- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-21
- Bylos Nr.
- 2-1297/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Virginija Čekanauskaitė
- Ieškovas
- V.
- Atsakovas
- D. P., uždarajai akcinei bendrovei „Valentino langai“
- Kategorijos
- 106.7.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. P. ir restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Valentino langai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti ieškinio dalį, civilinėje byloje Nr. 2-8387-823/2010 pagal ieškovų V. P. ir restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Valentino langai“ ieškinį atsakovams D. P. ir uždarajai akcinei bendrovei „Valentino langai“ ir partneriai, tretysis asmuo ieškovo pusėje uždaroji akcinė bendrovė Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras, dėl valdymo organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus, (ne)turtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo bei priverstinio akcijų pardavimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai V. P. ir RUAB „Valentino langai“ 2010 m. lapkričio 2 d. Vilniaus apygardos teismui paduotu ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančiu atsakovo D. P. , kuris yra ieškovo RUAB „Valentino langai“ direktorius, 2009 m. gegužės 15 d. sutikimą viešame registre registruoti UAB „Valentino langai“ ir partneriai, 2) įpareigoti atsakovą UAB „Valentino langai“ ir partneriai per 30 k. d. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti pavadinimą į tokį, kuris nebūtų panašus į ieškovo UAB „Valentino langai“ pavadinimą, 3) priteisti iš abiejų atsakovų solidariai ieškovo RUAB „Valentino langai“ naudai 128 500,17 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 6 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4) priimti sprendimą dėl priverstinio visų atsakovui D. P. priklausančių akcijų pardavimo ieškovui V. P. (b. l. 1-11).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi (b. l. 146-147) pirmuosius tris ieškinio reikalavimus priėmė, ieškinio dalį dėl priverstinio akcijų pardavimo atsisakė priimti kaip teismingą Klaipėdos apygardos teismui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinys turi būti paduodamas pagal išimtinio teismingumo taisykles, jei pagal šias taisykles turi būti nagrinėjamas nors vienas iš pareikštų reikalavimų (CPK 33 str. 3 d.). Kitaip tariant, esant keliems susijusiems reikalavimams, iš kurių bent vienas turi būti nagrinėjamas pagal išimtinio teismingumo taisykles, pirmenybė suteikiama išimtinio teismingumo nuostatoms. Bet CPK 33 straipsnio 3 dalies nuostata negali būti aiškinama taip, kad sudarytų galimybę vienam ieškovui (šiuo atveju fiziniam asmeniui) pakeisti teismingumo taisykles prijungiant savo reikalavimą prie kito ieškovo (juridinio asmens) reiškiamo savarankiško reikalavimo, kuriam taikytinos kitokios išimtinio teismingumo taisyklės.
CPK 136 straipsnyje numatyta ieškovo (ieškovų) teisė, kreipiantis į teismą, sujungti kelis reikalavimus nėra absoliuti. Neprivalomo bendrininkavimo atvejais ieškinys gali būti pareiškiamas bendrai kelių ieškovų, jei ieškinio dalykas yra to paties pobūdžio reikalavimai arba įsipareigojimai, pagrįsti ta pačia medžiaga (CPK 43 str. 1 d. 2 p.). Tačiau ieškovo (ieškovų) teisė sujungti kelis reikalavimus viename ieškinyje gali būti ribojama proceso ekonomiškumo ir koncentracijos tikslais (CPK 136 str. 3 d.).
