Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-12-11 · Administracinė byla Nr. A-143-1152-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-12-11
Bylos Nr.
A-143-1152-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Artūras Drigotas
Pareiškėjas
akcinės bendrovės ,,flyLAL – Lithuanian Airlines“
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus
Advokatai
Dovilė Stančikaitė
Administracinė byla Nr. A11 – 1152/2007Procesinio sprendimo kategorija 25 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gruodžio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Artūro Drigoto,

sekretoriaujant Kristinai Bielinienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Dovilei Stančikaitei,atsakovo atstovui Rišardui Jaščianinui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės ,,flyLAL – Lithuanian Airlines“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės ,,flyLAL – Lithuanian Airlines“ skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas akcinė bendrovė ,,flyLAL – Lithuanian Airlines“ (toliau – pareiškėjas, AB ,,flyLAL – Lithuanian Airlines“, apeliantas) skundu (b. l. 3 – 7) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkto (toliau – atsakovas, Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktas) viršininko pavaduotojo 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimą įstatymo pažeidimo byloje Nr. 92 ir bylą nutraukti.

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu nutarimu už Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies pažeidimą, atskraidinus Lietuvos Respublikos vizos neturintį Bosnijos ir Hercegovinos pilietį, jam paskirta 11 000 Lt bauda. Pažymėjo, jog šis nutarimas grindžiamas Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 9 priedo bei 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (toliau – 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001) (su vėlesniais pakeitimais), nuostatomis. Tačiau jokios imperatyvaus pobūdžio prievolės ir atsakomybės už jos pažeidimus Konvencija ir jos priedai vežėjui nenustato. 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001 nurodymai, susiję su trečiųjų šalių piliečių atvykimu į Europos Sąjungą, yra privalomi valstybėms narėms ir jų institucijoms, bet ne ūkio subjektams. Pagal nacionalinę teisę, atsakomybė už Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio pažeidimą oro vežėjui kyla tada, kai jis pažeidžia pareigą užtikrinti, kad įvežamas į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną užsienietis turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Sąvoka „kelionės dokumentas“ apibrėžta Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 10 dalyje, t. y. užsienio valstybės piliečio pasas ar jį atitinkantis dokumentas, skirtas vykti į užsienio valstybę bei pripažintas Lietuvos Respublikoje. Pagal Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 9/1V-16 patvirtintą Kelionės dokumentų, pripažįstamų tinkamais vykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą (toliau – Sąrašas), viza nėra priskiriama kelionės dokumentams, todėl vežėjui nekyla pareiga tikrinti, ar įvežamas užsienietis ją turi. Jis privalo garantuoti tik užsieniečio paso buvimą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 30 – 31) su skundu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad nuostatos, numatančios vežėjo atsakomybę, yra įtvirtintos Transporto veiklos pagrindų įstatymo papildymo įstatyme (2005 m. gegužės 19 d. įstatymas Nr. X-214). Jos yra perkeltos ne tik iš Konvencijos, bet ir iš 2001 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvos 2001/51/EB, papildančios Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo įgyvendinimo (toliau – Šengeno konvencija) 26 straipsnio nuostatas (toliau – 2001 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 2001/51/EB). Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo 26 straipsnio 1 dalies b punktas aiškiai nurodo, jog vežėjas, naudodamasis visomis reikiamomis priemonėmis, privalo įsitikinti, kad oro keliu gabenamas užsienietis turi kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į susitariančių šalių teritoriją. Tai yra atsakomybės pagrindas. Teigė, kad pareiškėjas sąvoką „kelionės dokumentas“ aiškindamas pagal Įstatymo 2 straipsnio 10 dalį nemini šio įstatymo 6 straipsnio, kuriame yra įtvirtinta nuostata, kad atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui jos teritorijoje užsienietis privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą, jeigu tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos Vyriausybė nenustato kitaip. Taigi šiuo atveju pagal tarptautinius susitarimus, numatytus 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 539/2001 su pakeitimais, padarytais 2001 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2414/2001, 2003 m. kovo 6 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 453/2003, 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1932/2006, Bosnijos ir Hercegovinos pilietis privalėjo turėti galiojantį dokumentą su Lietuvos Respublikos įvažiavimo viza. Atsakovas pabrėžė, kad nesutinka, jog vežėjo prievolė apsiriboja kelionės dokumento patikrinimu netikrinant įvažiavimo vizos. Vizos turėjimas užsieniečiui pagal jo pilietybę, vykstančiam į Europos Sąjungą (taip pat ir į Lietuvą), tampa neatsiejama kelionės dokumento dalimi, kurios nesant užsieniečiui net neturi būti leista vykti prie valstybės sienos.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 9 d. sprendimu (b. l. 72 – 74) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas atskraidino į Lietuvos Respubliką užsienietį – Bosnijos ir Hercegovinos pilietį, be Lietuvos Respublikos vizos, kai ji yra būtina, todėl skundžiamu nutarimu jam paskirta 11 000 Lt bauda. Teismas pažymėjo, jog ginčo santykius reglamentuoja Transporto veiklos pagrindų įstatymo 19, 20 ir 21 straipsniai. Teismas, įvertinęs teisės aktų normas ir nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjas padarė pažeidimą, numatytą Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje, nes tinkamai ir visapusiškai neužtikrino keleivių kelionės dokumentų tikrinimo, kadangi paminėtas užsienietis buvo įvežtas į Lietuvos Respubliką be vizos. Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, įpareigojanti vežėją tikrinti keleivių kelionės dokumentus, kad įsitikintų, ar jis turi reikalingus kelionės dokumentus atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog jam negali būti skiriama bauda pagal Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismas pažymėjo, jog svarbus yra pareiškėjo kaltės klausimas (Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 9 str.). Pabrėžė, jog pareiškėjo argumentai, kad įlaipindamas Bosnijos ir Hercegovinos pilietį į lėktuvą įsitikino, kad jis turi kelionės dokumentus, yra nepagrįsti, nes užsienietis neturėjo vizos įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Atmestinas ir pareiškėjo argumentas, kad prievolė tikrinti kelionės dokumentą apsiriboja prievole patikrinti tik užsieniečio pasą, bet ne vizą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-223/2007). Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3-147 patvirtintų Keleivių, bagažo, pašto ir krovinių vežimo orlaiviais taisyklių (toliau – Taisyklės) 3 punktą kelionės dokumentai yra pasas ar asmens tapatybės kortelė, iškvietimas, viza, draudimas ir kiti dokumentai, kurie būtini atitinkamos kelionės metu. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatavo, kad skundžiamas nutarimas, kuriuo pareiškėjui paskirta 11 000 Lt bauda, yra teisėtas ir pagrįstas.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 78 – 82) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė nedalyvaujant jo atstovams, nors apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje dėl kitoje byloje tuo pačiu metu vyksiančio teismo posėdžio buvo pranešta ir pateikti tai pagrindžiantys dokumentai. Turėjo būti suteikta galimybė būti išklausytiems ir įgyvendinti teisę į gynybą.

2. Teismas plečiamai išaiškino Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje naudojamą sąvoką ,,kelionės dokumentai“ bei jo prievolę pagal šią teisės normą užtikrinti, kad užsienietis turėtų visus kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, įskaitant ir vizas. Privačiam subjektui nepagrįstai perkeliama valstybės institucijų, šiuo atveju atsakovo, funkcijos.

3. Teismas nepagrįstai sąvoką ,,kelionės dokumentai“ aiškino vadovaudamasis Taisyklių 3 punktu.

4. Teismas nepasisakė dėl paskirtos baudos dydžio pagrįstumo, nes valstybė dėl paminėto keleivio atvežimo į Lietuvą nepatyrė jokių nuostolių (keleivį išvežė savo sąskaita).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 89 – 90) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga vežėjui užtikrinti, kad jo įvežami užsieniečiai turėtų įvažiuoti į Lietuvos Respubliką reikalingus dokumentus, o viza yra neatskiriama kelionės dokumento dalis.

