Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-12-22 · Administracinė byla Nr. I-3777-644/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-12-22
Bylos Nr.
I-3777-644/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01383-2016-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Audrius Grauželis
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
Pareiškėjas
M. Ž.
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3777-644/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01383-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 22 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis,sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,

dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovui A. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. Ž. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 4-18).

Skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2009-07-19 iki 2016-06-08 periodiškai buvo konvojuojamas Viešojo saugumo tarnybos transporto priemonėmis netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad turėjo sėdėti ant kieto pagrindo, konvojavimo automobiliai buvo nešvarūs, neatitiko higienos reikalavimų. Dėl netvarkingų konvojavimo sąlygų ne kartą reiškė pretenzijas konvojaus pareigūnams, prašė užfiksuoti pažeidimus, tačiau konvojaus pareigūnai į priekaištus nereaguodavo, pažeidimų nefiksavo. Konvojavimo metu buvo viešai demonstruojami šaunamieji ginklai, guminės lazdos, tai sukeldavo baimę ir stresą. Konvojavimo metu nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti tualetu, dėl to atsirado skausmai, o pareiškėjui yra diagnozuotas prostatitas. Automobiliuose nebuvo saugos diržų ir rankenų, už kurių būtų galima prisilaikyti konvojavimo metu, ventiliacijos, gryno oro ir dienos šviesos. Žiemą buvo šalta, o vasarą – karšta. Pervežant konvojavimo automobiliais bei teismo posėdžiuose nuolat be pagrindo buvo naudotos specialiosios priemonės – antrankiai, dėl to jautė bejėgiškumo, baimės, kančios, nepilnavertiškumo jausmą. Minėtas kalinimo sąlygas vertina kaip Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Dėl minėtų, jo nuomone, neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų patyrė diskomfortą, nepatogumus, pyktį, baimę, stresą, fizines ir dvasines kančias, pažeminimą, sveikatos pablogėjimą - paūmėjo skausmai nugaroje, tirpsta rankos. Prašė skundą tenkinti ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime (b. l. 22-26) ir atstovas teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas nurodytu laikotarpiu buvo konvojuotas 15 kartų maršrutais: Vilnius-Klaipėda-Vilnius, Pravieniškės-Šiauliai-Pravieniškės, Pravieniškės-Vilnius-Pravieniškės, Kaunas-Marijampolės-Alytus-Vilnius-Kaunas. Pažymėjo, kad konvojavimas yra atliekamas specialiomis transporto priemonėmis – specialiais automobiliais, autobusais, kuriuose yra įrengtos techniškai tvarkingos kameros. Asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Rspublikos teisingumo ministro ir Vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246. Visam Viešojo saugumo tarnybos specialios paskirties transportui, skirtam asmenų konvojavimui, yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikimo Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimams. Viešojo saugumo tarnyba užtikrina tinkamą paruošimą specialaus transporto konvojavimui, t. y. konvojavimo priemonės būna švarios. Konvojuojamieji vedami į tualetą pasikeitimo punktuose patiems prašant, apie tai daromas įrašas konvojaus kelionės žiniaraštyje. Pažymėjo, kad konvojavimo taisyklėse nenumatyta, jog specialiame transporte turi būti įrengti saugos diržai. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, jei jie yra įrengti. Pareiškėjas buvo konvojuotas automobiliais, kuriuose yra įrengti saugos diržai. Konvojavimo taisyklių 3 punkte apibrėžta, kad konvojavimas yra ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Remiantis šia nuostata, pareigūnai turėjo teisę nešiotis ginklus, kad galėtų užtikrinti saugų asmenų pristatymą į paskirties punktus, todėl skundo teiginys, kad pareigūnai demonstravo kovinius ginklus ir dėl to galėjo kilti neturtinė žala pareiškėjui, nėra pagrįstas. Pareigūnai pareiškėjo konvojavimą vykdė tinkamai pagal Konvojavimo taisyklių nuostatas, todėl nėra būtinų sąlygų atsirasti deliktinei atsakomybei. Prašė pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senatį ir skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Viešojo saugumo tarnybos veiksmais konvojuojant pareiškėją Viešojo saugumo tarnybos automobiliais laikotarpiu nuo 2009-07-19 iki 2016-06-08 netinkamomis sąlygomis.

