Kauno apylinkės teismo įsakymas

2022-02-14 · Baudžiamoji byla Nr. e1-880-548/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-02-14
Bylos Nr.
e1-880-548/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00797-2022-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Juodis
Kaltinamasis
D. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-880-548/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00797-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 14 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės R. R. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje:

D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis Švedijoje, įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigose, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį, paskiriant 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio baudą, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija - 1,64 promilės etilo alkoholio, 2021 m. gruodžio 26 d. apie 22.23 val., (duomenys neskelbtini), kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda (duomenys neskelbtini) km., vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis D. G. paaiškino, kad gyvena ir dirba užsienio šalyse, į Lietuvą grįžta labai retai. Į Lietuvą grįžo prieš šventes. Su sutuoktine J. G. kartu negyvena apie 4 metus, bendro ūkio kartu neveda, tačiau santuoka oficialiai dar nenutraukta. Automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso sutuoktinei J. G.. Jam grįžus į Lietuvą ji leisdavo jam naudotis minėtu automobiliu. 2021 m. gruodžio 26 d., vakare, jis vyko į susitikimą, kurio metu su partneriais, kurių neįvardins, išgėrė vyno ir alaus. Jis išgėrė vieną taurę vyno ir vieną bokalą alaus. Po kelių valandų vyko į kitą susitikimą, kuris turėjo įvykti Kaune. Jam vykstant greitkeliu Vilnius – Kaunas, prieš jį, jo eismo juostoje išvažiavo kitas automobilis, kuris darydamas lenkimą, jo nepastebėjo. Todėl jis stabdė ir bandė aplenkti šį automobilį kaire puse, ir išvengti susidūrimo su kitais automobiliais. Todėl priešais jį važiuojančius automobilius aplenkė kairiuoju kelkraščiu ir grįžtant į važiuojamąją juostą, dėl snieguotos kelio dangos nepavyko ištiesinti automobilio, todėl automobilis vertėsi. Minėtu automobiliu vyko vienas. Po įvykusio eismo įvykio išsiskleidė visos oro pagalvės, saugos diržus buvo prisisegęs, iš automobilio iškritęs nebuvo, tačiau sąmonę buvo praradęs. Kas iškvietė pagalbą nežino. Policijos pareigūnai tikrino jo blaivumą, tačiau dėl sveikatos būsenos negalėjo įpūsti į alkotesterį, nes vėliau paaiškėjo, kad jam buvo lūžę šonkauliai. Vairuotojo pažymėjimo neturi, jo pateikti negali. Dėl šio įvykio labai gailisi (b. l. 53).

Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis D. G. paaiškino, kad jis turėjo vairuotojo pažymėjimą išduotą Lietuvoje, su juo nuvyko į Švedijos Karalystę, kur gyveno ir dirbo vairuotoju įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Švedijoje įsigijo švedišką vairuotojo pažymėjimą. Lietuvoje išduotas vairuotojo pažymėjimas iš jo nebuvo Švedijoje paimtas, tad visada su savimi turėjo abu vairuotojo pažymėjimus. Grįžęs į Lietuvą 2021 m. gruodžio mėn. Jis su savimi taip pat turėjo abu vairuotojo pažymėjimus. Kad lietuviškas vairuotojo pažymėjimas negalioja, tokių duomenų neturėjo, tačiau turėjo Švedišką vairuotojo pažymėjimą, kuris tikrai galiojo. 2021 m. pavasarį Švedijoje jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie jam patikrino blaivumą ir buvo nustatyta, kad darbinį automobilį vairavo būdamas neblaivus, todėl jam buvo paskirta 80 švediškų kronų bauda, kurią jis susimokėjęs. Jam nebuvo atimtas vairuotojo pažymėjimas, nes buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Po autoįvykio Lietuvoje sutuoktinės J. G. automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra apgadintas, galima sakyti jis visiškai nebenaudojamas. Eismo įvykio metu, kai automobilis vertėsi kelis kartus, pro išdaužtus langus išsibarstė visi jo daiktai bei dokumentai, telefonai, todėl šiuo metu nebeturi nei telefono, nei dokumentų, nei banko kortelių, nei abiejų turėtų vairuotojų pažymėjimų (lietuviško ir švediško), tad jų pateikti negali. Pripažįsta, kad minėtą dieną ir minėtą automobilį vairavo būdamas neblaivus, dėl savo poelgio labai gailisi. Sutuoktinė J. G. dėl sudaužyto automobilio pretenzijų nereiškia. 2022 m. sausio 27 d. atvykęs K. Ž. minėtą automobilį pasiėmė, užpildė pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad automobilis parduodamas už 350 eurų, tai yra metalo vertės kaina. Pirkimo–pardavimo sutarties kopiją prideda prie apklausos, originalas reikalingas pateikti į „Regitrą“. Prašo teismo atsižvelgti į tai, kad po eismo įvykio automobilio vertė ženkliai sumažėjusi ir sumažinti jam siūlomą konfiskuotiną automobilio vertės ieškojimą. Kiek Lietuvoje dar bus nežino, tačiau artimiausiu laiku turės vykti į Švediją tolimesniam gydymuisi, kadangi ten jis draustas, o Lietuvoje jam buvo suteikta tik skubi pirmoji pagalba. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas butų baigtas baudžiamuoju įsakymu. Esant reikalingumui dalyvauti teismo posėdyje, prašo iš anksto atsiųsti šaukimą el. paštu, kuris nurodytas jo pažymoje apie asmens duomenis (b. l. 95, 97-98).

Be kaltinamojo D. G. visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytojas R. V. paaiškino, kad 2021 m. gruodžio 26 d. apie 22 val. 23 min. patruliuojant kartu su Kaišiadorių rajono policijos komisariato tyrėju V. S. ir vyriausiąja patrule I. Ž., Kaišiadorių mieste su tarnybiniu automobiliu „Volkswagen Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) radijo Šaukiniu (duomenys neskelbtini), buvo gautas pranešimas iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kad kelyje Vilnius-Kaunas (duomenys neskelbtini) km, 4 kartus automobilis vertėsi, gali būti prispaustų asmenų, pranešėjas neprisistatė, važiuoja kita kryptimi. Atvykus į nurodytą, vieta kelyje A1 „Vilnius-Kaunas-Klaipeda“, ties (duomenys neskelbtini) kilometre buvo rastas nuvažiavęs nuo kelio „Mercedes-Benz“ automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto automobilio vairuotojui D. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), jau buvo suteikta pirmoji pagalba greitosios medicinos darbuotojų. Daugiau asmenų, kurie galėjo važiuoti ta pačia transporto priemone nebuvo. Bandant D. G. patikrinti neblaivumą, šis į alkoholio kiekio matuokli įpūsti nesugebėjo, dėl sunkios sveikatos būklės. Paklausus pas D. G., ar šis nevartojo alkoholiniu gėrimų, jis nurodė, kad vartojo, tai pakartodamas kelis kartus, minėjo, kad gėrė alų. Iš D. G. burnos sklido stiprus etilo alkoholio kvapas. Nedelsiant greitosios medicinos darbuotojai išvežė D. G. į Kauno klinikinę ligoninę tolimesnei apžiūrai. Apžiūrint įvykio vietą, buvo pastebėta, kad buvo apgadinta 48 metrai apsauginės kelio tvoros. Apžiūrint transporto priemonę, t. y. „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ši buvo stipriai apgadinta, suveikusios oro pagalvės, deformuotas automobilio rėmas, statramstis bei kitos kėbulo ir salono detalės. Aplink automobilį buvo daug įvairių transporto priemonės detalių bei transporto priemonėje buvusių daiktų. Įvykio metu buvo aiškinamasi, kam priklauso minėtas „,MB" automobilis. Paaiškėjo, kad automobilio „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra J. G., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Bandant susisiekti su savininke J. G. mobiliuoju telefonu, ši į skambučius neatsiliepė. Kadangi automobilio savininkė į skambučius neatsiliepė, transporto priemonė buvo neužrakinta, su dužusiais langais, nebuvo galima jos palikti įvykio vietoje, todėl buvo nuspręsta minėta transporto priemonę priverstinai nutransportuoti į automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 31-33).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. G. paaiškino, kad su sutuoktiniu D. G. šiuo metu negyvena, bendro ūkio neveda, šiuo metu sprendžia klausimą dėl skyrybų proceso. Kur tiksliai gyvena D. G., ji nežino, jis Lietuvoje gyvenamosios vietos nėra deklaravęs. Automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo santuokos metu, tačiau jis yra registruotas jos vardu. 2021 m. gruodžio 26 d. jai paskambino policijos pareigūnai ir pranešė, kad jos sutuoktinis su jai priklausančiu automobiliu „Mercedes-Benz“, valstybinis. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį ir, kad D. yra nugabentas į gydymo įstaigą. Su sutuoktiniu D. bendrauja mažai, tik kas liečia dėl vaiko auginimo. Pareigūnai ją informavo, kad jai priklausantis automobilis bus nutransportuotas į saugojimo aikštelę. Dėl automobilio apgadinimo savo sutuoktiniui jokių pretenzijų neturi. Sutuoktinis D. G. dirba įvairiuose užsienio valstybėse, tad į Lietuvą grįžta retai. Negali pasakyti, ar D. turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau mano, kad turi, nes jis dirba užsienyje vairuotoju. Kai sutuoktinis grįždavo į Lietuvą, ji jam duodavo minėtą automobilį naudotis Lietuvoje. Kur jis įvykio dieną vyko ir su kuo buvo, jai nėra žinoma. Ar D. G. jai priklausantį automobilį vairavo būdamas blaivus, jai taip pat nėra žinoma. Dėl kokių priežasčių įvyko eismo įvykis, nežino. Prašo grąžinti jai priklausantį automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi jis priklauso jai asmenine nuosavybės teise (b. l. 23-25).

