- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-20
- Bylos Nr.
- 1S-1756-634/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- V. D.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. D. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3 - ojo sektoriaus 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą taikyti nuteistajam V. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. D., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-08-27 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 str. – 1 m. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie paskirtos bausmės pridėta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-03-09 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis, paskirta galutinė subendrinta – 7 m. 11 mėn. 15 d. laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia –2009-12-25, bausmės pabaiga – 2017-12-10.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2014-08-12 nutarimu Nr. 95-357 nutarta nuteistajam V. D. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p., nuteistajam neatlikus 3 metų 4 mėnesių 3 dienų (Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2014-08-07) paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014-09-18 nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo V. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis V. D. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. D. skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-09-18 nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. 95-357, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai ignoruoja Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo atžvilgiu. Atkreipė dėmesį, kad paskirtą bausmę atlieka jau beveik 5 metus, per šį laiką drausminėmis nuobaudomis nebaustas, priešingai, tik skatintas. Pabrėžė, kad bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, stengiasi dalyvauti visuomeniniuose renginiuose, nori integruotis į visuomenę ir tapti pilnateisiu jos dalyviu.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. D. skundas atmestinas.
BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Todėl teismas svarstydamas ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, privalo spręsti iš visų bylos duomenų visumos: nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, taip pat ir neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, V. D. yra atlikęs įstatyme nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną lygtiniam paleidimui ir įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Apylinkės teismas, spręsdamas V. D. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, atsižvelgė ir tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, padaryto nusikaltimo pobūdį, veikos pavojingumą, likusią neatliktos bausmės dalį bei visas kitas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tokios pačios nuomonės laikėsi ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė, 2014-09-10 atsiliepimu nepritarusi Komisijos nutarimui dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo atžvilgiu.
Sutiktina su nuteistuoju, kad yra gana daug jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių – nuteistasis bausmės atlikimo metu už gerą elgesį buvo skatintas 8 kartus, drausminių nuobaudų neturi, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dalyvauja šachmatų bei skaitovų būreliuose, organizavo du šachmatų turnyrus, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, nesivadovauja kriminalinės nuteistųjų subkultūros tradicijomis bei nereiškia diskriminacinių nuostatų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Be abejonės, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės yra labai svarbios, parodo, jog nuteistojo elgesys yra koreguojamas teigiama linkme, tačiau bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai nesudaro visiško pagrindo išvadai, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių. Šiuo atveju, konstatuotina, kad V. D. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau vien tai nėra pakankamas pagrindas taikyti įstatymo numatytą išimtį – sušvelninti bausmės atlikimo sąlygas.
Apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad V. D. teistas 3 kartus. Šiuo metu atlieka bausmę už sunkų tyčinį nusikaltimą, itin pavojingą visuomenei, nes susijusį su disponavimu didelio kiekio narkotinėmis medžiagomis ir kurstymu jas platinti. Be to, V. D. vengė atlikti nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pasislėpė Jungtinėje Karalystėje, buvo sulaikytas pagal Europos arešto orderį. Iš ankstesnių jo teistumų taip pat matyti, kad jam jau buvo taikyta laisvės atėmimo bausmės vykdymą lengvinanti priemonė – 2000-04-11 „Dėl amnestijos akto“ nuo bausmės atleistas, tačiau tai nuteistojo teigiamai nekoregavo, jam parodyto pasitikėjimo pastarasis nepateisino ir vėl nusikalto, kas rodo, kad jis nesistengia laikytis visuomenėje priimtinos elgesio tvarkos ir yra pavojingas visuomenei. Taigi nuteistojo ankstesnis gyvenimo stilius, vengimas atlikti nuosprendžiu paskirtą bausmę leidžia prognozuoti apie draudimų, įpareigojimų laikymąsi lygtinio paleidimo atveju.
Pažymėtina, kad taikant lygtinį paleidimą negalima atsiriboti nuo bausmės tikslų, nes lygtinis paleidimas yra ne atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o kita paskirtos bausmės vykdymo forma, siekiant asmens resocializacijos ir integracijos į visuomenę, todėl ir sprendžiant dėl lygtinio paleidimo svarbūs išlieka bausmės tikslai, o tarp jų ir teisingumo užtikrinimo aspektas. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas skirdamas atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmę, sprendė, jog tik tokios trukmės suvaržymai gali užtikrinti bausmės tikslus, todėl švelninat bausmės sąlygas, t.y. taikant lygtinį paleidimą, švelninant nubaudimo aspektą, turi būti įvertinamas ir teisingumo principo užtikrinimas, todėl konstatuojama, jog apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog sunkią nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d.
Nors nuteistasis yra atlikęs privalomą atlikti bausmės dalį, tačiau neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis - 3 metai 4 mėnesiai 3 dienos (Komisijos nutarimo priėmimo dienai), dar yra pakankamai didelė (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 7 m. 11 mėn. 15 d.). Pažymėtina, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.
Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis ar „labai didelė“ bausmės dalis. Tai yra vertinamoji kategorija. Ar likusi bausmės dalis didelė ar ne, teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, kartu atsižvelgdamas ir į bausmės tikslus, tame tarpe ir teisingumo užtikrinimo, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo pateiktu tokiu likusios bausmės dydžio vertinimu. Nors V. D. charakterizuojamas teigiamai, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas žemas, skatintas 8 kartus, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau padarytos veikos sunkumas bei pavojingumas, vengimas atlikti nuosprendžiu paskirtą bausmę net ir įvertinus teigiamą nuteistojo elgesį pataisos namuose, šiuo metu dar neduoda pagrindo spręsti, jog nuteistasis atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas.
Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti (LAT nutartis Nr. 2K-7-576/2006). Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, o taip pat ir į likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį privalu atsižvelgti.
Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, jų visumos vertinimu, todėl konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-09-18 nutartis pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas
nutaria:
nuteistojo V. D. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.