- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-03
- Bylos Nr.
- e2-44-672/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-01876-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Jokubauskienė
- Atsakovas
- R. J., D. Z.
- Ieškovas
- Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Trečiasis asmuo
- Akmenės rajono vaikų
- Kategorijos
- 2.6.4.6Tėvų valdžios apribojimas
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, sekretoriaujant J. D., dalyvaujant ieškovo atstovui A. K., atsakovui R. J., trečiojo asmens atstovei V. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams D. Z. ir R. J., trečiajam asmeniui – Akmenės rajono vaikų globos namams, dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo dydžio pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams D. Z. ir R. J. į sūnų N. J., gim. (duomenys neskelbtini); pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. sprendimu priteistą išlaikymo N. J. dydį ir priteisti iš atsakovo R. J. išlaikymą sūnui N. J., periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės nuo ieškinio padavimo dienos. Ieškinyje nurodė, jog atsakovų šeima Vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – Skyrius) dėl alkoholio vartojimo ir vaikų nepriežiūros žinoma nuo 2006 m. Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. birželio17 d. įsakymu Nr. A-440 D. Z. šeima dėl alkoholio vartojimo, netinkamos vaikų priežiūros įrašyta į Savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šeimai teikiamos bendrosios ir socialinės priežiūros paslaugos. Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. sprendimu D. Z. ir R. J. laikinai apribota tėvų valdžia į vaikus: D. J. ir N. J., vaikų globėju paskirti Akmenės rajono vaikų globos namai. Iš atsakovų vaikų išlaikymui priteista po 200 Lt. (57,92 Eur) kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Atsakovė D. Z. niekur nedirba, registruojasi darbo biržoje, jos pajamas sudaro nedarbo draudimo išmoka, išmoka vaikui. Ji augina mažametį sūnų M. V., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas R. J. dirba (duomenys neskelbtini), jo pajamas sudaro gaunamas darbo užmokestis, kitų išlaikytinių neturi. D. Z. buvo nuolat motyvuojama keisti gyvenimo būdą, gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, lankyti globos namuose esančius vaikus. 2013 m. kovo 8 d. D. Z. buvo taikytas specifinis antialkoholinio preparato gydymas, įvestas placebo preparatas „Torpedo“, tačiau po gydymo teigiami pokyčiai šeimoje tęsėsi neilgai. Pakartotinai gydytis nuo priklausomybės alkoholiui D. Z. kategoriškai atsisakė, teigdama, kad tokie gydymo metodai yra neveiksmingi. Išgertuvių metu atsakovės namuose kildavo konfliktai, atsakovė po kelias paras negrįždavo namo. Dėl motinos valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams atsakovė dukart bausta administracine tvarka. Teikiamos socialinės paslaugos laukiamų rezultatų nedavė, D. Z. savo gyvenimo būdo nekeitė, vartoja alkoholį (socialiniams darbuotojams lankantis namuose D. Z. 16 kartų rasta neblaivi), į siūlomą socialinę pagalbą reaguoja pasyviai. Teikiant paslaugas pavyko išlaikyti atsakovės ir sūnaus emocinį ryšį. Atsakovei trūksta atsakomybės už savo veiksmus, į siūlomą pagalbą reaguoja pasyviai. Atsakovas R. J. po teismo sprendimo su vaikais bendravo trumpai, epizodiškai, o vėliau visiškai nustojo bendrauti, jais nesirūpino, nesidomėjo jų mokymusi, elgesiu ir sveikata, t. y. nedalyvavo vaikų ugdymo bei auklėjimo procese. Akivaizdu, kad atsakovas nesiėmė jokių konkrečių veiksmų siekiant susigrąžinti sūnų ir išsaugoti emocinį ryšį su vaiku. Kadangi R. J. yra visiškai nusišalinęs nuo savo sūnaus N. J. auklėjimo bei priežiūros, o D. Z. nesudaro sūnui tinkamų, saugių sąlygų augti, gyvena asocialiai, nesprendžia sūnaus susigrąžinimo klausimo, Skyrius mano, kad tėvai vengia vykdyti konstitucinę tėvų pareigą rūpintis vaiku, ir nėra duomenų, kad situacija gali keistis, todėl tikslinga neterminuotai apriboti tėvų valdžią į sūnų. Atsakovės D. Z. finansinė padėtis yra bloga, ji niekur nedirba, registruojasi darbo biržoje, pajamas sudaro socialinės išmokos, ji turi pareigą išlaikyti kitą mažametį sūnų M. V., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovo R. J. turtinė padėtis yra gera, jis turi pareigą teikti išlaikymą tik sūnui N. J., kitų išlaikytinių neturi. Esant šioms aplinkybėms Skyrius mano, kad yra pakankamas pagrindas nukrypti nuo CK 3.156 str. 1 d. įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo ir išlaikymą N. J. padidinti tik iš atsakovo R. J..