Valstybės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2021 m. gruodžio 27 d. – 2021 m. gruodžio 29 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad D. G. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,64 promilės etilo alkoholio. D. G. kraujas paimtas 2021 m. gruodžio 26 d. 23.30 val. (b. l. 63-64).

Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), Magistraliniai keliai Vilnius–Kaunas–Klaipėda (dešinė pusė), (duomenys neskelbtini) kilometre. Apžiūrėjus įvykio vietą, nustatyti šie „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio apgadinimai: priekinis bamperis, dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės dešinės pusės durys, priekinės kairės pusės durys, užpakalinės kairės pusės durys, priekinis stiklas, priekinės dešinės pusės ratas, priekinis kairės pusės ratas, užpakalinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis kairės pusės ratas, užpakalinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, užpakalinis dešinės pusės žibintas, užpakalinis kairės pusės žibintas, bagažinės dangtis, užpakalinis stiklas, šoninis priekinis kairės pusės stiklas, šoninis priekinis dešinės pusės stiklas, priekinis kairės pusės sparnas, stogas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės (b. l. 8-21).

VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad automobilio „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra J. G., gimusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 26).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas,.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis D. G., 2021 m. gruodžio 26 d. apie 22.23 val., (duomenys neskelbtini), kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda (duomenys neskelbtini) km., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija - 1,64 promilės etilo alkoholio, vairavo transporto priemonę – automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog yra pagrindas D. G. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Proceso išlaidų nėra. Laikinas nuosavybės teisų apribojimas netaikytas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

D. G. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 107-108, 109).

Esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams, procesas užbaigtinas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 29 straipsnio 2 dalis, 41 straipsnis, 418 straipsnio 1 dalis, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