Atsakovo atstovas prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį.

Pareiškėjas prašė ieškinio senaties terminą atnaujinti, ir/arba jo netaikyti dėl svarbių termino praleidimo priežasčių. Nurodė, kad apie galimybę prisiteisti kompensaciją sužinojo tik tada, kai pamatė per televiziją, kad yra priteisiamos kompensacijos, tada sužinojo, kad konvojavimo sąlygos yra nežmoniškos. Pažeidimų metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, nes nėra teisiškai išprusęs, turi vidurinį išsilavinimą. EŽTT nutarimai, kurie aiškina Konvencijos 3 straipsnio taikymą jam buvo nežinomi. Apie juos taip pat sužinojo neseniai iš žiniasklaidos priemonių. Jeigu teismas nutars taikyti trijų metų senaties terminą, už laikotarpį, dėl kurio suėjo senatis, prašo kompensacijos neskaičiuoti, tačiau konstatuoti faktą, kad minėtu laikotarpiu buvo nustatyti higienos normų ir nežmoniškų konvojavimo sąlygų pažeidimai. Teigė, kad reikalavimams iš asmeninių neturtinių teisių ieškinio senatis netaikoma.

Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų veiksmais, atlyginimo taikytinos ieškinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos (toliau – CK). Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 str. 8 d. nustatyta, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.126 str. 2 d. ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu.

Pagal CK 1.127 str. 1 d. įtvirtintą bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Nors ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau ir – LVAT), formuodamas vienodą teismų praktiką administracinėse bylose nurodė, jog sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-363/2012).

Kaip jau buvo nurodyta, pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš jo konvojavimo sąlygų laikotarpiu nuo 2009-07-19 iki 2016-06-08. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytas konvojavimo sąlygų jam sukeltas neigiamas pasekmes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų konvojavimo sąlygų jau pirmojo jo konvojavimo metu, nes, patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų konvojavimo sąlygų į Viešojo saugumo tarnybos pareigūnus, šios įstaigos vadovą, kitas kompetentingas institucijas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iš Viešojo saugumo tarnybos ar kitų institucijų reikiamą informaciją. Šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti pirmojo konvojavimo metu, tačiau į teismą kreipėsi tik 2016-07-13, tai patvirtina pašto spaudas ant voko (b. l. 20).

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jei teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Pastebėtina, kad klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr. LVAT 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013). Pabrėžtina, kad teisės normose, reglamentuojančiuose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes (žr. LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A-727-858/2015, A-784-858/2015). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje A822-1037/2009). Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr. LVAT 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013).

Pareiškėjas skunde nurodo, jog dėl jo pažeistų teisių jis patyrė sveikatos pablogėjimą, dvasinius išgyvenimus, baimę ir pan. Tačiau, teismas pažymi, jei pareiškėjas jautė minėtus nepatogumus, diskomfortą, tai jis turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas skunde praleistą kreipimosi į teismą terminą grindė ir tuo, jog neturėjo teisinių žinių, anksčiau sužinoti apie savo teisių pažeidimą neturėjo galimybių, apie tai sužinojo tik per televiziją. Tačiau teismas pažymi, kad teisinių žinių neturėjimas pats savaime negali būti laikomas svarbia termino praleidimo priežastimi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog teisinių žinių neturėjimas yra subjektyvaus pobūdžio aplinkybė ir negali būti laikoma svarbia termino praleidimo priežastimi, kadangi asmeniui neturint galimybių pačiam tinkamai ginti savo galimai pažeistas teises ir įgyvendinti interesus, tokiems veiksmams atlikti gali būti pasitelktas teisines paslaugas teikiantis asmuo arba kreiptasi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo (žr., pav. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-171-11).

