- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-04-15
- Bylos Nr.
- e1-1383-737/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05785-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Petraškienė
- Kaltinamasis
- T. D.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1Teismo baudžiamojo įsakymo procesas
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Petraškienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės O. G. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-05785-22,
kurioje T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Jonava, nustatyta laikinoji gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Kaunas, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, teistas, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. D. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2022 m. vasario 18 d., apie 16.00 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), Jonava, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu gyvenančia sugyventine G. P. metu, mažamečių vaikų – D. D., gimusio (duomenys neskelbtini), ir K. D., gimusio (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, tyčia dešinės rankos delnu sudavė nukentėjusiajai G. P. 2 smūgius į veido dešinę pusę, 2 smūgius į veido kairę pusę, po to abejomis rankomis sugriebė ir spaudė nukentėjusiosios G. P. kaklą, tuo padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kakle, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios G. P. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą, o mažamečiams nukentėjusiesiems D. D. ir K. D. – išgąstį ir kitas neigiamas emocijas.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. D. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena Jonavoje kartu su sugyventine G. P. ir jų dviem mažamečiais vaikais – K. D. ir D. D.. Kartu gyvena maždaug apie 3 metus, veda bendrą ūkį. 2022 m. sausio 3 ar 4 d., išvyko į užsienį (į Vokietiją) uždarbiauti. Būdamas Vokietijoje gavo iš G. P. SMS žinutę, kad ji nori su juo skirtis. Jis bandė susisiekti su G. P., tačiau ji jį ignoravo ir neatsiliepdavo į jo skambučius. Norėdamas sužinoti kas nutiko jis 2022 m. vasario 17 d., išėjo iš darbo Vokietijoje ir išvyko į Lietuvą. 2022 m. vasario 18 d., po pietų jis atvažiavo į namus, namuose buvo G. P. ir jų vaikai. Jis G. P. paklausė kodėl ji nori skirtis. G. P., atsakė, kad nieko jam neaiškins. Tuomet jis jos paklausė ar ji jį išdavė su kitu vyru. G. P., jam atsakė, kad taip ir nebenori daugiau būti su juo. Jį G. P., toks atsakymas labai supykdė, jam kilo didžiulis pavydas ir jis priėjęs prie jos sudavė jai dešinės rankos delnu po 2 smūgius į vieną veido skruostą, po to į kitą veido skruostą, po to rankomis sugriebė G. P., už kaklo ir šiek tiek jį suspaudė. G. P., pradėjo rėkti, nuo jos rėkimo pradėjo verkti vaikai, tada jis G. P., paleido. Išgirdęs, kad vaikai pradėjo verkti, jis suprato, kad peržengė ribas. Jis girdėjo, kad G. P., kažkam skambino ir skundėsi, kad jis smurtavo. Norėdamas išvengti didesnių konfliktų išėjo iš namų. G. P., atsiprašė, ji jam atleido. Dėl padarytos nusikalstamos veikos jis nuoširdžiai gailisi (elektroninės bylos lapas (toliau – e. b. l.) 152-155, 163-165).
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, visiškai įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.
