Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. Š. (I. Š. ) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio, kuriuo I. Š. pripažintas kaltu pagal BK 149 straipsnio 4 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu keturiolikai (14) metų.

Iš I. Š. priteista Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 2270 (du tūkstančiai du šimtai septyniasdešimt) litų ir 50 centų turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Š. nuteistas už tai, kad pavartodamas fizinį smurtą ir pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle išžagino mažametę N. M. , gim. (duomenys neskelbtini), o būtent 2008 m. gruodžio 14-osios naktį, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, bute, esančiame(duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kad N. M. nešauktų pagalbos, I. Š. spaudė rankomis pastarajai burną ir kaklą, dusino pagalve ir taip atimdamas galimybę priešintis lytiškai santykiavo su N. M. prieš jos valią įvesdamas savo varpą nukentėjusiajai į makštį. Išžaginimo metu kaltinamasis N. M. padarė skersos juostos formos poodinę kraujosruvą kaklo dešinėje pusėje, plėštinę mergystės plėvės, makšties ir tarpvietės žaizdą, kaklo ir veido suspaudimą (mechaninę asfiksiją), t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistasis I. Š. savo apeliaciniame skunde nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis nepagrįstas, todėl naikintinas.

Apeliantas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius duomenis ir padarė neteisingą išvadą dėl I. Š. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pasak apelianto, visi įrodymai, kuriais buvo grindžiama jo kaltė, yra netiesioginiai. Įvykio vietoje, bute, priklausančiame A. K. , nusikalstamos veikos padarymo metu buvo keturi asmenys: apeliantas, A. K. ir dvi mažametės. Versija, jog šį nusikaltimą galėjo padaryti įvykio vietoje buvęs A. K. , ikiteisminio tyrimo metu tirta nebuvo. Skunde nurodoma, jog pastarojo liudytojo parodymai, jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo kelia abejonių.

Aiškindamas nusikalstamos veikos aplinkybes I. Š. apeliaciniame skunde nurodo, jog 2008 m. gruodžio 13 d. jam paskambino A. K. ir pakvietė kartu vykti į gimtadienio šventę pas T. M. . Nuvažiavę į pastarosios butą, visi vartojo alkoholinius gėrimus. Po to visi kartu: apeliantas, A. K. , jo mažametė dukra bei nukentėjusioji nuvažiavo į A. K. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Dėl pavartotų alkoholinių gėrimų apeliantas užmigo virtuvėje ant stalo, o ryte, atsibudęs, iš buto išėjo.

Pasak apelianto, ant rankšluosčio, kuris buvo paimtas iš A. K. priklausančio buto įvykio vietos apžiūros metu, rasta I. Š. sperma galėjo likti po 2008 m. gruodžio 1 d. turėtų lytinių santykių su E. G. . Nors ji pirmosios instancijos teismo posėdžio metu to nepatvirtino, tačiau aplinkybę, jog su I. Š. pastaroji turėjo lytinius santykius minėtą dieną, yra nurodžiusi apelianto sesei. E. G. parodymų, jog ji minėtą dieną neturėjo lytinių santykių su apeliantu, negalima laikyti patikimu įrodymu, kadangi šią aplinkybę neigti ji gali dėl gėdos jausmo ar kitų asmeninių priežasčių.

Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kadangi, kaip matyti iš šios apklausos filmuotos medžiagos, iš pradžių N. M. nenurodė apelianto kaip ją išžaginusio asmens, o tik apklausos pabaigoje, po daugelio užduotų klausimų, ji buvo priversta pasakyti, jog ją išžagino ne A. K. , o I. Š. .

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog jam paskirtoji bausmė yra aiškiai per griežta. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam 14 metų laisvės atėmimo bausmę, savo išvadas motyvavo tuo, jog buvo išžaginta mažametė bei tuo, jog nustatyta viena apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Pasak I. Š. , tokia bausmės skyrimo motyvacija bei paskirtosios bausmės dydis neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos, todėl jam paskirtoji bausmė švelnintina.

