Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-01-18 · Baudžiamoji byla Nr. T-126-271/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-18
Bylos Nr.
T-126-271/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pavel Borkovski
Nuteistasis
E. S.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-126-271/2019Procesinio sprendimo Nr. 1-50-1-00156-2008-9
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.11.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, dalyvaujant prokurorei Danutei Mekionienei, nuteistojo gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui, Lukiškių TI-K įgaliotajai atstovei Ritai Aliubavičiūtei, nedalyvaujant nuteistajam E. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lukiškių tardymo izoliatoriaus teikimą dėl nuteistojo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. 2010 m. balandžio 13 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį (5 veikos), 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2 veikos), 22 straipsnio 1 dalies 180 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,2 dalimis, 5 dalies 3 punktu, paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2008 m. vasario 28 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Lukiškių tardymo - izoliatoriaus kalėjimo administracijos teikimas dėl nuteistojo E. S. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus.

Teikime nurodoma, kad nuteistasis su administracijos atstovais taktiškas, kultūringas. Pasitikintis savimi, bendraujantis, tačiau kategoriškas ir greitai susierzinantis, kai jo nesupranta. Į ateitį žvelgia pozityviai. Mąstymas logiškas, tačiau kartais pastebimi neobjektyvūs tam tikrų detalių ir įvykių vertinimai. Pokalbiuose nuteistasis pripažįsta, kad nusikalstamo pasaulio subkultūra egzistuoja, bet jos netoleruoja. Konfliktinių situacijų tarp nuteistųjų nepastebėta. Nuteistasis socialinius ryšius palaiko su mama, seserimi, kitais asmenimis skambindamas telefonu, susirašinėdamas laiškais, pasimatymų metu nelankomas. Buityje nuteistasis tvarkingas. Laisvalaikiu žiuri televizijos laidas, skaito knygas. Užsiima individualia kūrybine veikla. Dalyvauja mišiose, koncertuose. Nuo 2010-11-01 dirba (duomenys neskelbtini). Motyvuotas dirbti, nusiskundimų dėl darbo kokybės ir tvarkos negauta. Dalyvauja organizuojamose socialinės reabilitacijos programose bei priemonėse. Nuteistajam bausmės atlikimo laikotarpiu buvo skirta 1 nuobauda: 2016-05-06 radus uždraustus daiktus skirtas papeikimas. Šiuo metu nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, bausmės atlikimo laikotarpiu 5 kartus paskatintas. Savo kaltę įvykdytame nusikaltime pripažįsta. Vengia pokalbių apie įvykdytą nusikaltimą. Individualiuose teminiuose pokalbiuose dalyvauja noriai. Mėgsta padiskutuoti gyvenimiškomis temomis. Į socialinės reabilitacijos priemones reaguoja teigiamai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nuteistojo elgesys atliekant bausmę kalėjime vertinamas gerai. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Buhalterinės apskaitos skyriaus duomenimis nuteistasis turi ieškinių už 97461,66 Eur, iki š. m. lapkričio mėn. 1 d. iš darbo užmokesčio buvo išskaičiuota 2693,02 Eur ieškinių padengimui (pažyma pridedama). Apsaugos ir priežiūros skyriaus duomenimis nuteistasis E. S. nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti įskaitas, taip pat nėra įtrauktas į asmenų, kurių priežiūra yra sustiprinta, sąrašą. Psichologinės tarnybos duomenimis, E. S. smurtinio elgesio rizika būnant itin struktūruotoje aplinkoje išlieka vidutinė. Agresijos pasireiškimo riziką gali įtakoti nuteistąjį frustruojančios situacijos, susijusios su jo poreikių nepatenkinimu bei rėmimasis išskirtinai savo patyrimu. Nuteistasis yra reikalaujantis pakankamai daug dėmesio, būsena nuosekli su dažnais ir intensyviais pykčio protrūkiais.

