- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-05-02
- Bylos Nr.
- 1-86-548/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00120-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Kaltinamasis
- G. Š.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Juodis, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šešto skyriaus prokurorės Vilijos Žukauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-86-548/2016 (teisminio proceso Nr. 1-03-2-00083-2015) ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
G. Š., (duomenys neskelbtini) 1997-02-14, Kaišiadorių m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv., (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo teistas : 2014-10-06 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 6 mėn., laisvės apribojimu, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis G. Š. kaltinamas tuo, kad jis 2015-12-27 apie 20:30 val., pro nerakintas duris, pateko į J. K. priklausantį sandėliuką, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš kur slapta pagrobė svetimą – J. K. priklausantį turtą – bėginį dviratį, kainuojantį 50 eurų, ir V. K. priklausantį kirvį , kainuojantį 10 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. K. 50 eurų turtinę žalą, o V. K. 10 eurų turtinę žalą
G. Š., kai jam buvo pranešta apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d. ir jis buvo apklaustas įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kad 2015-12-27 vakare, valandos neatsimena, sutemus, jis ėjo Vytauto Didžiojo gatve, namų link. Nurodė, kad jis ėjo vienas ir buvo blaivus. Nurodė, kad vieno namo kieme jis pastebėjo sandėliuką, kuris buvo toliau nuo gatvės, todėl sugalvojo nueiti jį apžiūrėti tikėdamasis ten rasti dviratį. Įtariamasis nurodė, kad jam reikėjo dviračio, nes tuo metu jis jo neturėjo. Nurodė, kad į sandėliuko vidų jis pateko pro nerakintas duris. Sandėliukas buvo pertvertas medinėmis lentomis už kurių jis pamatė dviratį, kurį išsikėlė į savo pusę. Nurodė, kad dviratis buvo su bėgiais ir amortizatoriais ant rėmo, pilkos spalvos. Įtariamasis nurodė, kad be dviračio iš sandėliuko jis paėmė ir kirvį, kurio jam reikėjo malkoms skaldyti. Nurodė, kad jis daugiau nieko iš sandėliuko neėmė ir į kitus pastatus nelindo. Įtariamasis nurodė, kad pavogtą dviratį jis varėsi, o kirvį nešėsi rankoje iki Algirdo gatvės pradžios Kaišiadorių m., kur sutiko brolį L., kuriam jis davė panešti pavogtą kirvį, o pats dviratį dar kurį laiką varėsi, o netoli namų jį paėmė į rankas ir atsinešė į savo malkinę. Nurodė, kad dviratį nešė tam, kad neliktų pėdsakų vedančių į jų namus. Įtariamasis nurodė, kad broliui L. jis nieko nepasakojo apie padarytą vagystę. Įtariamasis nurodė, kad pavogtu dviračiu jis nevažinėjo, jo neardė ir nežinau kas ir kada nuėmė nuo pavogto dviračio galinį ratą. Nurodė, kad po kelių dienų iš brolio L. jis sužinojo, kad jų namuose lankėsi policijos pareigūnai, kurie iš malkinės paėmė dviratį. Nurodė, kad dar po kelių dienų pas juos į namus buvo atvažiavusi jam nepažįstama moteris ir vyras, kurie pasakė, kad dviratis buvo pavogtas iš jų sandėliuko bei pareikalavo atiduoti ir pavogtą kirvį, ką jis ir padarė. Įtariamasis supranta padaręs vagystę, savo poelgio gailisi. Nurodė, kad į minimą sandėliuką jis atėjo atsitiktinai, iš anksto vagystės neplanavo, sandėliuko durų ir langų negadino (b.l. 93-94, 97-98).
Motyvuojamoji dalis
Be visiško kaltinamojo M. Š. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., visiškai įrodyta byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusioji J. K. parodė, kad 2015-12-28 ryte, atėjusi į sandėliuką, esantį namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), ji pastebėjo, jog iš sandėliuko yra dingęs jai priklausantis bėginis dviratis, ne naujas, kurio pavadinimo ji neatsimena, o dokumentų neturi. Nurodė, kad dviračio vertė - 50 eurų. Nukentėjusioji nurodė, kad vagis į sandėliuką pateko pro jos buvusiam sutuoktiniui V. K. priklausančias sandėliuko durys, kurios buvo nerakintos. Nukentėjusioji matė prie sandėliuko, sniege, batų ir dviračio padangų paliktus pėdsakus, kurie nuo sandėliuko ėjo per sodą iki pagrindinio kelio. Nurodė, kad paskutinį kartądviratį ji matė 2015-12-27 vakare, apie dviračio vagystę pranešė policijai. Nukentėjusioji nurodė, kad pavogto dviračio galinė padanga buvo nuleista - prakiurusi. Nurodė, kad be dviračio, iš jai priklausančios sandėliuko dalies, daugiau niekas nebuvo pavogta. Nukentėjusioji žino, kad jos buvęs sutuoktinis pasigedo kirvio, kurį pasiėmė iš Š., iš tų namų, kur buvo rastas ir pavogtas dviratis. Nukentėjusioji nurodė, kad dviratis jai buvo grąžintas, todėl G. Š. ji neturi turtinių pretenzijų. Nurodė, kad atsiėmusi dviratį ji sužinojo, kad Š. kaimynas M. Č., vaizdo kameromis, filmuoja namo kiemą ir laiptinę, todėl jos prašymu M. peržiūrėjo vaizdo kamerų filmuotą medžiagą, kurioje matė kaip 2015-12-27 vakare į namus grįžo broliai Š. G. ir L., kur vienas jų nešė dviratį, o antrasis rankoje turėjo kirvį. Nukentėjusioji nurodė, kad 2015-12-27 vakare ji buvo namuose, tačiau nematė kas ir kada iš sandėliuko pavogė jai priklausantį dviratį (b.l. 37-38).
Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji J. K. patvirtino savo duotus parodymus (b.l. 39-41).
Nukentėjusysis V. K. parodė, kad jie su sutuoktine J. K., po skyrybų, visą turtą, tame tarpe ir sandėliuką – malkinę, pasidalino pusiau. Nurodė, kad sandėliuko - malkinės viduryje jis pastatė iš lentų pertvarą, kuri yra apie 1,60 metrų aukščio. Jolita savo sandėliuko - malkinės dalyje esančias duris rakindavo, o jis savosios dalies durų nerakindavo. Nurodė, kad minėtame sandėliuke - malkinėje jie laikė anglis, o J. ten dar laikė ir dviratį. Nukentėjusysis nurodė, kad po Kalėdų pasnigus už tvarto jis pastebėjo batų pėdsakus, kurie vedė iki jų sandėliuko, o nuo jo per kaimynų sodus link Beržų gatvės. Nurodė, kad atėjęs į sandėliuką jis pastebėjau, jog nėra ten buvusio J. dviračio, apie pasakė buvusiai žmonai, o ši kreipėsi į policiją. Nukentėjusysis nurodė, kad po kelių dienų jis pasigedo kirvio, buvusio sandėliuke. Nurodė, kad sužinojęs, kur buvo rastas J. dviratis, jis nuvažiavo tuo adresu, kur jam nepažįstamas vaikinas, atidavė jo kirvį. Nukentėjusysis nurodė, kad jam priklausantis kirvis buvo ne naujas, 10 eurų vertės. Nurodė, kad jis nematė, kas ir kada iš sandėliuko pavogė jam priklausantį kirvį, o kadangi kirvis jam buvo grąžintas, todėl jį pavogusiam asmeniui jis neturi jokių turtinių pretenzijų (b.l. 44-45).
Papildomai apklausiamas V. K. parodė, kad kirvį, kuris buvo pavogtas 2015-12-27, jis pagrinde laikė nerakinamame sandėliuke, kuriame laikė įvairius daržo priežiūros įrankius, tačiau jis negali garantuoti, kad vagystės dieną kirvis buvo būtent šiame pastate, ir nėra garantuotas, kad kirvis buvo pavogtas būtent iš šio sandėliuko. V. K. neatmeta galimybės, kad 2015-12-27 kirvis buvo sandėliuke, iš kur buvo pavogtas J. K. priklausantis dviratis. Nurodė, kad minimu kirviu jis naudojosi kelias dienos prieš vagystę, bet neatsimena, kur kirvį padėjo juo pasinaudojęs (b.l. 46-47).
Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis V. K. patvirtino savo duotus parodymus (b.l. 50-54).
Liudytoju apklausiamas L. Š. parodė, kad prieš Naujus metus, datos ir neatsimena, galėjo būti apie 23 val., jis ėjo iš parduotuvės , kai Algirdo gatvėje sutiko savo brolį G. Š.. Nurodė, kad G. ėjo vienas, buvo blaivus. G. varėsi dviratį, bėginį, sidabrinės spalvos rėmu, rankoje nešėsi kirvį. Liudytojas nurodė, kad brolio paprašytas jis paėmė kirvį, o brolis toliau stūmėsi dviratį. Nurodė, kad eidamas Vienybės gatve G. dviratį nešė iki pat jų sandėliuko. Kodėl brolis taip darė, jis neklausė. Liudytojas nežino, iš kur G. gavo dviratį, iš kur paėmė kirvį. Nurodė, kad apie brolio padarytą vagystę jis sužinojo iš policijos pareigūnų, kurie pas juos į namus atvažiavo su pavogto dviračio savininke, kurios jis nepažįsta. Su pareigūnais atvykusi moteris iš jų sandėliuko pasiėmė bėginį dviratį, sidabrinės spalvos. Liudytojas nežino kas, kada ir dėl kokios priežasties nuėmė šio dviračio galinį ratą. Liudytojas nurodė, kad brolio namo parneštą kirvį, ta pati moteris, pasiėmė po kelių dienų, atvykusi su jam nepažįstamu vyriškiu. Nurodė, kad kirvį minimiems žmonėms atidavė pats G. Liudytojas nurodė, kad jis su broliu nebuvo vagystės vietoje ir apie tai nieko negali pasakyti (b.l. 59-60).
