Kauno apygardos teismo nutartis

2018-10-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-811-478/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-29
Bylos Nr.
1S-811-478/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08225-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
Nuteistasis
M. P.
Baudžiamoji byla Nr. 1S-811-478/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08225-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.; 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2018 m. rugpjūčio 6 d. priimtą nutarimą Nr. 95-230 taikyti nuteistajam M. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. P. nuteistas Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą 2 (dvejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. gruodžio 10 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė bausmė nustatyta 2 (dveji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo. 2017 m. kovo 8 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 iki 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su 2016 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie neatliktos bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, galutinė bausmė nustatyta 2 (dveji) metai 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia – 2017 m. kovo 3 d., bausmės pabaiga – 2019 m. gruodžio 8 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2018 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-230 nutarta taikyti nuteistajam M. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 83 iki 65 balų pagal OASys metodiką. Nuteistasis rodo teigiamą pokytį, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, drausmine tvarka nebaustas, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse bei socialinės reabilitacijos programose, be to, per nustatytą laikotarpį jis įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teismo vertinimu, M. P. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Be to, jam nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (65 balai), kas neduoda pagrindo vienareikšmiai išvadai, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas bei elgesį.

Šalies argumentai

5. Skunde nuteistasis M. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka jau pusantrų metų, o tai nemažas laikotarpis, norint įvertinti nuteistojo psichologinę būklę, jo elgsenos brandą, besikeičiantį požiūrį į gyvenimą. Pataisos įstaigoje dirba kvalifikuotos psichologės, ne ką prasčiau nuteistąjį perpranta ir auklėtojai, kurie kiekvieną dieną bendrauja su nuteistaisiais ir disponuoja informacija apie kiekvieno nuteistojo elgesio negatyvius ar pozityvius aspektus. Todėl nėra pagrindo abejoti Komisijos sprendimu dėl lygtinio paleidimo jam taikymo. Nuteistasis prašo jį vertinti ne pagal praeitį, o pagal dabartį. Jis daug ką pakeitė savyje, taip pat keitėsi ir jo aplinka. Jis turi žmoną, išėjęs į laisvę, turi tikslą toliau keisti savo gyvenimą.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo M. P. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jiems atlikus vieną trečdalį paskirtosios laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius.

8. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai išanalizavo visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl atmeta nuteistojo skundą. M. P. savo skunde aukštesnės instancijos teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, ar dėl kurių būtų padaryta fakto klaida. Todėl aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamos nutarties motyvais.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. P. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė ir toliau vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. M. P. priklauso vidutinės pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei (65 balai pagal OASys metodiką), todėl teismas privalo itin atidžiai patikrinti ir įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Taip pat būtina konstatuoti, ar nuteistasis daro akivaizdžią, reikšmingą pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

10. M. P. yra jauno amžiaus, gim. (duomenys neskelbtini), tačiau šis teistumas jam ne pirmas. Pirmą kartą su teisėsaugos institucijomis jis susidūrė 2002 m. dar būdamas nepilnametis, buvo teistas keturis kartus, tuomet kurį laiką įstatymų imperatyvų nepažeidinėjo, tačiau nuo 2010 m. jis vėl sistemingai pradėjo nusikalsti. Dabartiniai teisės pažeidimai yra jam būdingo nusikaltimų modelio dalis, t. y. vyrauja tyčiniai smurtiniai nusikaltimai, kurie nėra atsitiktiniai ar nulemti nepalankiai susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių. Anksčiau nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau M. P. nesilaikė lygtinio paleidimo sąlygų, o bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė naują nusikalstamą veiką. Šios aplinkybės sustiprina įsitikinimą, jog nuteistajam tikslinga toliau būti taisomam izoliuotam nuo visuomenės, nes tik struktūrizuotoje aplinkoje jis sugeba tam tikra apimtimi reaguoti į jam teikiamus pasiūlymus bei pagalbą, renkantis nenusikalstamą gyvenimo kelią. Pavyzdingo elgesio apraiškos M. P. gyvenime yra trumpalaikės, ilgesnį laikotarpį išlaikyti įstatymams neprieštaraujantį elgesį jam sudėtinga.

11. Sutiktina, kad šiuo metu nuteistasis stengiasi koreguoti savo elgesį, pataisos namuose jis drausmine tvarka nebaustas, skatintas keturis kartus už gerą darbą, elgesį bei aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose. Nuo 2018 m. gegužės 28 d. M. P. įsidarbino ir tęsia darbinę veiklą ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio darbininku, nuo 2018 m. balandžio 25 d. jis perkeltas iš paprastosios į lengvąją nuteistųjų grupę, 2018 m. gegužės 14 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos ar be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Taigi, nuteistasis siekia sėkmingos probacijos, tačiau akivaizdžios jo elgesio bei mąstysenos korekcijos teisėjų kolegija nenustatė.