Ieškovo atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė ir, išdėstęs ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovas R. J. teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu sutinka. Su sūnumi nebendrauja dėl laiko stokos. Turi kitą šeimą, daugiau išlaikytinių be sūnaus neturi. Su atsakove D. Z. gyveno apie 7 m., santuokos nebuvo sudarę. Iš pradžių buvo gerai, paskui sugyventinė pasidavė draugų įtakai, ėmė vartoti alkoholį. Kai jis paliko D. Z. šeimą, sūnui buvo gal 6-7 m. Vaikas žino, kad jis yra jo tėvas, jis sūnų augino. Poreikį lankyti sūnų jaučia, tačiau savo automobilio neturi, su autobusais sudėtingas susisiekimas. Išlaikymą sūnui teikia. Dėl išlaikymo padidinimo sutinka. Lankys vaiką, prašys draugų nuvežti iki globos namų.
Atsakovė D. Z. teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdį jai pranešta tinkamai. Teismui pateikė ieškinio pripažinimą.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens – Akmenės rajono vaikų globos namų – atstovė direktorė V. M. teismui paaiškino, kad kol vaikų globos namai buvo įsikūrę (duomenys neskelbtini), atsakovas R. J. sūnų aplankė gal dukart. Vėliau – jokių ryšių nepalaikė, neskambina, vaiko pasiekimais, sveikata nesidomi. Nuo 2011 m. balandžio mėnesio vaiko išlaikymui yra sumokėjęs 3663 Eur. Įmoka yra išskaičiuojama iš jo atlyginimo buhalterijoje. D. Z. sūnumi šiuo metu visiškai nesidomi, nėra buvusi atvykusi į vaikų namus (duomenys neskelbtini). Kol globos namai buvo (duomenys neskelbtini), ji lankė vaiką gal du ar tris kartus. N. J. nuolat gyvena vaikų globos namuose, niekur neišvyksta, neturi giminių, kurie pasiimtų jį svečiuotis ar globoti. Atsakovė vaiko išlaikymui jokių lėšų nėra skyrusi ar nupirkusi kokių nors daiktų, dovanų. Berniukas labai nori bendrauti, turėti šeimą. Vaikas prisimena ir mamą, ir tėtį. Nuoskaudą laiko savyje. Gal porą kartų berniukas buvo išleistas svečiuotis pas seserį, kuri jau sulaukusi pilnametystės, turi savo butą, tačiau kol su ja negyveno mama. Kai su seserimi ėmė kartu gyventi mama D. Z., sąlygos ten lankytis berniukui tapo netinkamos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi, nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas.