Liudytoju apklausiamas M. Č. parodė, kad Š. yra jo kaimynai, su kuriais jis nebendrauja, bet juos gerai pažįsta. Nurodė, kad savo turto saugumui, namo laiptinėje ir kieme, priešais sandėliukus, jis yra įsirengęs filmavimo kameras. Nurodė, kad jo draugas A. atėjęs pas jį į svečius, 2015 metų gruodžio mėnesį, Š. nerakinamame sandėliuke, pastebėjo dviratį, kuris buvo panašus į tą, kuris buvo pavogtas iš jo draugės V. namų. Nurodė, kad A. nusifotografavo pastebėtą dviratį, po ko V. mama dviratį pasiėmė. Liudytojas nurodė, kad peržiūrėdamas filmuotą medžiagą jis rado įrašą, kuriame buvo matyti kaip, sutemus, G. Š. į savo sandėliuką atsinešė dviratį, o paskui G. ėjęs brolis L. rankose nešėsi kirvį. Nurodė, kad minimą vakarą snigo, todėl broliai Š. namo parėjo ant galvos užsidėję striukių kapišonus, bet jis juos atpažino (b.l. 62-63).
Liudytoja apklausiama V. K. parodė, kad 2015 metų gruodžio mėnesį, ji su draugu A. J. buvo svečiuose pas M. Č., gyvenantį Vienybės gatvėje, Kaišiadorių m. Atėję prie M. automobilio, stovėjusio namo kieme, šalia sandėliukų, viename jų ji pastebėjo dviratį su bėgiais, pilkos spalvos, labai panašų į jos mamai J. priklausiusį dviratį, kuris kelios dienos iki to buvo pavogtas iš jų sandėliuko. Nufotografuotą dviratį ji parodė mamai, kuri atpažino savo dviratį. Liudytoja pasakė, kur ji matė šį dviratį, po ko mama kreipėsi į policiją. Nurodė, kad M. jai sakė, kad sandėliukas, kuriame buvo jos mamos dviratis, priklauso jo kaimynams Š. Nurodė, kad peržiūrėjęs vaizdo kamera, kuri yra įrengta kieme, filmuotą medžiagą, M. rado įrašą, kur matoma kas ir kada į Š. sandėliuką atnešė dviratį. Liudytoja kartu su mama buvo atėjusi pasiimti dviračio. Dviratį ir nuo jo nuimtą galinį ratą jiems padavęs vaikinas, kurio ji nepažįsta, sakė, kad dviratis ne jam priklauso ir apie jį jis nieko nežino, paaiškinti kodėl dviračio ratas nuimtas negalėjo. Liudytojai žinoma, kad iš sandėliuko buvo dingęs ir jos tėčiui priklausantis kirvis, kurį jis taip pat rado Š. namuose ir jį atsiėmė. Nurodė, kad ji nematė ir nežino, kas ir kada iš jų sandėliuko pavogė dviratį ir kirvį (b.l. 65-66).
Liudytoju apklausiamas A. J. davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojais apklausiamas M. Č. ir V. K. (b.l. 69-70).
Iš 2016-03-01 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrint įvykio vietą nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, niekas nepaimta (b.l. 29-35).
Liudytojas M. Č. savanoriškai pateikė kompaktinį diską su vaizdo įrašu darytu 2015-12-27 laikotarpyje nuo 21:39 val. iki 21:41 val. vaizdo kamerų, įrengtų jo namo kieme ir laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini). ( b. l. 75-76 ), kuris 2016-03-08 buvo apžiūrėtas ir prijungtas prie bylos. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip 2015-12-27 21.39 val., vienas vaikinas į sandėliuką įneša dviratį, o paskui einantis vaikinas laiko kivį ( b.l. 77- 78-83).
Apžiūros metu buvo apžiūrėtas dviratis (b.l. 84-86), kuris 2015-12-30 pagal pakvitavimą buvo grąžintas nukentėjusiajai J. K. (b.l. 19).
Apžiūros metu buvo apžiūrėtas nukentėjusiajam V. K. priklausantis kirvis, kuris saugojimui paliktas nukentėjusiajam V. K. (b.l. 87-89).
Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis G. Š. patvirtino savo duotus parodymus (b.l. 104-108).
Kaltinamasis G. Š. pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtino baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai. Minėtų įrodymų visumos pagrindu teismas pripažįsta G. Š. kaltu, o jo veiksmus teisingai kvalifikuotus pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.
Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatytos alternatyvios bausmės, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas pripažino, kad G. Š. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja (b. l. 142-144).
Skirdamas bausmę kaltinamajam G. Š., teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas apysunkis nusikaltimas, kad G. Š. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi – tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta ( Lietuvos Respublikos BK 60 str.). Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus G. Š. baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant mažesnį už baudžiamajame įstatyme numatytą šios bausmės rūšies vidurkį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1p., 421 str., teismas
nusprendžia:
G. Š., (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64 (1) str. ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3, skiriant galutinę bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį per paskirtos bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu.
G. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki įsiteisės baudžiamasis įsakymas, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti G. Š., kad nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.