12. Jau minėta, kad nuteistojo pagrindinė problema yra smurtinis elgesys, tačiau pateiktoji medžiaga nepatvirtina, jog M. P. aktyviai stengtųsi mažinti pakartotinio smurtinio elgesio riziką. Socialinio tyrimo išvadoje nėra nurodyta, kad nuteistasis būtų dalyvavęs programose, susijusiose konkrečiai su smurtinio elgesio prevencija, dėl turimų elgesio problemų jis nesikonsultavo su psichologais, nelankė terapinių užsiėmimų ir pan., t. y. nesiėmė jokių priemonių, kad smurtinis elgesys, būnant laisvėje, nepasikartotų. Byloje esantys duomenys liudija, kad tiek ankstesnės, tiek dabartinė nusikalstamos veikos buvo įvykdytos M. P. esant neblaiviam, tačiau alkoholio vartojimo problema taip pat nėra sprendžiama. Nuteistasis nelankė anoniminių alkoholikų susirinkimų ar kitų programų, skirtų asmenims, turintiems priklausomybę alkoholiui. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis daugelį situacijų geba įvardyti iš anksto, tačiau ne tuomet, kai yra apsvaigęs nuo alkoholio. Apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje jis elgiasi spontaniškai, impulsyviai. Dažnai pirmenybę teikia veiksmui, o ne jo įvertinimui. Apie pasekmes tuo metu negalvoja, dažnai kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas rasti jokių alternatyvų ir negalvodamas apie savo veiksmų pasekmes. M. P. taip pat būdingi nekontroliuojami pykčio protrūkiai, kurie ypač pasireiškia jam būnant neblaiviam. Visos šios problemos nėra efektyviai sprendžiamos, o tai, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals.

13. M. P. yra nustatyti du kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, pasirenkamos ne visuomet tinkamos elgesio strategijos, ir net šeši smurtinio nusikalstamumo rizikai reikšmingi veiksniai – ankstesni smurtiniai veiksmai, jaunas amžius nusikaltimo metu, psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemos, problemos vaikystėje (pats ne kartą yra patyręs smurtą nuo tėvo šeimoje), ankstesni režimo pažeidimai (nesilaikymas skirtų įpareigojimų, įvykdytas naujas nusikaltimas bausmės vykdymo atidėjimo metu), buvimas destabilizuotoje aplinkoje (grįžta gyventi ten, kur įvykdė nusikaltimą). Teisėjų kolegijos vertinimu, šių veiksnių nenusveria tokie pakartotinio nusikaltimo riziką mažinantys veiksniai, kaip teigiama darbinė motyvacija, specialybės turėjimas, kriminalinio pasaulio nuostatų nepalaikymas ar ryšių su artimaisiais palaikymas. Atkreiptinas dėmesys, kad pinigų M. P. niekada labai netrūkdavo, jo nusikaltimai nėra turtinio pobūdžio, daromi siekiant greitai ir lengvai pasipelnyti. Nuteistasis iki suėmimo dirbo, turėjo stabilias pajamas, tačiau tai jam nesutrukdė smurtauti brolio atžvilgiu, todėl teigiama darbinė motyvacija šiuo atveju nėra itin aktuali sėkmingai probacijai. Be to, nors skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje teigiama, kad M. P. palaiko artimus ryšius su artimaisiais, tačiau būtent jų atžvilgiu nuteistasis naudoja smurtą, t. y. yra smurtavęs prieš brolį, sugyventinę.

14. Nors šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo aštuoniolika balų (nuo 83 iki 65), tačiau ji vis dar išlieka vidutinė. Iš 65 balų 45 balai yra statiniai (nekintantys), vadinasi, dar 20 balų M. P. gali aktyviai koreguoti. Pažymėtina, jog vien sudalyvavimas vienoje ar kitoje programoje savaime jokių rezultatų neduoda, jei asmuo nesistengia išgirstų patarimų, žinių pritaikyti praktiškai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis vis dar nesuvokia, jog priklausomybė yra liga, kurios gydymui reikia skirti daug laiko bei pastangų. M. P. yra tik išreiškęs žodinį pasiryžimą nevartoti alkoholio, tačiau tai nesuteikia jokio pagrindo objektyviai spręsti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, iš tiesų nepiktnaudžiaus svaigiaisiais gėrimais, kurie iššaukia jo nekontroliuojamą, smurtinį elgesį. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta ir tai, kad nuteistasis yra bandęs heroino, amfetamino bei marihuanos, tačiau priklausomybę narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms, taip pat kaip ir alkoholiui, neigia.

15. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes tačiau, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, spręsti, kad nuteistasis M. P. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra pagrindo. Pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, taip pat nėra pagrindo. Todėl nuteistojo M. P. skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis paliekama galioti be pakeitimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėAlgirdas RemeikaGytis Večerskas