Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UADB „Industrijos garantas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A.Valantino individualios įmonės ieškinį atsakovams UADB „Industrijos garantas“, UAB „Ratonė“, trečiajam asmeniui S. L. dėl nuostolių priteisimo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė solidariai iš atsakovų UADB „Industrijos garantas“ ir UAB „Ratinė“ ieškovui 34271,01 Lt žalos atlyginimui, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2009-03-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitoje dalyje ieškinį atmetė, taip pat priteis4 iš atsakovų po 2894 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui ir po 23,03 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad S. L., 2008-09-05 vairuodamas automobilį Scania R 144 LA, priklausantį UAB „Ratonė“, apgadino ieškovui priklausantį medienos apdirbimo cecho pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Dėl šio įvykio S. L. 2008-09-05 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir 2008-09-23 nutarimu jam buvo skirta 200 Lt bauda. S. L. paaiškinime nurodė, jog krautuvo strėlei kliudžius vartų mechanizmą subyrėjo angaro konstrukcija, sulenkta viršutinė sija, apgadintas angaras. Bylos nagrinėjimo metu S. L. patvirtino, kad dėl autoįvykio išbyrėjo angaro sienos plytos ir tą jis buvo nurodęs pranešime apie įvykį atsakovui UADB „Industrijos garantas“. Pagal UAB „Verslavita“ turto vertės nustatymo pažymą gamybinio pastato atkuriamoji vertė vertinimo dieną yra 38400 Lt. UAB „Verslavita“, nustatydama ieškovo gamybinio pastato atkuriamąją vertę, vadovavosi atsakovo UADB „Industrijos garantas“ užfiksuotais sugadinimais. Teismas nurodė, kad UAB „Verslavita“ vertinimo ataskaitos prieduose – fotonuotraukose yra užfiksuotas mūrinių sienų šalia vartų sugriovimas iš abiejų pusių, ir padarė išvadą, jog nėra pagrindo abejoti, kad sienų sugriovimas yra susijęs su įvykiu, nes jos yra šalia vartų konstrukcijos, o paties atsakovo UADB „Industrijos garantas“ sudarytuose turto po įvykio apžiūros akte ir turto apžiūros defektų nustatymo akte nurodyti sugadinimai tik patvirtina aplinkybę, kad vartų sijos (bėginės) kliudymas sujudino vartų konstrukciją, kas nulėmė mūrinių sienų sugriuvimą.

Teismas nesutiko su atsakovo UADB „Industrijos garantas“ nustatytu ieškovo nuostolių įvertinimu 1077 Lt sumai, kuri daug kartų skiriasi nuo UAB „Verslavita“ konstatuotos ieškovo pastato atkuriamosios vertės. Teismas konstatavo, kad UAB „Dzūkijos turto korporacija“ išvada neparemta jokiais konkrečiais įrodymais. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas ir į ieškovo argumentą, jog atsakovą UADB „Industrijos garantas“ su UAB „Dzūkijos turto korporacija“ sieja nuolatiniai verslo santykiai, todėl galimos vertintojo palankesnės išvados atsakovui nei yra pagal objektyvius duomenis. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įvykį kaip eismo įvykį tą pačią dieną įformino policija, apie įvykį nustatytu laiku buvo pranešta atsakovui UADB „Industrijos garantas“, kurio atstovai apžiūrėjo apgadintą pastatą ir turėjo galimybę išsiaiškinti reikiamas aplinkybes, padarė išvadą, kad UADB „Industrijos garantas“ aktuose nurodyti ieškovo pastato apgadinimai turi priežastinį ryšį su 2008-09-05 įvykiu. Teismas pripažino nepagrįstu atsakovo UADB „Industrijos garantas“ teiginį, kad pirminės apžiūros metu jo ekspertai nenustatinėjo pastato apgadinimų priežastinio ryšio su 2008-09-05 įvykiu, nes argumentas neparemtas konkrečiais įrodymais. Kadangi ieškovas apgadintą pastatą suremontavo, teismas konstatavo, kad jam turi būti atlyginta tiesioginė patirta žala. Teismas nustatė, kad ieškovas už pastato remontą S. M. 2008-09-30 sumokėjo 20000 Lt, o 2008-11-07 – dar 12000 Lt, iš viso 32000 Lt išlaidų, kurios ieškovui turi būti atlygintos. Nurodė, kad ieškovui atlygintinos ir patirtos išlaidos už medžiagas (cementą, elektros instaliaciją), kurios iš viso sudaro 3348,01 Lt. Nepriteisiamos išlaidos už medžiagas, kurios nebuvo panaudotos apgadinto ieškovo pastato remontui ir tą pripažino pats ieškovas. Teismas konstatavo, kad iš viso ieškovui padaryta žala sudarytų 35348,01 Lt. Atsakovui UADB „Industrijos garantas“ sumokėjus ieškovui 1077 Lt draudimo išmoką, ši išskaičiuotina iš atlygintinos ieškovui žalos sumos. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas turi teisę reikalauti solidaraus žalos atlyginimo iš UAB „Ratonė“, kurios darbuotojas padarė žalą bei jo civilinę atsakomybę apdraudusios bendrovės UADB „Industrijos garantas“.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako dėl apelianto apeliacinio skundo argumentų.