Pareiškėjas nurodo, kad EŽTT nutarimai, kurie aiškina Konvencijos 3 straipsnio taikymą pareiškėjui buvo nežinomi. Tačiau, teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai, tarp jų ir Civilinis kodeksas, reglamentuojantys neturtinės žalos atlyginimo bei ieškinio senaties klausimus, yra paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka ir visiems prieinami. Konkrečius reikalavimus užtikrinant tinkamas įkalinimo ir konvojavimo sąlygas pirmiausiai nustato nacionaliniai teisės aktai, tuo tarpu Konvencija nustato, be kita ko, pagrindines asmenų teises ir laisves, kankinimo, nežmoniško ar žeminančio elgesio draudimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškina Konvencijos nuostatas ir konkrečiu atveju vertina, ar valstybės individualiais atvejais įvykdė atitinkamus Konvencijos nuostatų pažeidimus. Vadinasi, pareiškėjui nesusipažinus su šio teismo sprendimais jo teisės įgyvendinti teisminę gynybą nebuvo apribotos ar apsunkintos.

Pareiškėjas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju senaties terminas negali būti taikomas. Tačiau teismas pažymi, kad ieškinio senatis netaikoma, be kita ko, tik tais atvejais, kai reiškiamas neturtinio pobūdžio reikalavimas, o reiškiamam turtiniam reikalavimui, pvz., kaip šiuo atveju atlyginti neturtinę žalą, ieškinio senatis yra taikoma ir ji yra nustatyta CK 1.125 straipsnio 8 dalyje. Pažymėtina, kad minėta pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, pagal kurią reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-784-858/2015, 2015 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2240-520/2015).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo, o laikotarpiui nuo 2009-07-19 iki 2013-07-12 taikytina trijų metų ieškinio senatis ir pareiškėjo reikalavimas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.). Atitinkamai pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su šiuo laikotarpiu ir galimu neturtinės žalos padarymu, nevertintinos.

Pritaikius trejų metų senaties terminą laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo konvojavimo sąlygos nuo 2013-07-13 iki 2016-06-08.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Žemesnės instancijos teismas

Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau ir –Konvojavimo taisyklės). Pagal Konvojavimo taisykles, konvojavimas gali būti vykdomas specialiuoju ar kitokiu transportu. Šiuo atveju, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais.

Bylos duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuojamas 15 kartų (b. l. 27-76). Pareiškėjas buvo konvojuojamas šiais maršrutais: 2015-04-27-2015-04-28 maršrutu Vilnius-Klaipėda-Vilnius, 2015-05-14 maršrutu Kaunas-Pravieniškės-Kėdainiai-Šiauliai, 2015-06-01 maršrutu Kaunas-Pravieniškės-Kaunas, 2015-09-28 maršrutu Kaunas-Pravieniškės-Kėdainiai-Šiauliai, 2015-09-30 maršrutu Vilnius-Klaipėda-Vilnius, 2015-10-07 maršrutu Vilnius-Klaipėda-Vilnius, 2015-10-12 maršrutu Kaunas-Pravieniškės-Kėdainiai-Šiauliai, 2015-11-19 maršrutu Pravieniškės-Šiauliai-Pravieniškės, 2015-11-24 maršrutu Vilnius-Klaipėda-Vilnius, 2015-11-26 maršrutu Vilnius-Klaipėda-Vilnius, 2015-12-03 maršrutu Kaunas-Pravieniškės-Šiauliai, 2016-01-06 maršrutu Kaunas-Pravieniškės-Vilnius, 2016-01-08 maršrutu Pravieniškės-Vilnius-Pravieniškės, 2016-06-01 maršrutu Kaunas-Pravieniškės-Lukiškės-Pravieniškės, 2016-06-08 maršrutu Kaunas-Pravieniškės-Vilnius-Pravieniškės-Kaunas. Pareiškėjas buvo konvojuojamas šiais automobiliais: VW Crafter valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) M. B. valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VW Crafter valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VW Crafter valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VW Crafter valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VW Crafter valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VW Crafter valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 27-76, 78, 87, 90, 93, 96, 99, 102, 105).

Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybe, kad konvojaus automobiliuose nebuvo ventiliacijos, apšvietimo, tinkamo šildymo, žiemos metu automobilyje buvo šalta, vasaros metu – karšta, automobiliuose buvo nešvaru.

Konvojavimo taisyklių 146.4 punkte numatyta, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse turi būti įrengtos veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx.

Pareiškėjas skunde nenurodė, kada konkrečiai oro temperatūra neatitiko reikalavimų bei kokie įrodymai tai galėtų patvirtinti. Vertinant pareiškėjo skunde nurodytus teiginius, pažymėtina, kad Viešojo saugumo tarnyba atidžiai tikrina konvojavimo sąlygų kokybę, nuolat užsako transporto priemonių tyrimus, kuriuos atlieka Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyrius (b. l. 80, 81, 82, 83, 84, 85). Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenis. Šildymo sistemos, apšvietimo, ventiliacijos sistemos įrengimą patvirtina atsakovo į bylą pateiktos automobilių kamerų schemos (b. l. 77, 86, 89, 92, 98, 101, 104). Automobilių techninės apžiūros rezultatų kortelės (b. l. 79, 88, 91, 94, 97, 100, 103, 106) patvirtina, kad transporto priemonės, kuriomis buvo etapuojamas pareiškėjas, pilnai atitiko techninius reikalavimus. Taigi, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teiginiai šioje dalyje yra abstraktaus pobūdžio, į bylą nepateikti jokie skunde nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai, tuo tarpu Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pateikti duomenys patvirtina konvojavimo vykdymą techniškai tvarkingomis transporto priemonėmis. Atsižvelgiant į išdėstyta, pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini.

Pareiškėjas nurodė, kad konvojaus automobiliuose nebuvo saugos diržų, rankenų. Tačiau Konvojavimo taisyklėse nėra numatyta, kad specialiame konvojaus automobilyje turi būti įrengti atskirai kiekvienam konvojuojamam asmeniui skirti saugos diržai ar rankenos. Kelių eismo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 nustatyta, kad saugos diržų naudojimas autotransporto priemonėse yra privalomas tuomet, kai jie yra įrengti. Į bylą yra pateikti duomenys apie specialiųjų autotransporto priemonių, kuriomis pareiškėjas buvo konvojuojamas, tinkamumą eksploatuoti pagal paskirtį, tai patvirtina Lietuvoje akredituotų techninės apžiūros kontrolierių, išduotos Techninės apžiūros rezultatų kortelės (b. l. 79, 88, 91, 94, 97, 100, 103, 106). Minėti duomenys patvirtina specialiųjų automobilių, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, tinkamumą naudoti. Atsižvelgiant į išdėstyta, pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, kad pareigūnai kelionės metu neišleisdavo jo į tualetą.

Konvojavimo taisyklių 134 punkte nustatyta, kad konvojuojamieji į tualetą vedami tiktai pačių prašymu ir tiktai po vieną. Viešojo saugumo tarnyba atsiliepime pažymėjo, kad apie tai daromas įrašas kelionės žiniaraštyje. Į bylą pareikti kelionės žiniaraščiai patvirtina, kad kelionių metu konvojuojamieji buvo vedami į tualetą (b. l. 18, 41, 45, 55, 59). Į bylą nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas kreipėsi į konvojaus pareigūnus dėl išvedimo į tualetą ir, kad jam nebuvo leista. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas turėjo teisę teikti skundus konvojaus viršininkui ar pareigūnui dėl jo netenkinančių konvojavimo sąlygų, tačiau bylos duomenimis skundų nebuvo pateikta. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo argumentai šioje dalyje vertintini kaip deklaratyvūs, todėl atmestini.

