- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- 1A-150-380/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-11873-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Eduardas Maškevičius, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- V. Š.
- Advokatai
- Antanas Lekstutis
- Kategorijos
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo: V. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį (turto vagystė iš A. B.) laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (turto vagystė iš T. K.) laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinus iš dalies sudedant, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė V. Š. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su 2018 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu neatlikta bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant, prie didesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant 2018 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu neatliktos bausmės dalį, galutinė subendrinta bausmė V. Š. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams keturiems mėnesiams.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. Š. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, t. y.:
1.1. V. Š. 2019 m. sausio 10 d., apie 14.10 val., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), priėjęs prie nepilnamečio A. B., gim. (duomenys neskelbtini), prisistatęs jam policijos pareigūnu, paprašė parodyti mobiliojo ryšio telefoną ir, A. B. padavus telefoną ,,Samsung Galaxy A5“, V. Š. jį paėmė ir sakydamas, jog reikia telefoną patikrinti dėl mokykloje įvykusių muštynių, nukentėjusiajam matant pasišalino ir negrįžo. Tokiu būdu V. Š. atvirai iš A. B. pagrobė jo tėvui M. B. priklausantį 200 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung Galaxy A5“ .
1.2. Be to, V. Š. 2019 m. sausio 10 d., apie 19.00 val., Klaipėdos m., prie (duomenys neskelbtini), priėjęs prie mažamečio T. K., gim. (duomenys neskelbtini), prisistatęs jam policijos pareigūnu, paprašė parodyti turimą mobiliojo ryšio telefoną ir, pastarajam padavus telefoną ,,Xiomi Redmi 5A“, paėmė jį ir sakydamas, jog reikia telefoną patikrinti dėl stadione įvykusių muštynių, nukentėjusiajam matant pasišalino. Tokiu būdu V. Š. atvirai iš T. K. pagrobė jo motinai A. K. priklausantį 30 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną ,,Xiomi Redmi“.
Šalies argumentai
3. Nuteistasis V. Š. apeliaciniu skundu prašo perkvalifikuoti jo veiką iš atvirosios vagystės į sukčiavimą, paskirti švelnesnę bausmę. Sulaikymo metu jam buvo pareikšti kaltinimai dėl sukčiavimo, bet po to prokurorė norėdama su juo susidoroti pakeitė kaltinimą į atvirąją vagystę. Nors patys nukentėjusieji nurodo, kad buvo apgauti, visi jo veiksmai atitinka ne vagystės, o sukčiavimo sudėtį. Be to, teismas skyrė per griežtą bausmę, nes jis pats atėjo į policiją, visiškai pripažino kaltę, gailisi padaręs nusikaltimą. Nežino, kodėl teismas jį pripažino recidyvistu. Prašo skirti švelnesnę bausmę, nori išeiti į laisvę ir kuo greičiau atlyginti žalą.
4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė patenkinti nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliacinis skundas yra paduotas nuteistojo V. Š., juo nuteistasis ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl jo veikos kvalifikavimo, nurodo, kad jo veika atitinka baudžiamajame įstatyme uždraustą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, be to, prašo paskirti švelnesnę bausmę, būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
7. Nors nuteistasis V. Š. apeliaciniame skunde nesutikdamas su veikos kvalifikavimu teigia, kad jis iš nukentėjusiųjų A. B. ir T. K. telefonų nepagrobė, o juos įgijo apgaule, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. Š. pripažino kaltu ir jo nusikalstamoms veikoms taikė tinkamą baudžiamąjį įstatymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sukčiavimo atveju turtą turi perduoti veiksnus asmuo, kurio veiksmai dėl turto yra teisiškai reikšmingi. Apgaulė turi būti esminė, dėl kurios suklaidinus turto savininką ar valdytoją kaltininkas įgyja turtą. Todėl, nors ir panaudojant apgaulę, sukčiavimu nelaikomi veiksmai, kai pagrobiamas svetimas turtas, kuris kaltininkui nebuvo perduotas nuosavybėn, o tik jam laikinai patikėtas trumpam pasinaudoti.