Ieškinio dėl nesąžiningos konkurencijos ir kitų su tuo susijusių reikalavimų bei priverstinio akcijų pardavimo teismingumą Vilniaus apygardos teismui ieškovai grindžia LR konkurencijos įstatymo 50 straipsnio nuostata, numatančia bylų dėl konkurencijos įstatymo pažeidimų išimtinį teismingumą. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškinyje sujungti keli atskiri reikalavimai, skirtingų ieškovų reiškiami skirtingiems atsakovams. Ieškovas RUAB „Valentino langai“ reikalavimą atlyginti žalą, padarytą konkurenciją pažeidžiančiais veiksmais, be kita ko, reiškia atsakovams UAB „Valentino langai“ ir partneriai bei D. P. . Ieškovas V. P. šioje dalyje jokio reikalavimo nereiškia. Ir priešingai, dalyje dėl priverstinio akcijų pardavimo ieškovu ir atsakovu yra atitinkamai V. P. bei D. P. (CK 2.115-2.116 str.). Kadangi ieškovas V. P. nereiškia jokių reikalavimų pagal LR konkurencijos įstatymą, nėra teisinio pagrindo jo reiškiamam reikalavimui dėl priverstinio akcijų pardavimo taikyti CPK 33 straipsnio 3 dalies nuostatas ir šį reikalavimą nagrinėti pagal išimtinio teismingumo taisykles Vilniaus apygardos teisme. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškinyje reiškiamas reikalavimas dėl priverstinio akcijų pardavimo yra savarankiško pobūdžio, ieškovas ir atsakovas šioje reikalavimo dalyje skiriasi nuo ieškovo ir atsakovo pagal kitus ieškinyje reiškiamus reikalavimus, toks reikalavimų apjungimas vienoje byloje nepateisinamas proceso ekonomiškumo ir koncentracijos tikslais. Vadovaudamasis CK 2.115 straipsnio 2 dalimi, teismas sprendė, kad reikalavimas dėl priverstinio akcijų pardavimo turi būti paduodamas apygardos teismui pagal juridinio asmens buveinės vietą, todėl ieškovui V. P. išaiškino, kad su šiuo reikalavimu jis turėtų kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovai V. P. ir RUAB „Valentino langai“ atskiruoju skundu (b. l. 161-165) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškinio dalį dėl priverstinio akcijų pardavimo, ir šį klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas padarė ydingą išvadą, jog reikalavimas dėl priverstinio akcijų pardavimo yra savarankiškas, kad ieškovas ir atsakovas šioje reikalavimo dalyje skiriasi nuo ieškovo ir atsakovo pagal kitus reikalavimus. Ieškovas RUAB „Valentino langai“ reiškia reikalavimą dėl (ne)turtinės žalos atlyginimo solidariai atsakovams D. P. ir UAB „Valentino langai“ ir partneriai. Vadinai, abu atsakovai pagal dalį reikalavimų sutampa. Ieškovas V. P. , kuris reiškia reikalavimą dėl priverstinio RUAB „Valentino langai“ akcijų pardavimo, turi 50 % RUAB „Valentino langai“ akcijų, yra vienasmenis ieškovo RUAB „Valentino langai“ valdymo organas – vadovas, tad netiesiogiai ieškovas V. P. dėl atsakovams pareikštų reikalavimų taip pat sutampa, t. y. jei turi vienodų interesų. Apeliantai sutinka, kad juos sieja neprivalomas bendrininkavimas, tačiau visų reikalavimų sujungimas į vieną ieškinį atitinka CPK keliamus tikslus, nes reikalavimų pagrindas ir įrodinėjimo dalykas glaudžiai susiję tarpusavyje. Pvz., ieškinyje nurodoma, kad atsakovo D. P. neteisėtas leidimas dėl įmonės pavadinimo vartojimo sukėlė ieškovams žalą ir rodo, jog atsakovas D. P. veikia prieš ieškovo (juridinio asmens) interesus, kas sudaro pagrindą įpareigoti jį parduoti ieškovo RUAB „Valentino langai“ akcijas. Priešingu atveju, ieškinio reikalavimus išskaidžius, byla dėl priverstinio akcijų pardavimo būtų stabdoma, kol Vilniaus apygardos teismas išnagrinėtų bylą dėl valdymo organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus, (ne)turtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.