Nuteistasis E. S. pateikė teismui prašymą leisti nedalyvauti teikimo nagrinėjime, išdėstė savo poziciją raštu, nurodydamas, jog nesutinka būti perkeltas į pataisos namus tuo atveju, jei jam nebus užtikrinta galimybė gyventi kamerų tipo patalpose, kuriuose bus laikomi ne daugiau nei du nuteistieji. Šį reikalavimą siejo su galimomis grėsmėmis jo saugumui. Atsižvelgiant į nuteistojo poziciją, teikimas išnagrinėtas jam nedalyvaujant.

Lukiškių TI-K įgaliotoji atstovė Ritai Aliubavičiūtė palaikė teikimą jame nurodytais pagrindais. Kalėjimui yra žinoma nuteistojo pozicija, jog jis kategoriškai nesutinka su perkėlimu į pataisos namus. Nurodė, jog institucija negali garantuoti, jog nuteistajam pataisos namuose bus suteiktos gyvenimo sąlygos, kurių jis reikalauja.

Nuteistojo gynėjas adv. A.Gurauskas prašė nebloginti jo ginamojo padėties.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorė nurodė, jog Bausmių vykdymo kodekso 165 straipsnyje numatytas nuteistojo iki gyvos galvos perkėlimas į pataisos namus įstatymų leidėjo yra numatytas ne kaip nuteistojo padėties pabloginimo, o kaip jo paskatinimo priemonė. Nagrinėjamu atveju nuteistųjų perkėlimą į pataisos namus lemia ne tiek siekis juos paskatinti, kiek kalėjimo uždarymo nulemtas poreikis, kiek galima, daugiau nuteistųjų perkelti į pataisos namus, vykdant kalėjimo administracijos gautas rekomendacijas, kurios teismui nėra privalomos. Sprendimą perkelti nuteistąjį į pataisos namus pirmiausiai lemia jo asmenybės charakteristikos, asmens ir jo padarytų veikų pavojingumas. Nagrinėjamu atveju nuteistojo charakteristikos nėra išimtinai geros, akcentuojama smurtinio elgesio rizika, pykčio protrūkiai. Atsižvelgdama į šias aplinkybes prašė netenkinti teikimo.

Teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka kalėjimuose. Pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę nuteistieji, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus ir kai yra kalėjimo administracijos teikimas, apylinkės teismo nutartimi gali būti perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.

Sprendžiant klausimą dėl asmens perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus teismas vertina ne tik formalias sąlygas, kurios yra pagrindas svarstyti klausimą dėl asmens perkėlimo į švelnesnio režimo pataisos įstaigą, bet taip pat ir nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, jo elgesį bausmės atlikimo kalėjime metu, į tai, ar pakeitus bausmės atlikimo sąlygas bus pasiekti nuteistajam paskirtos bausmės tikslai, tinkamai įgyvendinamas teisingumo principas. Pažymėtina, kad pagal bausmių vykdymo kodekso 65 straipsnio nuostatas teismas turi teisę, bet ne pareigą pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikusį nuteistąjį perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.

Nuteistasis E. S. kalėjime yra atlikęs dalį jam skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės - 10 metų 9 mėnesius 16 dienų (teikimo surašymo dienai). E. S. bausmę atlieka paprastoje grupėje. Galiojančių nuobaudų neturi. Tokiu būdu, nuteistojo situacija atitinka įstatymų leidėjo numatytas formaliąsias sąlygų dėl nuteistojo perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus - jis yra atlikęs daugiau nei 10 metų paskirtos bausmės, kalėjimo administracija pretenzijų dėl nuteistojo elgesio neturi ir teikia pasiūlymą dėl nuteistojo perkėlimo į pataisos namus.