2. Administracinė nuobauda paskirta vadovaujantis Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi ir 25 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

3. Apeliantui paskirta įstatymo numatyta minimali bauda. Institucijai nenumatyta teisė savo nuožiūra skirti mažesnę baudą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamas administracinis ginčas tarp šalių kilo ne dėl fakto (bylai reikšmingos faktinės aplinkybės šalių pripažįstamos ir neginčijamos), o dėl teisės (Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. ir su juo susijusių teisės normų) aiškinimo. Todėl šiai apeliacinei bylai yra aktualu pateikti Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio aiškinimą.

Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnyje (2005-05-19 įstatymo Nr. X-214 redakcija) nustatyta, kad vežėjai, kurie verčiasi keleivių vežimu oro ar jūros keliais arba kurie tarptautinio susisiekimo maršrutais autobusais sausuma veža keleivių grupes specialiais bei užsakomaisiais reisais, įveždami užsieniečius į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną, privalo užtikrinti, kad šie turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Vežėjai turi teisę tikrinti keleivių kelionės dokumentus, kad įsitikintų, ar keleivis turi kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką (1 d.); jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyto vežėjo vežamas užsienietis neturi kelionės dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, vežėjui skiriama bauda nuo vienuolikos tūkstančių litų iki aštuoniolikos tūkstančių litų už kiekvieną be reikalingų dokumentų vežamą užsienietį (2 d.); vežėjui bauda neskiriama, jeigu: 1) vežamas užsienietis siekia prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“; 2) vežėjas įrodo, kad priimdamas užsienietį į transporto priemonę įsitikino, kad šis turi kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką; 3) Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad užsieniečio kelionės dokumentas, kuris reikalingas įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, yra suklastotas (3 d.).

Aiškinant nurodyto straipsnio taikymą pažymėtina, kad jis yra skirtas visų transporto rūšių (tarp jų ir oro transporto) vežėjams, todėl šio straipsnio nuostatos be jokių išlygų dėl tam tikros (šiuo atveju oro) transporto rūšies specifikos taikytinos ir pareiškėjui.

Kolegija pažymi, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse yra pateikta vežėjo tikrintinų kelionės dokumentų samprata. Pagal ją, tokiais dokumentais laikytini kelionės dokumentai, reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną, t. y., apibūdinant kelionės dokumentą Transporto veiklos pagrindų įstatymo taikymo prasme, yra išskiriamas (akcentuojamas) tokio dokumento tinkamumo ir pakankamumo panaudoti turint tikslą įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną aspektas. Tai reiškia, kad tai yra dokumentai, kurių turėjimas ar neturėjimas yra pagrindas Valstybės sienos apsaugos tarnybai (šios tarnybos pareigūnams) praleisti arba nepraleisti keleivį per (šiuo atveju oro uosto) dokumentų kontrolės punktą. Toks aiškinimas neprieštarauja kelionės dokumento ir vizos sąvokoms, pateiktoms Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 straipsnio 10 ir 33 dalyse, pagal kurias viza yra (gali būti) sudedamoji (įklijuota) kelionės dokumento (užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio dokumento) dalis, kuri (kartu su pasu) suteikia teisę jos turėtojui kirsti valstybės sieną. Kolegija pažymi, kad minėtas kelionės dokumentų pakankamumo aspektas apima šių sąvokų visumą.

Kolegija taip pat pažymi, kad nurodytas Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio aiškinimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo yra pateiktas ir kitose bylose (pvz., 2007-02-27 nutartyje byloje Nr. A11-223/2007, 2007-11-29 nutartyje byloje Nr. A17-1091/2007), kurių faktinės aplinkybės iš esmės yra tokios pačios kaip ir šioje byloje. Pažymėtina, kad nurodytų administracinių bylų šalys yra tos pačios kaip ir šioje administracinėje byloje. Todėl šiuo atveju, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimo nuostatas (nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-29 nutartyje byloje Nr. A17-1091/2007), taip pat yra būtina vadovautis jurisprudencijos tęstinumo principu.

Taigi konstatuotina, kad tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas Ablingis Anatolijus BaranovasArtūras Drigotas