Apeliaciniu skundu nuteistasis I. Š. prašo skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį arba sušvelninti paskirtąją bausmę.

Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo I. Š. gynėjas – skundą tenkinti.

Nuteistojo I. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, priimtas išsamiai įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, kuriais ir grindžiamos teismo išvados dėl I. Š. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog skundžiamas teismo nuosprendis priimtas remiantis tik netiesioginiais įrodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti duomenys. Toks apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas ir atmestinas.

Tai, jog I. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 str. 4 d., patvirtina nukentėjusiosios N. M. , liudytojų A. K. ir O. K. parodymai, specialistų išvados Nr. G. 2367/08(03), Nr. 140-(347)-IS-3091, įvykio vietos apžiūros protokolas.

Liudytojas A. K. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek pirmosios instancijos teisme davė nuoseklius ir vienodus parodymus ir nurodė, jog 2008 m. gruodžio 13 d. vakare, į jo butą, esantį(duomenys neskelbtini), grįžo jis su I. Š. bei dvi mažametės – nukentėjusioji bei O. K. . Virtuvėje A. K. ir apeliantas gėrė degtinę. Kada nuėjo miegoti, neatsimena. Buto durys visą laiką buvo užrakintos ir bute be pirmiau minėtų asmenų daugiau nieko nebuvo. Ryte atsibudo svetainėje. Užėjęs I. Š. A. K. pasiūlė išgerti likusią dėgtinę. A. K. paprašė dukros paklausti nukentėjusiosios, ar ši nenorinti valgyti. Grįžusi O. K. pasakė, kad N. M. veidas yra raudonas. Nuėjęs į kambarį, kuriame miegojo nukentėjusioji, liudytojas pamatė, jog N. M. veidas ištinęs. Paklausus I. Š. , kas nutiko, pastarasis atsakė, kad naktį užgriuvo ant nukentėjusiosios. Netrukus I. Š. iš minėto buto pasišalino. Liudytojui paklausus nukentėjusiosios, kas nutiko, ši nurodė, jog ant jos užkrito dėdė ir su pagalve vos neuždusino. Vėliau A. K. pamatė kraujo dėmes ant lovos ir kilimo. Liudytojas nuvedė nukentėjusiąją į vonią nuprausti ir ten pamatė, jog jos kelnaitės kruvinos ir suplėšytos. Kelnaites jis išmetė į šiukšlių konteinerį, buvusį prie pastarojo namų. Tuo metu jam paskambino I. Š. ir nieko nepaaiškinęs paprašė A. K. , kad N. M. nebūtų vežama pas motiną.

Šiuos A. K. parodymus patvirtina ir mažametės liudytojos O. K. ikiteisminiame tyrime duoti parodymai, kuriuose ji teigė, jog 2008 m. gruodžio 13 d. vakare, A. K. bute jie buvo keturiese: ji, nukentėjusioji, A. K. ir I. Š. . Liudytojai ir nukentėjusiajai bežiūrint televizorių, pastaroji užmigo vaikų kambaryje. Kitos dienos ryte O. K. pamatė, jog N. M. labai blogai atrodo, ant jos veido buvo raudoni taškeliai. Rengdama nukentėjusiąją pamatė, jog ant jos kojų ir apatinių kelnaičių buvo kraujo. Vėliau ant lovos, ant kurios miegojo nukentėjusioji, taip pat pamatė kraujo dėmes (t.1 b.l.93-94).