Bylos duomenys patvirtina, kad 2008-08-05 ieškovo teritorijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovo UAB „Ratonė“ vairuotojo S. L. vairuojamas automobilis Scania R144, valst.reg. Nr.CZG 435, važiuodamas atbulas atsitrenkė į ieškovui priklausančio angaro durų siją, sugadindamas ieškovui priklausantį angarą (I t., b.l.13). Atsakovo UAB „Ratonė“ civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu buvo apdrausta atsakovo UADB „Industrijos garantas“ bendrovėje. Atsakovas UADB „Industrijos garantas“ minėtą eismo įvykį pripažino draudiminiu, išmokėjo ieškovui 1077 Lt dydžio draudimo išmoką už sugadintą vartų siją, be to, pripažino, kad su draudiminiu įvykiu susijęs yra tik vartų sijos sugadinimas, o kiti sandėlio sugadinimai su draudiminiu įvykiu nesusiję. Byloje nėra ginčo tarp šalių dėl minėto eismo įvykio buvimo fakto, dėl ieškovui padarytos žalos fakto bei kad minėtas eismo įvykis yra draudiminis. Ginčas tarp šalių kilo dėl ieškovui padarytos žalos dydžio. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta ne tik vartų sija, bet ir dalis mūrinės sienos, pripažino, kad ieškovui padaryta žala sudaro 35348,01 Lt, minusavo iš jos atsakovo atlygintą žalos dalį ir priteisė ieškovui iš atsakovų UADB „Industrijos garantas“ ir UAB „Ratonė“ 34271,01 Lt nuostolių. Atsakovas UADB „Industrijos garantas“ su tokiu teismo sprendimu nesutinka, mano kiti angaro apgadinimai, išskyrus vartų siją, buvo padaryti anksčiau ir nesusiję su draudiminiu įvykiu. Tokius savo argumentus iš esmės grindžia UAB „Dzūkijos turto korporacija“ išvadomis, kurios, anot apelianto, pagrindžia jo nurodytus argumentus, be to, nesutinka su teismo nustatytos žalos dydžiu.