8. Pirmosios instancijos teisme V. Š. pripažino, kad nukentėjusiesiems prisistatęs policijos pareigūnu liepė parodyti telefonus, nes esą reikia juos patikrinti dėl įvykusių muštynių. Nuteistasis patvirtino, kad pareigūnu prisistatė, norėdamas lengviau iš nukentėjusiųjų paimti telefonus. Nukentėjusieji, kuriems galėjo būti apie 13 ar 14 metų, jam patys padavė telefonus. Jis norėjo tik paskambinti draugams, liepė berniukams laukti, bet grįžęs jų nerado. Jis telefonų nukentėjusiesiems negrąžino, o pardavė juos lombarduose (2 t. b. l. 88–89). Iš nuteistojo V. Š. parodymų matyti, kad jis apgaule siekė įtikinti nukentėjusiuosius leisti jam tik patikrinti telefonus, tai yra laikinai jais pasinaudoti. Nuteistasis suprato, kad nukentėjusieji nors ir suklaidinti jo apgaulės, tačiau telefonų jam nuosavybėn neperduoda, o tikisi juos atgauti.
9. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nusikaltimų padarymo aplinkybes, išsamiai išdėstė veikų kvalifikavimo teisinius argumentus. Pagrįstai pripažino, kad V. Š. panaudojo apgaulę prieš nukentėjusiuosius, siekdamas prieiti prie jų turto. Nukentėjusieji dėl savo amžiaus juo patikėjo ir padavė telefonus. Nuteistojo panaudota apgaulė – leisti patikrinti telefonus – buvo tik priemonė prieiti prie turto, kurį jis siekė pagrobti, todėl jo veikos pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
10. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. Š. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, ir tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgus į teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšį bei jos dydį, bausmė V. Š. paskirta teisingai.
11. Paskirdamas bausmę nuteistajam V. Š., pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažino tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), t. y. naują tyčinį nusikaltimą padarė, kai teistumas nebuvo išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Be to, vieną nusikaltimą padarė prieš mažametį (BK 60 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes įvertino kiekvieną atskirai, įvertino jų santykį bei reikšmingumą ir, skirdamas bausmę, į jas atsižvelgė. Šių bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, į kurias turi atsižvelgti teismas, skirdamas bausmę, visuma leidžia teigti, jog laisvės atėmimo bausmė yra adekvati ir teisinga bausmė, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus.
12. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad, paskirdamas V. Š. už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę, teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padaryti du apysunkiai nusikaltimai), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir V. Š. asmenybę, t. y. kad jis nusikalto būdamas anksčiau teistas, bausmės vykdymo atidėjimo metu, nedirba, padarytos žalos neatlygino, be to, anksčiau daug kartų baustas už administracinius nusižengimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. Š. už nusikaltimus nuosavybei jau buvo skirtos švelnesnės bausmės – laisvės apribojimas ir buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Naujas nusikalstamas veikas, už kurias skundžiamu nuosprendžiu skirta laisvės atėmimo bausmė, padarė po kelių mėnesių, kai 2018-09-06 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu buvo nuteistas už panašias veikas (2 t. b. l. 6–12). Akivaizdu, jog V. Š. elgesiui anksčiau skirtos bausmės jokios įtakos nepadarė, jis ir toliau demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų, piktybinį polinkį daryti teisės pažeidimus, todėl jam pagrįstai skirta BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė už sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo įvertintas V. Š. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, švelnesnė negu teismo paskirtoji bausmė neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo, BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgdamas į tai, kad V. Š. kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, ir į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, teismas pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir apeliantui paskirtą ir subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu – iki 2 metų laisvės atėmimo. Be to, teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėjo tik nedidelę dalį neatliktos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išdėstytoms bausmės individualizavimo aplinkybėms, sutinka su nuteistajam V. Š. nustatytu laisvės atėmimo bausmės dydžiu.
13. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nori kuo greičiau išeiti į laisvę ir atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, nesudaro pagrindo švelninti bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei straipsnio, pagal kurį jis nuteistas, sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Jokių naujų teismo nuosprendyje dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ir dydžiui, apeliaciniame skunde nenurodoma, jų nėra ir baudžiamojoje byloje.
14. Esant šioms aplinkybėms, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.