Nukentėjusiosios G. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nustatyta, kad apie 3 metus gyvena kartu su sugyventiniu T. D. ir jų mažamečiais vaikais – D. ir K.. Kelios dienos iki Naujų metų T. D., išvyko uždarbiauti į Vokietiją. Iki išvykimo jos ir T. D., santykiai buvo geri, jie retai kada susipykdavo, tačiau T. D., išvykus ji iš jo draugų sužinojo negerų dalykų apie T. D., todėl nusprendė išsiskirti. 2022 m. vasario 18 d., maždaug 15.00 val., į namus grįžo T. D.. Grįžęs T. D., pradėjo jos klausinėti kodėl ji nori skirtis, jie pradėjo aiškintis, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Ji norėdama, kad jis nuo jos atstotų pasakė jam, kad taip ji turi kitą. Tuomet T. D., labai supyko, pradėjo ant jos šaukti ir priėjęs prie jos dešinės rankos delnu sudavė jai po du smūgius į veido skruostus (sudavė 2 smūgius į kairį veido skruostą ir 2 smūgius į dešinį veido skruostą). Sudavęs smūgius, T. D., sugriebė ją už kaklo ir jį stipriai suspaudė. Ji pradėjo šaukti, išgirdę jos rėkimą pradėjo verkti vaikai, T. D., išgirdęs vaikų verkimą ją paleido. Ji liepė T. D., dingti iš namų, pasakė, kad tuoj iškvies policiją. Ji iš karto paskambino socialinei darbuotojai J. S., papasakojo kas nutiko ir J. S., pasakė, kad pati iškvies policiją. T. D., išgirdęs, kad bus iškviesta policija išėjo iš namų. Kai T. D., sudavė jai per veidą smūgius ir spaudė jos kaklą ji jautė fizinį skausmą, taip pat po smaugimo ant jos kaklo buvo atsiradusi kraujosruva. Po minėto įvyko ji pas medikus nesikreipė ir niekur nesigydė. Konflikto metu T. D., atrodė blaivus. Mažamečiai vaikai nenukentėjo, tik išgirdę jos rėkimą išsigando ir pradėjo verkti. Civilinio ieškinio nereiškia. T. D., po minėto konflikto jai skambino, atsiprašė, ji jam atleido (e. b. l. 34-37, 40-43).
Liudytojos J. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nustatyta, kad ji kaip socialinė darbuotoja, apie metus laiko teikia socialinę pagalbą G. P. ir jos dviem mažamečiams vaikams. G. P. turi sugyventinį T. D., kuris yra vaikų tėvas. Ji su G. P., mobiliuoju telefonu bendrauja kiekvieną dieną (kartais net po kelis kartus), G. P., šeimą lanko 2-3 kartus per savaitę. Kiek jai žinoma apie maždaug 3 mėnesius T. D., buvo išvykęs dirbti į Vokietiją. 2022 m. vasario 18 d., maždaug apie 16.00 val., jai į mobilųjį telefoną paskambino G. P.,, kuri verkė ir prašė pagalbos, nes namuose yra T. D., ir ją muša. Fone girdėjosi didelis triukšmas – verkė vaikai, T. D., rėkė ant G. P., keikė ją įvairiais necenzūriniais žodžiais. Ji pasakė G. P.,, kad nedelsiant kviečia policiją ir prašė jos, kad ji nusiramintų. Po pokalbio su G. P., paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus bei nuvyko pas G. P., į namus. Pamačiusi, kad G. P., ir jos vaikai yra saugūs, nenorėdama trukdyti policijos pareigūnams, ji išėjo iš G. P., namų. Po minėto įvykio ji su G. P., bendravo, pastaroji jai papasakojo, kad policijos pareigūnai buvo ją nuvežę pas teismo medicinos ekspertus apžiūrai. Sakė, kad įvykio metu ji rimtų sužalojimų nepatyrė, tik jautė fizinį skausmą. G. P., pasakojo, kad T. P., jai sudavė keletą smūgių rankos delnu per abu skruostus ir kad buvo ją sugriebęs už kaklo ir jį spaudė (e. b. l. 83 - 85).
2022 m. vasario 18 d. Protokolu – pareiškimu nustatyta, kad pareiškėja G. P., gimusi (duomenys neskelbtini), pranešė, kad 2022 m. vasario 18 d., apie 16.30 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), Jonavoje, prieš ją smurtavo sugyventinis T. D., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris dešinės rankos delnu sudavė jai du smūgius į veido dešinę pusę, po to du smūgius į veido kairę pusę, po to abejomis rankomis ją smaugė ir taip sukėlė jai fizinį skausmą (e. b. l. 1 - 5).
2022 m. vasario 18 d. Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta – butas adresu (duomenys neskelbtini), Jonavoje (e. b. l. 19 - 25).
2022 m. vasario 18 d. Asmens apžiūros protokolu apžiūrėta nukentėjusioji G. P., ant kurios kaklo matomas vienas apie trijų centimetrų raudonos spalvos įdrėskimas (e. b. l. 58 - 64).
