o jis ištraukė iš automobilio užvedimo spynos raktus ir išlipo iš automobilio. Kokiu tikslu paėmė raktus, neprisimena. Prisimena, kad V. D. bandė atimti, iš jo raktus, jie apsistumdė. Ar tuo metu buvo suėmęs jai už riešų, neprisimena, bet galėjo suimti. Prisimena, kad V. D. sudavė jam per veidą. Jis buvo labai susinervinęs dėl rūpesčių dėl pinigų trūkumo. Gyvenant su V. D. visu uždirbtus pinigus atiduodavo jai. Prisimena, kad pasakė, jog iki mamos eis pėsčiomis ir nuėjo neatidavęs V. D. raktų. Nuėjęs pas draugą paprašė nuvežti jį iki vietos, kur sustojo su V. D.. Nuvažiavęs atidavė jai automobilio raktus. Visų šio įvykio aplinkybių neprisimena, nes tuo metu jau kelias dienas iš eilės vartojo alkoholį. Po įvykio taip pat vartojo alkoholį, todėl negalėjo atvykti į apklausą. Po šio įvykio bendravo su V. D., jos atsiprašė už savo veiksmus, ji taip pat sakė, kad pasikarščiavo. Nusprendė kurį laiką pagyventi atskirai. Jis prisipažįsta, kad galėjo V. D. ir pastumti, ir suimti už rankų, tokiu būdu sukelti jai fizinį skausmą. Nuoširdžiai gailisi (e. b. l. 95-98, 104-106).
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamas veikas, kurių padarymu yra kaltinamas, visiškai įrodyta byloje surinktais kitais įrodymais.
Nukentėjusioji V. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 7 d. tarp jos su D. M. įvyko konfliktas. Tą dieną D. M. nuo ryto vartojo alkoholį, jį vartojo jau kelias dienas iš eilės. Visą rytą jis ją terorizavo, t. y. vartojo jos atžvilgiu žeminančius orumą bei necenzūrinius žodžius. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. D. M. turi įvairių problemų ir su pinigais, ir su alimentais savo vaikams, bei daug kitų. Tą dieną jis buvo agresyvus, todėl ji jam pasakė, kad daugiau nenori, kad jis pas ją gyventų ir pasakė, kad nuveš jį pas jo motiną į Žeimių kaimą. Važiuojant automobilyje žodinis konfliktas tęsėsi. D. M. paprašė atvežti jo daiktus, ji nesutiko ir tada jis iš važiuojančio automobilio ištraukė raktelį. Ji pasisuko į jį ir prašė raktą grąžinti, tačiau jis atsisakė. Tada ji ranka bandė raktus iš jo rankų paimti, bet jis neatidavė ir išlipęs iš automobilio ėjo link Žeimių kaimo. Ji pribėgusi bandė iš jo rankų paimti raktus, tarp jų įvyko susistumdymas. Jis rankomis suėmė jai už riešų, spaudė, taip laikydamas stumdė pirmyn atgal. Ji jautė fizinį skausmą riešų srityje. Stipriai suėmęs už dešinės rankos riešo jį suko į skirtingas puses, laikydamas už dešinio riešo užlaužė dešinę ranką jai už nugaros, ji jautė fizinį skausmą. Ji bandė išsilaisvinti, ištraukė iš D. M. rankos savo ranką, irgi jį puolė, suplėšė jam marškinėlius. Jai nepavyko atgauti iš jo raktų. D. M. nuėjo link (duomenys neskelbtini). Ji liko įvyko vietoje. Paskambinusi D. M. motinai paprašė, kad ji paimtų iš D. M. raktus. Pakalbio metu girdėjo D. balsą, suprato, kad jis jau pas motiną. Jo motina pasakė kviesti policiją, nes jis jai raktų neatiduoda. Po kurio laiko D. M. atvažiavo su draugo žmona jos automobiliu, norėjo jai grąžinti raktus, tačiau kai ji jam pasakė, kad iškvietė pareigūnus, D. M. vėl iš jos rankų paėmė raktus ir norėjo išvažiuoti. Ji sustabdė pravažiuojantį automobilį, kuriame važiavo du vyrai, ir paprašė padėti atgauti raktus. Tuomet D. M. raktus jai atidavė. Po šio įvykio su D. M. kartu negyvena. Dieną prieš šį įvykį, 2022 m . rugpjūčio 6 d., dienos metu, maždaug apie 15.00 val., tarp jos ir D. M. įvyko konfliktas. Dėl kokios priežasties, neprisimena. Prisimena, kad abu sėdėjo ant lovos miegamajame. D. M. sėdėjo jai iš dešinės. Konflikto metu jis kumščiu sudavė jai smūgį per dešinę ranką, arčiau peties. Ji jautė stiprų fizinį skausmą, liko mėlynė, kurią 2022 m. rugpjūčio 7 d. parodė atvykusiems pareigūnams. Į medikus 2022 m. rugpjūčio 6 d. ji nesikreipė, nes jų pagalbos jai nereikėjo. 2022 m. rugpjūčio 7 d. vyko pas teismo med. ekspertą, kuriam rodė minėtą mėlynę. Kodėl tada nesikreipė į policiją, nežino. Gal dėl to, kad tai buvo pirmas kartas, kai jis panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą. Tą dieną jis irgi buvo girtas, nes jau kelias dienas vartojo alkoholį. D. M. jos atsiprašė, civilinio ieškinio ji byloje nereikš, sutinka, kad tyrimas būtu užbaigtas baudžiamuoju įsakymu (e. b. .l. 43-46, 47-50).