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovas UAB „Ratonė“ ir atsakovo vairuotojas S. R., pranešdami apeliantui apie draudiminį įvykį, nurodė, kad eismo įvykio metu kliudė ieškovo angaro vartų staktą, kurią sujudinus išbyrėjo plytinės sienos iš abiejų vartų pusių (I t., b.l.90, 91). Panevėžio rajono PK 2008-09-29 pažymoje apie eismo įvykį (I t., b.l.13) nurodomas tik arkinio sandėlio durų sijos sugadinimas, kiti sugadinimai neužfiksuoti, tačiau šios pažymos paskirtis yra fiksuoti eismo įvykį ir dėl jo kaltą asmenį, bet ne padarytus apgadinimus, todėl ši pažyma negali būti pagrindas konstatuoti padarytiems angaro sugadinimams ir jų mastui. Apelianto surašytame 2008-09-09 turto apžiūros-defektų nustatymo akte (I t., b.l.44) buvo nurodyti ieškovui priklausančio angaro sugadinimai, tarp jų ir mūrinės sienos dalies išgriuvimas bei kiti sugadinimai. Šiame akte ties eilute „apgadinimai, nesusiję su eismo įvykiu“ jokių prierašų apie nustatytus angaro sugadinimus, kurie nesusiję su eismo įvykiu, apelianto įgalioti asmenys nepadarė. Be to, 2008-09-09 buvo apelianto įgaliotų asmenų surašytas turto po įvykio apžiūros aktas, kuriame užfiksuoti visi aukščiau minėti sugadinimai (I t., b.l.45). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į turto apžiūros akto paskirtį ir turinį bei defektų nustatymo akto paskirtį ir turinį, pripažįsta, kad apžiūros akte galėjo būti surašyti visi pastato sugadinimai, įskaitant ir nesusijusius su draudiminiu įvykiu, tačiau defektų nustatymo akte, atsižvelgiant į tai, kad jokių pastabų akte neįrašyta, buvo užfiksuoti su draudiminiu įvykiu susiję angaro sugadinimai. Teisėjų kolegija, sistemiškai įvertinusi atsakovo UAB „Ratonė“ ir jo darbuotojo pranešimus apeliantui apie draudiminį įvykį, apelianto surašytus turto po įvykio apžiūros aktą ir turto apžiūros-defektų nustatymo akto turinį, trečiojo asmens S. L. duotus paaiškinimus teismo posėdyje (II t., b.l.21), kitų proceso dalyvių ir liudytojų parodymus, nuotraukas, atsižvelgdama į teismų praktikoje suformuotą įrodymų pakankamumo taisyklę ir tikimybių pusiausvyros principą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog draudiminio eismo įvykio metu buvo sugadinta ne tik angaro vartų laikančioji sija, bet ir kiti 2008-09-09 turto apžiūros-defektų nustatymo akte užfiksuoti angaro sugadinimai. Atsakovo UAB „Dzūkijos turto korporacija“ išvada (I t., b.l.16, 63, 64), kad su draudiminiu įvykiu susijęs tik vartų jungiančiosios sijos sugadinimas, o kiti angaro sugadinimai nesusiję su draudiminiu įvykiu nesusiję, nes buvo padaryti anksčiau iki draudiminio įvykio, nepaneigia minėtų teismo padarytų išvadų. Ši išvada nėra eksperto išvada, nes ekspertizė gali būti skiriama tik teismo nutartimi (LR CPK 212 str.), o ieškovo pateiktos minėtos išvados negali būti laikomos eksperto išvada, nes buvo atlikta ne teismo pavedimu. UAB „Dzūkijos turto korporacija“ išvada gali būti laikoma rašytiniu įrodymu, kuris vertinamas kartu su kitais įrodymais. Minėtoje išvadoje tik konstatuojama tam tikra išvada, tačiau neatsispindi mechanizmas, kodėl daroma būtent tokia išvada, išvada labai lakoniška. Atsakovo UAB „Ratonė“ darbuotojo vairuojamas automobilis atsitrenkė į angaro vartų laikančiąją siją ir ją pastūmė, todėl nepriklausomai nuo to, ar vartai buvo atidaryti, pastumiant minėtą siją ir jos konstrukciją galėjo būti sujudintos iš vietos ir šalia vartų esančios mūrinės sienelės. Ši galimybė išvadoje net nebuvo vertinama. Nors pirmosios instancijos teismo motyvas, kad UAB „Dzūkijos turto korporacija“ esą galimai yra palankios apeliantui dėl to, kad šiuos asmenis sieja verslo santykiai, yra nepagrįstas įrodymais, todėl neteisingas, tačiau tai neturi teisinės reikšmės ginčui ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisingumo dėl išvados reikšmės byloje.

