Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Vilma Šiukštienė, sekretoriaujant Renatai Barzinskienei, dalyvaujant pareiškėjui G. P., jo atstovui advokato padėjėjui Virginijui Savickui, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos atstovei Laurai Rudauskienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankui, Radviliškio rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos apsaugos ministerijos ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. (duomenys neskelbtini) mirė E. P., kuri nuo 1978 m. spalio 30 d. iki mirties buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Mirusioji buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko sūnui G. P. Po motinos mirties pareiškėjas pateikė Radviliškio rajono 1-ajam notarų biurui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

4. 2022 m. liepos 19 d. Radviliškio rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. V. išdavė Paveldėjimo pagal testamentą liudijimą, kuriuo patvirtino, kad palikėjos E. P. testamente nurodytas įpėdinis yra G. P., paveldintis visą palikimą.

5. Paveldimą turtą sudaro žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo priėmimo metu paaiškėjo, kad pareiškėjo motina nebuvo įregistravusi nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini).

7. Teismo posėdžio metu pareiškėjas G. P. pareiškimą palaikė tais pačiais motyvais kaip ir pateiktame teismui pareiškime. Paaiškino, jog jis šiame name (duomenys neskelbtini). gyveno nuo 1996 m. kartu su mama. Namas senos statybos, tik yra renovuotas, pakeitė sienas , taip pat tvarkė ūkinius pastatus. Kadastrinių matavimų byloje neatkreipė dėmesio, jog buvo padarytas įrašas, jog namo statyba yra 1988 m. Iš tikrųjų turtas atsirado 1930 m., kai jo senelis nupirko žemės sklypą ir 1932 m. pastatė namą ir ten gyveno. Po mamos mirties šio namo paveldėti negalėjo dėl dokumentų trūkumo. Šiuo turtu rūpinasi kaip savu, moka mokesčius, tvarko, prižiūri , daugiau kaip 10 metų.

8. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas ir Radviliškio rajono savivaldybės administracija, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriais pareiškimo tenkinimui neprieštaravo, teismo posėdyje nedalyvavo, gauti prašymai pareiškimą nagrinėti nedalyvaujant jų atstovui.

9. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos atstovė teismo posėdžio metu pareiškimo tenkinimui neprieštaravo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

10. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad 1970 m. gruodžio 14 d. K. S. sudarė notarine tvarka patvirtintą sutartį, kuria perleido pareiškėjo G. P. motinai E. P. nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)). Sutartyje nurodyta, kad minėti pastatai K. S. priklausė asmeninės nuosavybės teise, remiantis (duomenys neskelbtini) apylinkės 1970 m. gruodžio 14 d. pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal sutarties 3 punktą, E. P. įsipareigojo K. S. suteikti: a) teisę iki gyvos galvos nemokamai naudotis vienu kambariu; b) maitinimą ir aptarnavimą. (duomenys neskelbtini) mirė E. P., kuri nuo 1978 m. spalio 30 d. iki mirties buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Mirusioji buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko sūnui G. P.. Po motinos mirties pareiškėjas pateikė Radviliškio rajono 1-ajam notarų biurui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Kadastrinių matavimų byloje neatkreipė dėmesio, jog buvo padarytas įrašas, jog namo statyba yra 1988 m. Iš tikrųjų turtas atsirado 1930 m., kai jo senelis nupirko žemės sklypą ir 1932 m. pastatė namą ir ten gyveno. Po mamos mirties šio namo paveldėti negalėjo dėl dokumentų trūkumo. Šiuo turtu rūpinasi kaip savu, moka mokesčius, tvarko, prižiūri , daugiau kaip 10 metų nuo 1986 metų.

11. Įstatyme numatyta, kad asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą pagal įgyjamąją senatį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalis).

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

13. Nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjo parodymai, liudytojos I. K. parodymai, iš kurių matyti, jog ji teismui parodė, jog pareiškėjas, kiek jai žinoma, nuo 1988 m. gyvena tame pačiame name, jį prižiūri,tvarko, leidžia teismui daryti pagrįsta išvadą, jog pareiškėjas gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus valdo daugiau nei 10 m. nepertraukiamai, šį turtą valdo kaip savo ir šį turtą yra įgijęs sąžiningai, t.y. paveldėjo iš mamos.

14. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju yra visos sąlygos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymui: pareiškėjas nėra įgijęs nuosavybės teisės į gyvenamąją namą ir priklausinius adresu (duomenys neskelbtini). kitokiu būdu (nuosavybės teisės į jį nėra registruotos), šis turtas nėra valstybės, savivaldybės ar kito asmens nuosavybė, pareiškėjas sąžiningai, nepertraukiamai ir atvirai valdo statinį ilgiau nei 10 metų, visą šį laiką garažas buvo valdomas teisėtai , visą laiką pareiškėjas sąžiningai buvo įsitikinęs, kad niekas kitas neturi daugiau teisių į šį turtą nei jis.

15. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad per visą laikotarpį nuo valdymo pradžios garažo valdymas atitiko CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytas sąlygas, todėl valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę. Suinteresuoti asmenys neprieštaravo pareiškimo tenkinimui, paskelbus apie bylą viešai, jokie kiti asmenys neįstojo į bylą ir nepareiškė prieštaravimų. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, nustatytas aplinkybes, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas faktas, kad pareiškėjas įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini). (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis, CK 4.68-4.71 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 530-533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti faktą, kad pareiškėjas G. P. a.k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.