?2022 m. rugpjūčio 7 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad atvykusiems pareigūnams 2022 m. rugpjūčio 7 d. V. D. paaiškino, kad automobiliu vežė sugyventinį D. M. į (duomenys neskelbtini), nes jie skiriasi. D. M. pareikalavo atiduoti jo daiktus. V. D. atsisakė jam tą pačią dieną atvežti jo daiktus ir tada D. M. ištraukė automobilio raktelį iš užvedimo spynos. Automobiliui sustojus jie abu iš jo išlipo. V. D. pamačiusi, kad D. M. eina su savimi pasiėmęs automobilio raktus, pradėjo jį vytis, dėl ko jis ją pastūmė, paėmęs už rankų riešų juos suko į skirtingas puses, buvo užlaužęs rankas, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. V. D. nurodė, kad vakar D. M. prieš ją panaudojo fizinį smurtą - sudavė į ranką, spardė kojomis. Ant V. D. dešinės rankos peties matėsi kraujosruva (e. b. l. 26-29).
2022 m. rugpjūčio 9 d. specialisto išvada Nr. G 1618/2022(02) nustatyta, kad V. D. padaryta kraujosruva dešiniame žaste. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis, daiktui judant ir kontaktuojant su kūnu, arba kūnui judant ir kontaktuojant su daiktu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (e .b. l. 62-64).
2022 m. spalio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo išklausytas Bendrojo pagalbos centre 2022 m. rugpjūčio 7 d. 14.43 val. užfiksuotas garso įrašas. Pranešėja V. D. informuoja apie tai, kad susipyko su draugu, su kuriuo kartu gyvena, vežė jį pas tėvus, pakeliui jis atėmė iš važiuojančios automobilio raktus, nuėjo namo. Girtas, agresyvus. Ji bandė jį vytis, stumdėsi. Vakar ją apstumdė, ranka mėlyna (e. b. l. 69-72).
2022 m. spalio 18 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad V. D., bendraudama su pareigūnais, nurodo, jog mašinoje apsistumdė stipriai ir jis iš važiuojančios mašinos ištraukė raktus, skersai sustojus mašina užgeso, vairas užsirakino ir viskas. Ji pradėjo vytis, kad atimtų raktus, apsistumdė, jis trenkė, visą dieną terorizavo. Greitosios nereikėjo dėl tokių mėlynių, ji stengėsi suktis, kad nepataikytų į veidą, riešus skaudėjo (e. b. l. 75-77).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui ar artimam giminaičiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kadangi nusikalstama veika padaroma artimo giminaičio ar šeimos nario atžvilgiu.
Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad D. M. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), kadangi jis tyčia smurtiniais veiksmais sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo sugyventinei V. D.. Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai. Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, nukentėjusiosios ir paties kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada Nr. G 1618/2022(02), kuri patvirtina, kad nukentėjusiajai padaryta kraujosruva dešiniame žaste ir kitus surinktus duomenis sprendžia, kaltinamasis konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu su juo gyvenančia sugyventine V. D. – metu tyčia kumščiu sudavė jai į dešinę ranką - tokiu būdu padarė nukentėjusiajai V. D. kraujosruvą dešiniame žaste - tuo nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Be to D. M. 2022 m. rugpjūčio 7 d. tyčia sugriebė V. D. už riešų, juos spaudė bei už jų laikydamas stumdė nukentėjusiąją pirmyn atgal, bei laikydamas dešinę ranką už riešo, užlaužė ją už nugaros - tuo sukėlė nukentėjusiajai V. D. fizinį skausmą. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas sprendžia, kad kaltinamojo kaltė įrodyta, jo abi veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 140 straipsnio 2 dalį.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Kaltinamasis D. M. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su bausmės dydžiu ir rūšimi (e. b. l. 139-141). Nukentėjusioji informuota apie sprendimą užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu (e. b. l. 47-50, 142-143).
Kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9,13 punktai).
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad padarytos dvi nesunkios nusikalstamos veikos, veikos yra baigtos. Nustatyta kaltinamojo atsakomybę viena lengvinanti ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. D. M. teistas, teistumas neišnykęs (e. b. l. 114-118), administracine tvarka baustas (e. b. l. 127-128), vykdantis individualią veiklą (e. b. l. 129). VšĮ Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligų ir dėl priklausomybės ligų nesilankė ir nesigydė (e. b. l. 133-134). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus prokurorės siūlomas, pastarajam sutinkant, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę, t. y. už nusikalstamą veiką, įvykdytą 2022 m . rugpjūčio 6 d. skirti– 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, o už nusikalstamą veiką, įvykdytą 2022 m. rugpjūčio 7 d. skirti – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir paskirtina galutinė 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, todėl skirtina bausmė kaltinamajam mažintina vienu trečdaliu ir paskirtina galutinė bausmė – 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės apribojimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda ir nustatytina galutinė subendrinta bausmė - 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros ir 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda, vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtini įpareigojimai: neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, šį įpareigojimą įvykdant per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vaizdo įrašas, darytas policijos pareigūnų vaizdo kamera (2022 m. lapkričio 18 d. apžiūros protokolas) ir garso įrašas (2022 m. spalio 11 d. apžiūros protokolas), paliktini saugoti su ikiteisminio tyrimo medžiaga integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
D. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2022 m. rugpjūčio 6 d.) ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bei visą bausmės laiką uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
D. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2022 m. rugpjūčio 7 d.) ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bei visą bausmės laiką uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bei visą bausmės laiką uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. M. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bei visą bausmės laiką uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda ir nustatyti D. M. galutinę subendrintą bausmę - 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros ir 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudą. Įpareigoti D. M. neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bei visą bausmės laiką uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu D. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
2) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
3) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.