Iš teismui pateiktos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo Socialinės reabilitacijos skyriaus parengtos E. S. charakteristikos matyti, jog nuteistojo elgesys atliekant bausmę vertinamas iš esmės teigiamai – jis noriai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei priemonėse, individualiuose teminiuose pokalbiuose, teigiamai reaguoja į šias priemones, yra motyvuotas dirbti ir nuo 2010 metų dirba, pagal galimybes dengia priteistus civilinius ieškinius, tik viena nuobauda visu bausmės atlikimo laikotarpiu taip pat liudija, jog jis geba laikytis režimo reikalavimų, galiojančių nuobaudų nėra, tačiau kartu pastebimi ir tokie neigiami jo būdo bruožai, kaip kategoriškumas, impulsyvumas, savitvardos stoka, polinkis gretai susierzinti, neobjektyvus tam tikrų įvykių ir detalių vertinimas. Lukiškių Ti-K psichologinė tarnyba davė išvadą, jog nepaisant gero nuteistojo elgesio net ir po 10 metų laisvės atėmimo E. S. smurtinio elgesio rizika būnant itin struktūrizuotoje aplinkoje išlieka vidutinė. Agresijos pasireiškimo riziką gali įtakoti nuteistąjį frustruojančios situacijos, nuteistojo emocinė būsena nenuosekli ir su dažnais bei intensyviais pykčio protrūkiais. Mini tokias nuteistojo būdo savybes kaip impulsyvumas, savitvardos stoka, ekscentriškumas, polinkis socialiai atsiskirti.

Iš paties E. S. pozicijos teikimo atžvilgiu matyti, jog jis kategoriškai nesutinka atlikti tolesnę bausmę kitomis apgyvendinimo sąlygomis, nei jam šiuo metu yra užtikrinamos kalėjime, nerimauja dėl grėsmių savo asmeniui gyvenant bendrabučio tipo patalpose pataisos namuose, kur jam nebus užtikrinama galimybė gyventi kameroje vienam ar dviese. Galimybę būti perkeltam į pataisos namus traktuoja ne kaip paskatinimą, perkeliant į švelnesnes bausmės režimo sąlygas, o kaip jo padėties pabloginimą, kas nagrinėjamu atveju teismui kelia pagrįstų abejonių dėl šios paskatinimo priemonės taikymo tikslingumo. Nors įstatymų leidėjas nenumato, jog nuteistojo pozicija dėl jo perkėlimo į pataisos namus būtų privaloma įkalinimo vietos administracijai ar teismui ir pati savaime būtų laikoma lemiamu veiksniu sprendimo priėmimui, tačiau skatinimo priemonė, kurios nepageidauja nuteistasis, neturi prasmės. Nagrinėjamu atveju neabejotinai yra svarbus ir psichologinis E. S. asmenybės įvertinimas, susijęs su jo galimybėmis sėkmingai adaptuotis naujo režimo sąlygomis. Pagal BVK 165 straipsnio 4 dalies nuostatas tik kalėjimuose laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji laikomi kamerose po vieną, o jų sutikimu – po du. Pataisos namuose šie nuteistieji tiesiog laikomi atskirai arba izoliuoti nuo kitų nuteistųjų. Lukiškių TI-K atstovė patvirtino, jog nėra galimybės garantuoti, jog pataisos namuose nuteistajam bus užtikrintos jo reikalaujamos gyvenimo sąlygos. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas psichologų išvadas apie nuteistojo asmenybės ir charakterio bruožus, darytina išvada, jog pasikeitusios nuteistojo gyvenimo sąlygos, su kuriomis jis nesutiko, gali lemti konfliktines situacijas ir tikėtinus nuteistojo agresijos protrūkius, pavojingus tiek pačiam nuteistajam, tiek aplinkiniams (pataisos namų personalui, nuteistiesiems), dėl ko iki šiol sėkmingas socialinės reabilitacijos procesas bus sutrikdytas, bausmės tikslai (sulaikyti asmenis nuo nusikaltimų padarymo, nubausti juos, atimti galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti tokius asmenis taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų) nepasiekti. Iš BVK 165 str. nuostatų seka, jog po 10 metų laisvės atėmimo bausmės atlikimo kalėjime nuteistieji toliau atlikti bausmę pataisos namuose gali nesant jokių abejonių dėl galimo pavojingo nuteistojo elgesio pasikartojimo ateityje, tuo tarpu aukščiau aptarti byloje esantys duomenys tokios išvados daryti neleidžia.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo teikimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 165 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu teismas

nutaria:

netenkinti Lukiškių tardymo - izoliatoriaus teikimo dėl E. S. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tolesniam bausmės atlikimui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Borkovski