Kaltinamasis D. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnis). Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, jog kaltinamasis teistas (b. l. 65-68, 70-75), baustas administracine tvarka (b. l. 44, 82), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių, grupei (b. l. 77), dirba Švedijoje.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Prokurorė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, prašo D. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti transporto priemones dvejiems metams. Teismo vertinimu, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, tiek ir nustatant jos trukmę, reikalinga įvertinti visas reikšmingos bylos aplinkybes, apibūdinančias D. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei jo asmenybę. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Minėta, jog analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos D. G. pripažino visiškai, tačiau neginčytinai nustatyta, kad jis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, jam 2021 m. gruodžio 26 d. 22.23 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius D. G. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę, darytina išvada, kad šiuo atveju tikslinga jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą. Teismas sprendžia, kad D. G. nustatytinas prokurorės siūlomas draudimo naudotis teise vairuoti terminas, t. y. dveji metai.

Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama kartu su bausme. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Atkreiptinas dėmesys, kad įvykdyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad D. G. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų nustatyta, kad šios transporto priemonės savininkė yra J. G. (b. l. 26), kuriai 2022 m. sausio 11 d. minėtas automobilis grąžintas. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta J. G. paaiškino, kad su D. G. ji negyvena, bendro ūkio neveda, tačiau santuoka oficialiai nėra nutrūkusi. Automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo santuokos metu, tačiau jis registruotas jos vardu. Sutuoktinis D. G. dirba įvairiuose užsienio valstybėse, tad į Lietuvą grįžta retai. Kai grįžta į Lietuvą, tai duoda jam naudotis minėtu automobiliu. Ji nežinojo, kur įvykio dieną vyks D. G., taip pat jai nebuvo žinoma, kad jos priklausantį automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), D. G. vairuos būdamas neblaivus. Taigi byloje nėra duomenų apie tai, kad automobilio savininkė žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad jai priklausantis automobilis bus naudojamas baudžiamajame kodekse uždraustai veikai daryti, todėl konfiskuoti šį J. G. priklausantį automobilį netikslinga. Pažymėtina ir tai, kad kaip matyti iš VšĮ „Emprekis“ duomenų, automobilio „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 3400 Eur (b. l. 44). Tačiau remiantis 2021 m. sausio 27 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi, automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduotas K. Ž. už 350,00 Eur, pažymint, jog automobilis yra sudaužytas (b. l. 197). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. G. paaiškino, kad automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduotas už 350 Eur, nes po eismo įvykio automobilio vertė ženkliai sumažėjo, jis yra sudaužytas, o 350,00 Eur suma atitinka metalo vertės kainą (b. l. 95, 97-98). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, valstybės naudai iš D. G. išieškotina konfiskuotino turto – transporto priemonės automobilio „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio J. G. vertę atitinkanti pinigų suma – 350,00 Eur.

Kaltinamajam D. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 58, 102-103) – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios. Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, paskirtos kardomosios priemonės panaikintinos

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: transporto priemonė – automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri ikiteisminio tyrimo metu grąžinta J. G. (b. l. 27-28), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktina J. G. disponuoti savo nuožiūra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 51 MGL (2550,00 Eur) (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. G. bausmę – 34 MGL (1700,00 Eur) (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nustatyti, kad D. G. jam paskirtą baudą turi sumokėti per 6 (šešis) mėnesius į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinkto banko biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų raštinės tarnautojui. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti D. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 14 d.

Išieškoti valstybės naudai iš D. G. įvykio metu jo vairuotos transporto priemonės (transporto priemonės „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 350,00 Eur (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 5 dalys).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą– palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios. Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, paskirtas kardomąsias priemones panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžintas savininkei J. G., palikti jai naudotis ir disponuoti savo nuožiūra.

Išaiškinti kaltinamajam D. G., kad:

- nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

- nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Ričardas Juodis