Atsiliepimas
Atsakovai D. P. ir UAB „Valentino langai“ ir partneriai atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 173-176) skundą laiko nepagrįstu ir prašo skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Pažymi, kad viename ieškinyje sujungti keturi reikalavimai. Pirmiems trims reikalavimams ir paskutiniam reikalavimui yra taikytinos skirtingos išimtinio teismingumo taisyklės, įtvirtintos atitinkamai Konkurencijos įstatymo 50 straipsnyje ir CK 2.115 straipsnio 2 dalyje. Kadangi reiškiami reikalavimai skirtingos teisinės prigimties, didžiąja dalimi skiriasi įrodinėjamos aplinkybės (pvz., byloje dėl priverstinio akcijų pardavimo skiriama ekspertizė įvertinti priverstinai parduodamų akcijų kainą). Tuo atveju, jei ieškinio dėl priverstinio akcijų pardavimo pagrindas išliks tos pačios aplinkybės, kurios nurodytos pradiniame ieškinyje, tai šiuos reikalavimus atmetus išnyktų pagrindas ieškiniui dėl priverstinio akcijų pardavimo. Be to, abi bylos šalys – fiziniai asmenys gyvena Klaipėdoje, todėl būtų ekonomiškai naudingiau ir patogiau nagrinėti bylą dėl priverstinio akcijų pardavimo Klaipėdos apygardos teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas reikalavimų pobūdžio ir ieškinio dalies priėmimo (atsisakymo jį priimti), viename ieškinyje sujungus kelis reikalavimus.
Ieškovai skunde pripažįsta, kad byloje nėra privalomo procesinio bendrininkavimo ieškovų pusėje. Dažniausiai situacija, kai kurią nors šalį sudaro asmenų daugėtas, kyla iš santykių, kurie grindžiami bendra nuosavybe, prievolių nedalomumu ir/ar solidarumu. Privalomą bendrininkavimą lemia materialinis teisinis santykis, fakultatyvaus bendrininkavimo atveju tokio materialinio ryšio trūksta, tačiau pragmatiniais sumetimais gali būti leidžiama į vieną procesą sujungti kelis ginčus, kylančius iš skirtingų teisinių santykių, jeigu yra bent kokia tarpusavio jungtis, pvz., vienarūšiai reikalavimai, ta pati faktinė medžiaga. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tai, jog pirmo reikalavimo dėl ieškovo RUAB „Valentino langai“ buvusio vienasmenio valdymo organo D. P. sprendimo pripažinimo negaliojančiu dalykas sudarytų ketvirto reikalavimo dėl priverstinio akcijų pardavimo faktinį pagrindą, nesuponuoja išvados, kad paskutinis reikalavimas išplaukia iš pirmųjų, todėl nėra savarankiškas. Jeigu ieškovų nesieja privalomas procesinis bendrininkavimas (apeliantai to neginčija), tai per se reiškia, jog jų reikalavimai yra savarankiški.
Kaip minėta, pirmojo reikalavimo dėl nesąžiningos konkurencijos ir su juo susijusių kitų dviejų reikalavimų teismingumą Vilniaus apygardos teismui sąlygoja LR konkurencijos įstatymo 50 straipsnis, numatantis bylų dėl konkurencijos įstatymo pažeidimų išimtinį teismingumą Vilniaus apygardos teismui (CPK 28 str. 4 p.). Ketvirtojo reikalavimo dėl priverstinio akcijų pardavimo teismingumą (irgi išimtinį) reglamentuoja CK 2.115 straipsnio 2 dalis, kuri sako, kad tokie ieškiniai turi būti reiškiami pagal juridinio asmens, kurio akcijas prašoma priverstinai parduoti, buveinę (ad hoc – Klaipėdos apygardos teismui). Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nenumatė, kaip reikėtų spręsti išimtinio teismingumo taisyklių konkurencijos atvejus, nes išimtinio teismingumo taisyklių konkurencijos nepripažįsta, t. y. keli savarankiški reikalavimai turi būti reiškiami atskirai pagal skirtingas išimtinio teismingumo taisykles. Išnagrinėjus bylą pažeidžiant išimtinio teismingumo taisykles, teismo procesinis sprendimas naikinamas dėl absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d. 6 p.).
Esant nurodytoms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, susijusias su išimtinio teismingumo institutu, pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti ieškinio dalį dėl priverstinio akcijų pardavimo, todėl atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškinio dalį dėl priverstinio akcijų pardavimo, palikti nepakeistą.