Mažametė nukentėjusioji, apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją dalyvaujant psichologei, parodė, jog įvykio metu bute buvo O., jos tėtis ir kažkoks dėdė. Kai ji miegojo, į jos kambarį atėjo dėdė ir atsigulė šalia jos ir kažką darė. Ką būtent dėdė darė, nukentėjusioji paaiškinti negalėjo. Tas dėdė buvo ne O tėtis, kitas dėdė, kurio vardo ji nežino. Nukentėjusiajai skaudėjo, ji šaukė, po to pasirodė kraujas. Ryte A. ją nuprausė bei parvežė namo. Kito dėdės tuo metu jau nebuvo bute (t.1 b.l.71-73). Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi šiais nukentėjusiosios parodymais, kadangi, pasak jo, apklausos metu, po daugelio užduotų klausimų, nukentėjusioji buvo priversta pasakyti, kad ją išžagino ne A. K. , o apeliantas. Toks apeliacinio skundo argumentas visiškai nepagrįstas. Iš minėto apklausos protokolo matyti, jog apklausiant nukentėjusiąją dalyvavo apelianto gynėja G. K. , kuriai buvo suteikta teisė užduoti klausimus nukentėjusiajai bei pateikti pastabas ir papildymus apklausos protokolui. Iš šio protokolo matyti, jog apklausos pradžioje nukentėjusiajai ir nebuvo užduoti klausimai apie apelianto tiesiogiai jos atžvilgiu atliktus veiksmus. Iš pradžių nukentėjusioji apklausos dalyvių prašymu paaiškino situaciją susidariusią A. K. bute prieš įvykį, o po to nurodė kokius veiksmus atliko bute buvęs dėdė. Tokia apklausos taktika, turint omenyje nukentėjusiosios mažametystę bei padaryto nusikaltimo pobūdį, visiškai suprantama ir pateisinama. Pažymėtina, jog ir apklausoje dalyvavusi įtariamojo I. Š. gynėja jokių pastabų dėl šio procesinio veiksmo atlikimo neturėjo ir protokole nenurodė. Jokių kitų duomenų apie tai, kad nukentėjusios apklausa būtų atlikta pažeidžiant Baudžiamojo proceso įstatymą, bylos medžiagoje nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiosios parodymais, duotais šios apklausos metu.

Specialisto išvadoje Nr. G2367/08 (03) nurodyta, jog, apžiūrint nukentėjusiąją, ant jos kūno rasti šie sužalojimai: skersos juostos formos poodinė kraujosruva kaklo dešinėje pusėje galvos sukamojo raumens vidurinio trečdalio projekcijoje, plėštinės mergystės plėvės, makšties ir tarpvietės žaizdos, kaklo ir veido suspaudimas – mechaninė asfiksija; kaklo viršutinės dalies ir veido cianozė, daugybinės taškinės kraujosruvos kakle, veide, abiejų vokų junginėse ir burnos gleivinėje, kraujo išlajos po dešinės akies obuolio jungine viršutinėje ir apatinėje dalyse, pavienės smulkios taškinės kraujosruvos abiejų akių tinklinėse, plačios, pilnakraujės abiejų akių venos. Sužalojimai padaryti užspaudus kvėpavimo takus galimai kietu buku daiktu ir spaudžiant kaklo dešinę pusę kietu buku pailgu daiktu ar kieto buko daikto kraštu bei įvedus į makštį kietą buką daiktą, galimai vyro varpą erekcijos būklėje. Sprendžiant iš kraujosruvų spalvų, ribų, plėštinės žaizdos paviršiaus savybių, visi sužalojimai yra vienodo senumo, galimai padaryti inkriminuojamu laiku (t.1 b.l.33-34).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog ant vaikų kambaryje esančios lovos, grindų, kilimo rastos rudos spalvos dėmės, panašios į kraują. Virtuvėje bei vonioje rasti bei paimti rankšluosčiai su dėmėmis, panašiomis į kraują. Prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), šiukšlių konteineryje rastos ir paimtos kelnaitės (t.1 b.l.5-30).

Specialisto išvadoje Nr. 140-(347) IS1-3094 nurodyta, jog ant pateikto tirti rankšluosčio, kuris buvo paimtas įvykio vietos apžiūros metu iš A. K. priklausančio buto, rastas spermos genotipas sutampa su I. Š. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, turintis identišką ištirtų I. Š. lokusų genotipą, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė, nei 0.00000000000004 %. Ant to paties rankšluosčio rastas žmogaus kraujas, kurio genotipas sutampa su N. M. genotipu. Ant pateikto tirti rankšluosčio yra sumaišyta spermos, kurios genotipas sutampa su I. Š. genotipu, ir žmogaus biologinių pėdsakų, kurių genotipas sutampa su N. M. genotipu (t.1 b.l.46-53).

