- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-04
- Bylos Nr.
- 1S-962-350/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
Bylos Nr.: 1 S-962-350/2014 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2
2014 m. gruodžio 4 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo A. P. gynėjo advokato M. Š. skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria įtariamajam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. įtariamas tuo, kad jis, 2014-08-08, apie 15.30 val., B. r., B. k., O. P. sodyboje, spardydamas lauko duris ir reikalaudamas atidaryti, grasindamas savo žmonai I. P. ją užmušti, su ja susidoroti ir paleisti viską dūmais, tuo sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, grasino nužudyti žmogų – nukentėjusiąją, savo šeimos narį – žmoną I. P.. Tokiu būdu jis įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 145 straipsnio 1 dalyje padarymu.
Be to, jis įtariamas tuo, kad 2014-09-28, apie 10.30 val. B. m., (duomenys neskelbtini) , savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasindamas yla, panaudodamas fizinį smurtą savo dukters O. P. atžvilgiu, tai yra apžergęs ją sėdinčią ant kėdės, nurengdamas jai drabužius, delnu uždengdamas burną, kad nešauktų, draskydamas ir gnaibydamas krūtinę, O. P. pabėgus, ir po keliasdešimt minučių sugrįžus pasiimti daiktų, tęsdamas nusikalstamą veiką, pargriaudamas ją ant sofos, nurengdamas jai drabužius, gnaibydamas ir draskydamas jai krūtinę, kišdamas savo lytinį organą jai į burną, kišdamas savo pirštus jai į makštį, padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas dešiniame ir kairiame žastuose, kairiame dilbyje ir dešinėje krūtinėje, nubrozdinimus makšties prieangio gleivinėje, taip padarydamas nukentėjusiajai O. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, tenkino lytinę aistrą prieš O. P. valią. Tokiu būdu jis įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 1 dalyje padarymu.
Biržų rajono apylinkės teismo 2014-09-29 nutartimi A. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. To paties teismo 2014-10-16 nutartimi suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui.
Skundžiama 2014-11-10 Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi įtariamajam A. P. suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, pratęsimo pradžią skaičiuojant pasibaigus anksčiau paskirtam suėmimo terminui.
Suimtojo A. P. gynėjas advokatas M. Š. skundžia 2014-11-10 Biržų rajono apylinkės teismo nutartį ir prašo ją panaikinti. Nurodo, kad suėmimo terminas pratęstas nepagrįstai, nėra jokio pagrindo išvadai, kad jo ginamasis gali slėptis nuo tyrimo pareigūnų, ar daryti naujas nusikalstamas veikas. Vien tai, kad jis įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, neduoda pagrindo manyti, kad jis gali slėptis, nes įtariamasis kaltę pripažįsta. Be to, jau pirminėje proceso stadijoje pareigūnai privalėjo atlikti būtinus tyrimo veiksmus, todėl toliau laikyti įtariamąjį suimtą, nėra teisinio pagrindo, nes A. P. be kita ko yra neteistas, turi nuolatinę gyvenamą vietą, daug nekilnojamo turto, nuolatinių pajamų, serga sunkia liga, ryšių užsienyje neturi. Darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau BPK) 119 straipsnyje numatyti proceso tikslai gali būti pasiekti A. P. paskyrus iš švelnesnes kardomąsias priemones, nes laikant jį suimtu pažeidžiamas proporcingumo principas.
Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad svarstydamas kardomosios priemonės klausimą, teismas šiuo atveju nevertina byloje esančių įrodymų ir nesprendžia, ar įtariamasis (kaltinamasis) yra kaltas. Skundą dėl kardomosios priemonės-suėmimo paskyrimo ar pratęsimo nagrinėjantis teismas tik patikrina, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir ar buvo pagrindas paskirti jam kardomąją priemonę-suėmimą.
Byloje surinkti faktiniai duomenys yra pakankami manyti, jog A. P. padarė veikas, kurių padarymu įtariamas. Tokie duomenys užfiksuoti byloje esančiais nukentėjusių apklausos protokoluose, liudytojų ir paties įtariamojo apklausos protokoluose, specialistų išvadose ir kituose byloje esančiuose dokumentuose.
Esant duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis gali būti padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, sutinkamai su BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostata, įtariamajam (kaltinamajam) gali būti skiriama kardomoji priemonė.