Teismas pažymi, kad pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą, konvojavimas yra ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Remiantis šia nuostata, pareigūnai turėjo teisę nešiotis ginklus, kad galėtų užtikrinti saugų asmenų pristatymą į paskirties punktus, todėl skundo teiginys, kad pareigūnai demonstravo kovinius ginklus ir dėl to galėjo kilti neturtinė žala pareiškėjui, nėra pagrįstas.

Pareiškėjas taip pat skundžiasi, kad konvojavimo metu, vedamas į teismą bei teismo posėdžio metu buvo laikomas su antrankiais. Skunde pareiškėjas šių savo teiginių nepagrindė įrodymais, taip pat nenurodė, kurių konkrečiai konvojavimų metu jis buvo laikomas su antrankiais, į kokius teismus jis buvo vedamas ir kada vykusių teismo posėdžių metu buvo laikomas su antrankiais. Minėtas aplinkybes paneigė atsakovo atstovas teismo posėdžio metu. Kaip minėta, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad dėl netinkamų konvojavimo sąlygų (įskaitant specialių priemonių – antrankių – panaudojimą) pareiškėjas būtų skundęsis Konvojavimo taisyklėse nustatyta tvarka. Nusiskundimų dėl konvojavimo sąlygų pareiškėjas Viešojo saugumo tarnybai ar kitoms institucijoms nėra išreiškęs ir vėliau, t. y. po konkrečių etapavimų. Byloje pateiktoje medžiagoje (kelionės žiniaraščiuose) nėra duomenų, kad pareiškėjo ar kitų konvojuojamų asmenų atžvilgiu būtų buvę taikomos specialiosios priemonės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl specialių priemonių (antrankių) naudojimo jo atžvilgiu atmestini kaip nepagrįsti.

Į bylą pateiktos automobilių, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, techninės apžiūros rezultatų kortelės bei transporto priemonių registracijos liudijimai patvirtina, kad naudoti specialieji automobiliai yra tinkami žmonėms pervežti ir jie atitinka saugumo ir kitus techninius reikalavimus. Į patikros turinį patenka ir pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl sėdimų vietų, saugos diržų, ventiliacijos, šildymo, tvarkos ir pan. Byloje nėra duomenų, taip pat nėra atitinkamų įrašų ir žiniaraščiuose, kad pareiškėjas skundu dėl netinkamų konvojavimo sąlygų būtų kreipęsis į konvojų. Konvojaus žurnalų, kelionės žiniaraščių įrašai (b. l. 27-76) patvirtina, kad įvykiai, atsitikę konvojaus metu, buvo fiksuojami, pažymima, ar konvojuojami asmenys turi nusiskundimų. Šiuo atveju jokių įrašų nei apie pareiškėjo nusiskundimus, nei pareiškėjo skundų dėl pareigūnų veiksmų atsakovo atstovo vadovybei ar kontroliuojančioms institucijoms į bylą nepateikta. Pareiškėjas nepateikė į bylą jokių kitų duomenų, patvirtinančių netinkamą pareigūnų elgesį. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kaip nurodo pareiškėjas, kad jis buvo konvojuojamas žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis, t. y. pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatas.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT administracinėse bylose Nr. A14-225/2007, A575-662/11). LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Iš to seka, jog pareiškėjas, paduodamas skundą, teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Tuo remdamasis teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė aplinkybių, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta ir pats pareiškėjas nenurodė, kad jis teikė pretenzijas dėl konvojavimo sąlygų ir jų įtakos jo sveikatai. Minėtų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo skunde nurodomi sveikatos sutrikimai kilo dėl konvojavimo sąlygų ar kitų neteisėtų pareigūnų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Tačiau šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos) ar jos pareigūnų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Audrius Grauželis