Šie pirmiau nurodyti duomenys – liudytojo A. K. , nukentėjusiosios N. M. parodymai, teismo medicinos specialisto išvada Nr. G2367/08(03), biologinio tyrimo specialisto išvada Nr. 140-(347)IS1-3094, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys sudaro vientisą, vienas kitą papildančių įrodymų visumą, leidžiančią padaryti pagrįstą išvadą, jog ne A. K. ar kitas asmuo, o būtent I. Š. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia I. Š. dėmesį į tai, jog ikiteisminiame tyrime vienos apklausos metu, kurioje dalyvavo ir nuteistojo gynėja, jis pilnai prisipažino dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir nurodė nusikalstamos veikos aplinkybes, kurios sutampa su visais kitais byloje surinktais duomenimis. Apklaustas 2009 m. sausio 22 d. apeliantas parodė, jog, būnant pas A. K. bute, nuo išgertų alkoholinių gėrimų kiekio jis užmigo virtuvėje. O. K. apeliantą nuvedė miegoti į vaikų kambarį. Iš pradžių jis nematė, kad toje pačioje lovoje, į kurią jis atsigulė, miega ir nukentėjusioji. Kai I. Š. ant nukentėjusiosios užgriuvo, ši prabudo. Po to jis N. M. apsikabino ir, norėdamas susijaudinti, ėmė ją glostyti, liesti jos lytinius organus. Nukentėjusioji prabudo ir pradėjo verkti, todėl apeliantas uždėjo savo ranką jai ant veido. Nukentėjusioji muistėsi ir norėjo ištrūkti. Jai gulint ant nugaros, nuteistasis atsigulė ant jos ir įvedė savo varpą į jos makštį. Lytinį aktą pabaigė, spermą išliejo ant antklodės užvalkalo. Po to apeliantas atsigulė į kitą lovą, buvusią tame pačiame kambaryje (t.2 b.l.24-26). Tokius parodymus nuteistasis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t.2 b.l.27-30). Tokius savo parodymus nuteistasis ėmė neigti pirmosios instancijos teisme tvirtindamas, jog jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė. Apeliantas pirmosios instancijos teisme paprašytas paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu prisipažino įvykdęs nusikaltimą, kurio teisme teigia nepadaręs, negalėjo nurodyti įtikinamų ir logiškų parodymų keitimo motyvų. Jis teisme tvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu prisipažino dėl jam inkriminuotos veikos todėl, kad buvo sumuštas kartu vienoje kameroje buvusių suimtų asmenų, todėl davė tokius parodymus, kokius nurodė duoti tyrėja. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius nuteistojo aiškinimus atmetė, kaip prieštaraujančius byloje surinktiems duomenims. Apygardos teisme buvo apklausta tyrimą atlikusi tyrėja S. M. , kuri paneigė pati dariusi įtaką įtariamajam ir tai, jog prieš apeliantą fizinį ar psichologinį smurtą būtų naudoję kartu kalintys asmenys. Tai, kad I. Š. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus savanoriškai, patvirtina ir jo apklausų protokolai, kuriuose apeliantas pats savo ranka užrašė patvirtinantis parodymų teisingumą, be to, apklausoje ir parodymų patikrinimo vietoje metu dalyvavo ir I. Š. gynėja, kuri, net jei nuteistasis iš tiesų būtų neteisėtai verčiamas duoti save kaltinančius parodymus, būtų užtikrinusi, kad tokiu būdu nuteistojo procesinės teisės nebūtų pažeidžiamos. Tačiau, kaip matyti iš apklausos ir parodymų patikrinimo vietoje protokolų, gynėja jokių pastabų dėl šių procesinių veiksmų atlikimo neturėjo ir protokoluose nenurodė.