Pagal CK 3.181 straipsnio 2 dalį laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. birželio 17 d. D. Z. šeima dėl alkoholio vartojimo, netinkamos vaikų priežiūros įrašyta į Savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. sprendimu (c. b. Nr. 2-96-875/2011) atsakovams laikinai apribota tėvų valdžia į sūnų N. J., jo globėju paskirti Akmenės rajono vaikų globos namai. Iš atsakovų vaiko išlaikymui priteista 200 Lt (57.92 Eur) iki jo pilnametystės. Šeimai buvo teikiamos bendrosios ir specialiosios socialinės paslaugos. D. Z. nuolat buvo motyvuojama keisti gyvenimo būdą, gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, lankyti globos namuose esančius vaikus. Jai buvo taikytas specifinis antialkoholinio preparato gydymas, tačiau po gydymo teigiami pokyčiai šeimoje tęsėsi tik iki 2014 m. sausio 27 d. Pakartotinai gydytis nuo priklausomybės alkoholiui atsakovė atsisakė. Išgertuvių atsakovės namuose metu kildavo konfliktai, atsakovė po kelias paras negrįždavo namo. Dėl motinos valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams ji dukart bausta administracinėmis nuobaudomis, namuose lankantis socialiniams darbuotojams D. Z. 16 kartų rasta neblaivi. Atsakovas ja, apribojus tėvo valdžią su sūnumi bendravo retai, epizodiškai, vėliau visiškai nustojo bendrauti, nesidomėjo jo mokymusi, elgesiu ir sveikata. Iš pateiktų duomenų, atsakovo, trečiojo asmens paaiškinimų matyti, kad šeimai teiktos socialinės paslaugos laukiamų rezultatų nedavė, D. Z. gyvenimo būdo nekeitė, vartoja alkoholį, į siūlomą socialinę pagalbą reaguoja pasyviai, pateikė teismui ieškinio pripažinimą. Atsakovas jokių konkrečių veiksmų siekiant susigrąžinti sūnų taip pat nesiėmė. Atsakovams trūksta atsakomybės už savo veiksmus. Darytina išvada, kad atsakovai atsisako prigimtinės tėvo teisės rūpintis savo vaiku, vengia sūnų auginti, auklėti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas. Įvertinus byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas atsakovams taikyti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą ir apriboti tėvų valdžią sūnaus N. J. atžvilgiu, nes jie vaiku nesirūpina, nedalyvauja jį auklėjant ir nėra jokių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnis).
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, nustatantis pagrindines vaiko teises, laisves ir pareigas, šių teisių ir laisvių apsaugos bei gynimo svarbiausias garantijas, įpareigoja tėvus užtikrinti vaikui gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnis). Kartu įstatymas numato, kad abu tėvai vienodai privalo rūpintis vaikų auklėjimu, tinkamai juos prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu (Įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). CK 3.192 straipsnis taip pat numato tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kai ši pareiga nevykdoma, priteisiamas CK 3.196 straipsnyje nustatytos formos ir dydžio išlaikymas.
CK 3.195 straipsnyje numatyta, jog tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas. Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Atsakovė D. Z. niekur nedirba, registruojasi darbo biržoje, jos pajamas sudaro nedarbo draudimo išmoka, išmoka vaikui, augina mažametį sūnų M. V., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas R. J. dirba (duomenys neskelbtini), jo pajamas sudaro gaunamas darbo užmokestis, kitų išlaikytinių R. J. neturi.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nepilnamečio N. J. amžių, sveikatos būklę, teismas mano esant reikalinga padidinti nepilnamečio N. J. išlaikymui skirtos sumos dydį, o atsižvelgiant į jo tėvų materialinę padėtį, turimus išlaikytinius, gaunamas pajamas, laikytina esant pakankamam pagrindas nukrypti nuo CK 3.156 str. 1 d. įtvirtinto vienodos tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus principo ir išlaikymą N. J. padidinti tik iš atsakovo R. J.. Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. sprendimu priteistas išlaikymo dydis pakeistinas ir iš atsakovo R. J. priteistinas išlaikymas sūnui N. J. periodinėmis išmokomis po 100 Eur, kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės nuo ieškinio padavimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Ieškovas (savivaldybės institucija) nuo žyminio mokesčio mokėjimo įstatymo yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl, ieškinį patenkinus, bylinėjimosi išlaidos nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškotinos iš atsakovų į valstybės biudžetą. Žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo suma nagrinėjamoje byloje yra 31 Eur, kuris lygiomis dalimis priteistinas iš atsakovų. Iš atsakovo R. J. taip pat priteistina 15 Eur žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 271, 282 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnaus N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Pakeisti 2011 m. vasario 1 d. Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-96-875/2011 priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą jo nepilnamečiui sūnui N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur (šimtą eurų) nuo ieškinio padavimo dienos – 2015 m. lapkričio 2 d. iki jo pilnametystės.
Išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 30,50 Eur (trisdešimt eurų 50 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Priteisti iš atsakovės D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 15,50 Eur (penkiolika eurų 50 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.