BPK 122 straipsnis (7 ir 8 dalys) reglamentuoja, kad suėmimas skiriamas tik bylose dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę ir tik kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti kardomosios priemonės tikslų, numatytų BPK 119 straipsnyje. Be to, suėmimas gali būti paskirtas esant bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui.
Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad A. P. būdamas laisvėje, gali bėgti, slėptis nuo teisėsaugos pareigūnų, daryti naujus nusikaltimus ir bandydamas paveikti nukentėjusias trukdys procesui. Tokius suėmimo pagrindus numato BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas ir 3 punktas.
BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeimyninę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, tačiau pažymėtina, jog vien gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė, nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, jos būtinumą turi patvirtinti ir kitos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nėra. A. P. yra įtariamas padaręs sunkų ir nesunkų tyčinius nusikaltimus. Už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 150 straipsnio 1 dalyje padarymą, baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias, arešto arba laisvės atėmimo iki septynerių metų, bausmes. Taigi, ir dėl šios aplinkybės nėra pagrindo manyti, kad net ir pripažinus jį kaltu, A. P. besąlygiškai turėtų būti parskirta griežta savo trukme laisvės atėmimo bausmė, nuo kurios įtariamasis turėtų motyvą slėptis.
Be to, A. P. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nėra duomenų apie jo turimus ryšius užsienio valstybėse, byloje esančiais duomenimis serga onkologine liga. Iš jo apklausų matyti, kad savo kaltę pripažįsta, pareiškus įtarimus prisipažino padaręs jam inkriminuotas veikas, iš to galima daryti išvadą, kad įtariamasis nesiekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl darytina išvada, kad suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgas (slėpsis), pirmosios instancijos teismo nustatytas nepagrįstai.
BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, numatytu pagrindu suėmimas gali būti paskirtas, o vėliau ir pratęstas, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis trukdys procesui: įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti proceso dalyvius, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Pagrįstas manymas turi būti pagrįstas konkrečiais duomenimis, rodančiais, kad įtariamasis trukdys procesui. Nagrinėjamu atveju duomenų, patvirtinančių esamą ar realų galimą įtariamojo poveikį nukentėjusioms, ar kitiems proceso dalyviams, siekiant trukdyti procesą šioje byloje nėra.
Iš pateiktos bylos duomenų matyti, kad proceso dalyviai apklausti, visi būtini proceso veiksmai atlikti, ikiteisminis tyrimas pateiktoje baudžiamojoje byloje iš esmės baigtas, proceso dalyviams apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą paskelbta, su ikiteisminio tyrimo medžiaga jie susipažinę. Tokiu būdu įtariamojo galimybė daryti poveikį proceso dalyviams apribota iki minimumo, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu suėmimo terminas jam pratęstas taip pat nepagrįstai.
Suėmimo terminas A. P. buvo pratęstas ir tuo pagrindu, kad jis, būdamas laisvėje, darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
Nors suimtasis A. P. nėra teistas, tačiau šiuo metu jis įtariamas padaręs dvi tyčines BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Viena veika (numatyta BK 150 straipsnio 1 dalyje) priskiriama sunkų nusikaltimų kategorijai. Iš suimtajam pareikštų įtarimų matyti, kad nusikalstamos veikos padarytos prieš jo šeimos narius, susiję su grasinimais ir smurto vartojimu, jis atliko pavojų jų gyvybei ir sveikatai keliančius veiksmus, veikos padarytos per pakankamai nedidelį laiko tarpą. Iš bylos duomenų matyti, kad tokio pat pobūdžio veiksmus įtariamasis galimai yra atlikęs ir anksčiau (b.l. 104), veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio. Todėl, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų, kurių padarymu A. P. įtariamas, pobūdį ir aukščiau nurodytas aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Taip pat pagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad jokiomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų A. P. atžvilgiu pasiekti neįmanoma. Taigi, BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu A. P. suėmimo terminas skundžiama nutartimi pratęstas pagrįstai.
Kadangi įstatyme numatyti suėmimo taikymo pagrindai yra alternatyvūs ir tai reiškia, kad esant nors vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo pagrindui, padarius išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų pasiekti neįmanoma, ši kardomoji priemonė turi būti taikoma.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, skundžiama apylinkės teismo nutartis iš esmės yra teisėta, įtariamojo suėmimo terminas pratęstas pagrįstai, šis sprendimas neprieštarauja nei nacionalinės teisės - BPK, nei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatoms, todėl naikinti pirmos instancijos teismo nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Įtariamojo A. P. gynėjo advokato M. Š. skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.