Tačiau teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentu dėl ieškovui padarytos žalos dydžio. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus apie tiesiogines patirtas angaro atstatymo išlaidas. Iš 2008-09-25 sutarties tarp ieškovo ir S. M. matyti, kad arkinio sandėlio-gamybos cecho atstatymo darbai įvertinti 32000 Lt (I t., b.l.112), sutartyje yra identifikuotas objektas ir darbų pobūdis. Ieškovas sutartyje numatytą sumą sumokėjo S. M. už eismo įvykio metu sugadintą angarą (I t., b.l.110-111), darbai buvo realiai atlikti. Sutartyje nėra susitarimo, kad medžiagas atstatymui turėtų pirkti rangovas S. M., todėl ši pareiga teko ieškovui (LR CK 6.686 str. 1 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino 3348,01 Lt dydžio statybinių medžiagų pirkimo išlaidas kaip ieškovo patirtas išlaidas. Be to, jos neviršija UAB „Verslavita“ išvados prieduose lokalinėse sąmatose nurodytų medžiagų pirkimo išlaidų. Apeliantas, nesutikdamas su ieškovo patirtomis medžiagų angaro atstatymui pirkimo išlaidomis, nurodo teorinius samprotavimus, nepateikdamas jo samprotavimus patvirtinančių įrodymų. Duomenų byloje, kad ieškovas iš tikrųjų nepatyrė pagal jo pateiktus dokumentus nurodytų išlaidų, nėra. Todėl teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kuriais jis ginčija ieškovo patirtų atstatymo darbų išlaidų dydį, kaip neparemtus įrodymais ir nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas įvertino visus šalių pateiktus įrodymus, padarė teisingas išvadas dėl ieškovo patirtų angaro atstatymo išlaidų ir jų dydžio. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino tos aplinkybės, kad ieškovas yra PVM mokėtojas ir medžiagų pirkimo PVM sąskaitose-faktūrose nurodytą PVM sumą susigrąžins iš valstybės biudžeto, todėl ieškovo sumokėta PVM suma negali būti laikoma ieškovo nuostoliais, patirtais dėl eismo įvykio (LR CK 6.249 str., LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr.795 patvirtintų eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 15 p.). Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, dėl ko nepagrįstai priteisė ieškovui jo sumokėtą PVM sumą pagal medžiagų pirkimo PVM sąskaitas-faktūras – 515,29 Lt, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, mažinant 515,29 Lt suma ieškovui priteistą žalos sumą (LR CPK 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 3 p.).

Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl procesinių palūkanų priteisimo, nurodydamas, jog priteisus iš jo 6 procentų dydžio metines palūkanas, draudėjo turtinė padėtis pagerės, be to, apeliantas nepažeidė LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 1 d. nustatyto 30 d. termino draudimo išmokai išmokėti. Su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Ieškovą ir apeliantą draudimo sutartiniai teisiniai santykiai nesieja, ieškovas apelianto atžvilgiu nėra draudėjas. Apelianto prievolė mokėti ieškovui draudimo išmoką kilo dėl to, kad atsakovas UAB „Ratonė“ eismo įvykio metu padarė žalą ieškovui ir UAB „Ratonė“ civilinė atsakomybė buvo apdrausta apelianto bendrovėje. LR CK 6.210 str. 2 d. nustatytos 6 procentų dydžio metinės palūkanos yra vadinamos procesinėmis palūkanomis ir atlieka kompensacinę funkciją už prievolės įvykdymo termino pažeidimą, be to, jų paskirtis taip pat yra skatinti įvykdyti teismo sprendimą, todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, jog ieškovo turtinė padėtis nepagrįstai pagerės. Nagrinėjamoje byloje apeliantas neišmokėjo visos ieškovui priklausančios draudimo išmokos, pažeidė draudimo išmokos mokėjimo terminą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė ieškovui iš apelianto LR CK 6.210 str. 2 d. numatytas 6 procentų dydžio metines palūkanas už LR CK 6.37 str. nustatytą terminą, t.y. nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Apelianto minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-746/2003 m. padaryti kasacinio teismo išaiškinimai nagrinėjamoje byloje netaikytini, kadangi skiriasi bylų faktinės aplinkybės (ratio decidendi).

Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė ginčui taikytinas LR CK teisės normas, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, išskyrus dalyje dėl PVM sumos pripažinimo ieškovo nuostoliais. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, atmetant ieškovo reikalavimą dalyje dėl 515,29 Lt dydžio PVM sumos išlaidų priteisimo.

Atsižvelgiant į patenkintą atsakovo apeliacinio skundo dalį, jam iš ieškovo priteistina 15 Lt

atsakovo sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (LR CPK 93 str. 2 d., 4 d.). Atsižvelgiant į atsakovo patenkintą apeliacinio skundo dalį bei LR CPK 98 str. 2 d., LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių 8.11 p., ieškovui iš apelianto priteistina 1100 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų, tačiau atlikus bylinėjimosi išlaidų užskaitą, ieškovui priteistina 1085 Lt bylinėjimosi išlaidų. Be to, iš apelianto priteistinos valstybei 12 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 20 d. sprendimą pakeisti ir šiuo teismo sprendimu ieškovui A.Valantino individualiai įmonei priteistą solidariai iš atsakovų UADB „Industrijos garantas“ ir UAB „Ratonė“ 34271,01 Lt žalos sumą sumažinti iki 33755,72 Lt.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 20 d. sprendimu priteistas 6 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuoti nuo 33755,72 Lt.

Likusioje dalyje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UADB „Industrijos garantas“ 1085 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui A.Valantino individualiai įmonei ir 12 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.