Pirmosios instancijos teisme bei apeliaciniame skunde nuteistasis iškėlė versiją, jog ant įvykio vietos apžiūros metu rasto ir paimto bei vėliau specialistų ištirto rankšluosčio rasta pastarajam priklausanti sperma galėjo likti po 2008 m. gruodžio 1 d. A. K. bute apelianto turėtų lytinių santykių su E. G. . Tokią versiją pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaip visiškai nepagrįstą ir vertino kaip I. Š. siekį priderinti savo parodymus prie byloje surinktų duomenų. Tokios apelianto iškeltos versijos nepatvirtino apygardos teisme apklausta liudytoja E. G. , kuri parodė, jog 2008 m. gruodžio 1 d. dalyvavo gimtadienio šventėje, kuri vyko A. K. priklausančiame bute. Minėtame bute ji pasiliko per naktį ir turėjo lytinių santykių su A. K. , tačiau I. Š. bute per naktį pasilikęs nebuvo, su juo jokių lytinių santykių liudytoja neturėjo. Pirmosios instancijos teisme A. K. taip pat paneigė tokį apelianto aiškinimą ir nurodė, jog E. G. nakvojo pastarojo bute po I. Š. gimtadienio, tačiau nuteistasis per naktį pasilikęs nebuvo.

Taigi, byloje surinktų bei šioje nutartyje aptartų ir įvertintų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad I. Š. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog jam paskirtoji bausmė yra aiškiai per griežta ir prašo ją sušvelninti. Tenkinti šio apelianto prašymo taip pat nėra jokio teisinio pagrindo. Skirdamas bausmę I. Š. pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.

Apygardos teismas, skirdamas bausmę apeliantui, atsižvelgė į tai, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas, dėl kurio kilo sunkios psichologinės pasekmės tiek N. M. , tiek jos motinai T. M. , taip pat į tai, kad buvo pavartotas fizinis smurtas prieš mažametę sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą. Apygardos teismas taip pat atsižvelgė į kaltininko asmenybę charakterizuojančius požymius – jis nedirba, ne kartą baustas administracine tvarka. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną apelianto atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, paskirdamas tokią griežtą bausmę, savo sprendimą motyvavo tik tuo, jog buvo išžaginta mažametė bei tuo, jog nustatyta viena apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį bei kaltininko asmenybę, tinkamai individualizavo bausmę I. Š. . Konkrečios nusikalstamos veikos didesnį pavojingumą parodo jos padarymo būdas, laikas, vieta, kilę padariniai. Šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, jog I. Š. išžagino mažametę, kuri nusikalstamos veikos padarymo metu buvo keturių metų amžiaus, prieš ją panaudojęs intensyvų fizinį smurtą – spaudė rankomis nukentėjusiosios burną, veidą, dusino pagalve. Dėl padarytų sužalojimų mažametei buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei padaryta didelė moralinė žala. Šiuo metu negalima nustatyti, kokių pasekmių šis nusikaltimas nukentėjusiajai turės dar ir ateityje. Pagal BK 54 str. 2 d. nuostatas teismas, skirdamas bei individualizuodamas bausmę, be kitų svarbių aplinkybių atsižvelgia ir į kaltininko asmenybę charakterizuojančius požymius. Kaltininko pavojingumą nulemia požymiai, apibūdinantys jį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu bei po nusikalstamos veikos padarymo. Nors I. Š. teistumas už seniau padarytą nusikaltimą yra išnykęs ir jis laikomas neteistu, tačiau ta aplinkybė, jog jis jau buvo vieną kartą teistas už nusikaltimą asmens seksualinei laisvei ir (ar) neliečiamumui, rodo tai, jog jis yra linkęs daryti tokio pobūdžio nusikaltimus. Apeliantas nusikaltimą padarė prieš mažametę, pavartodamas prieš ją intensyvų fizinį smurtą. Po nusikalstamos veikos padarymo nuteistasis neatliko jokių veiksmų, kuriais galėtų sušvelninti kilusias pasekmes nukentėjusiajai.

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę, artimą BK 149 str. 4 d. sankcijoje nustatytam bausmės maksimumui, bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, tinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą, todėl sušvelninti paskirtąją bausmę nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo I. Š. apeliacinį skundą atmesti.