2022 m. kovo 7 d. Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti 2022 m. vasario 18 d., vaizdo įrašai, užfiksuoti policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis („body“ kameros), kuriuose užfiksuotas pokalbis tarp policijos pareigūnų ir moters (G. P.), kuri nurodė, kad sugyventinis sudavė jai po du smūgius į kiekvieną skruostą, po to ją dar smaugė, nurodė, kad sugyventinis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą (e. b. l. 103 - 105).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad G. P. poodinė kraujosruva kakle padaryta kietu buku ribotu paviršiumi kuo galėjo būti ir rankos pirštas, vieno trauminio poveikio pasėkoje. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. vasario 18 d.. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (e. b. l. 56 - 57).
Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad T. D. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi byloje pilnai įrodyta, kad jis tyčia tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu su juo gyvenančios sugyventinės G. P. metu, mažamečių vaikų D. D. ir K. D. akivaizdoje, dešinės rankos delnu sudavė nukentėjusiajai G. P. 2 smūgius į veido dešinę pusę, 2 smūgius į veido kairę pusę, po to abejomis rankomis sugriebė ir spaudė nukentėjusiosios kaklą, tuo padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kakle ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios G. P. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą, o mažamečiams nukentėjusiesiems D. D. ir K. D. – išgąstį ir kitas neigiamas emocijas. Kaltinamojo kaltę be jo paties prisipažinimo patvirtina nukentėjusiosios parodymai, liudytojos parodymai, protokoluose užfiksuota informacija bei kita rašytinė bylos medžiaga.
Kaltinamasis T. D. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (e. b. l. 180 -183).
Nukentėjusioji informuota apie sprendimą užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu (e. b. l. 178 - 179).
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad padaryta nesunki baigta nusikalstama veika. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. T. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. Nors T. D. ankstesni teistumai išnykę, tačiau ta aplinkybė, kad ir praeityje jis buvo teisiamas už smurtinių nusikaltimų padarymą, neigiamai charakterizuoja jo asmenybę (e. b .l. 114 - 118). Kaltinamasis baustas administracine tvarka paskutinį kartą 2020 m. birželio 18 d., paskirtos baudos sumokėtos iš dalies (e. b. l. 131 – 136), bedarbis (e. b. l. 111 – 112), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (e. b. l. 113), (duomenys neskelbtini) Psichikos sveikatos centre dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (e. b. l. 139 - 140). Kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiosios atsiprašė ir pastaroji jam atleido.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, į tai, kad smurtinę nusikalstamą veiką padarė mažamečių vaikų akivaizdoje, kas didina šios veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam T. D. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą skirtina arešto bausmė, kurios dydis, parinktinas artimas bausmės vidurkiui – 60 parų arešto.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
BK 75 straipsnis nustato, kad asmeniui pirmą kartą nuteistam arešto bausme teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Kaltinamasis nors praeityje ir buvo nuteistas arešto bausme, tačiau teistumas jam yra išnykęs ir teisinių pasekmių nesukelia, todėl laikytina, kad arešto bausme nuteistas pirmą kartą. Kaltinamasis atgailauja dėl padarytos nusikalstamos veikos, nukentėjusiosios atsiprašė ir su ja susitaikė. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju probacija vis dar gali labiau padėti kaltinamajam pasitaisyti, nei trumpalaikis laisvės atėmimas. Nurodytos aplinkybės suponuoja pagrindą teismui daryti išvadą, kad konkrečiu atveju bausmės tikslai, bus pasiekti arešto bausmės vykdymą atidedant 6 mėnesių laikotarpiui ir paskiriant intensyvią priežiūrą. Kaltinamasis įpareigotinas bausmės vykdymo atidėjimo metu būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyboje).
Kaltinamajam T. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikintinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – elektroninė laikmena (CD) su 2022 m. vasario 18 d., vaizdo įrašais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.
Proceso išlaidų nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas
nusprendžia:
T. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. D. galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti T. D. intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant T. D. visą bausmės atidėjimo laiką nuo 21.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
Išaiškinti kaltinamajam T. D., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:
1. dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;
2. laikytis nustatytos dienotvarkės;
3. dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose;
4. pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį;
5. pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;
6. leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įtaisą;
7. grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.
8. Intensyvios priežiūros metu draudžiama vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą.
T. D. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – elektroninę laikmeną (CD) su 2022 m. vasario 18 d., vaizdo įrašais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jiems įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamiesiems dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.